Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. B2-979-230/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
B2-979-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
A. B., UAB koncerno „Alga“, VĮ ,,Turto bankas“
Pareiškėjas
L. B.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-979-230/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02055-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.8; 117.1; 117.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Renui Bradūnui,suinteresuotam asmeniui A. B.,

suinteresuoto asmens bankrutavusios A. Budrevičiaus individualios įmonės administratoriui Rolandui Žvironui,

suinteresuoto asmens UAB koncerno „Alga“ atstovei Ž. K.,suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovei O. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai A. Budrevičiaus individualiai įmonei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, AB ,,Ūkio bankas“, UAB koncernas „Alga“, VĮ ,,Turto bankas“, UAB ,,Swedbank lizingas“, A. B. dėl 2011-06-03 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. B. patikslintu skundu prašo panaikinti 2011 m. birželio 3 d. bankrutuojančios A. Budrevičiaus individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodo, kad 2010 m. sausio 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla A. Budrevičiaus individualiai įmonei. Bendraatsakovais šioje byloje buvo įtraukti pareiškėja ir jos sutuoktinis A. B.. 2011 m. birželio 3 d. įvyko bankrutuojančios A. Budrevičiaus individualios įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjai L. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, t.y. buvo priimtas sprendimas buto realizavimo kainą nustatyti 130 000 Lt, o jo nepardavus pirmose varžytinėse už 130 000 Lt, antrosioms varžytinėms pardavimo kainą sumažinti 20 proc. nuo pradinės pardavimo kainos. Kadangi pareiškėja jokio kito nekilnojamojo turto neturi, šiame bute gyvena jos duktė bei jos mažametis sūnus, o išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto yra galimas tik penktąja eile (CPK 664 str.), todėl mano, kad toks kreditorių sprendimas yra neteisėtas. Pirmiausia turėtų būti realizuojamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas: automobilis Suzuki Aerio 2002 m. laidos, Suzuki Aerio 2003 m. laidos, Nissan Sintra 2000 m. laidos, kurį realizavus ir esant nepakankamai lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, išieškojimas galėtų būti nukreipiamas ir į bankrutuojančios įmonės savininko sutuoktinei priklausantį butą (CPK 673 str.), tačiau automobiliai šiuo metu nėra realizuoti. Nurodo, kad, 2011 m. birželio 3 d. vykusiame susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl turto vertės bei pardavimo tvarkos nustatymo, tačiau nebuvo priimtas nutarimas realizuoti nekilnojamąjį turtą, todėl prašo panaikinti nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimus visa apimtimi.

Pareiškėjos atstovas advokatas R. Bradūnas prašo skundą patenkinti ir paaiškino, kad nerealizavus įmonės turto negalima realizuoti įmonės savininko asmeninio turto. Kadangi nebuvo priimtas sprendimas dėl išieškojimo iš asmeninio turto, todėl turi būti naikinami nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimai, kadangi juose kalbama apie ginčo turto pardavimą.

Suinteresuotas asmuo A. B. prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti A. Budrevičiaus individuali įmonė atsiliepimu į skundą (b.l. 52-53) nurodo, kad A. Budrevičiaus individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, iš jos veiklos gautos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės, atsiradusios iš individualios įmonės veiklos, laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. 2011-06-03 įvykęs bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl L. B. nuosavybės teise priklausančio trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinės pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Susirinkimas nustatė pradinę buto pardavimo kainą 130 000 Lt ir pardavimo iš varžytinių tvarką. Administratorius, vadovaudamasis 2011-06-03 kreditorių susirinkimo nutarimu, 2011-09-09 paskelbė pirmąsias buto pardavimo varžytines, tačiau į jas neatvyko nei vienas pirkėjas. Antrose 2011-09-23 paskelbtose varžytinėse buvo numatyta parduoti turtą penktadaliu sumažinta kaina, tačiau įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buto pardavimas buvo sustabdytas.

Suinteresuoto asmens bankrutuojančios A. Budrevičiaus individualios įmonės atstovas administratorius R. Žvironas paaiškino, kad įmonei priklausantys automobiliai šiuo metu yra pardavinėjami, už nustatytą atitinkamai 7 500 Lt, 5 000 Lt ir 5 000 Lt kainą, tačiau automobiliai nebuvo parduoti, todėl jų kaina bus mažinama atitinkamai iki 6 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt. Be to, yra parduotas sodas, priklausiusi dalis akcijų, tačiau gauta tik keli tūkstančiai litų. Taip pat patvirtino, kad kreditoriai nėra priėmę kito nutarimo dėl įmonės savininkų asmeninio turto pardavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundą (b.l. 41-44) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, kreditoriams buvo tinkamai pranešta apie kreditorių susirinkimo vietą, laiką, darbotvarkę, kreditoriai pareiškė savo nuomonę visais darbotvarkėje numatytais klausimais, pasinaudodami ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta teise balsuoti raštu. Todėl kreditorių susirinkimas vyko teisėtai ir susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos priėmimo tvarkos. Nekilnojamojo turto realizavimui šiuo atveju taikomos Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 nuostatos, o ne CPK VI dalies normos, kaip nurodo pareiškėja. Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte yra nustatyta, kad turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Suinteresuotas asmuo AB ,,Ūkio bankas“ atsiliepimu į skundą (b.l. 65-67) prašo jį atmesti. Nurodo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir jos dalyvis savo turtu atsako už tokios įmonės prievoles. Taip pat nurodo, kad Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Todėl būtent kreditorių susirinkimui suteikta išimtinė teisė spręsti individualios įmonės savininkui priklausančio turto pardavimo ir šio turto kainos nustatymo klausimus. Kadangi įmonės turto nepakanka atsiskaityti su įmonės kreditoriais, jie turi teisę spręsti dėl individualios įmonės savininkui priklausančio turto realizavimo įmonės bankroto procese.

Suinteresuotas asmuo UAB koncernas ,,Alga“ atsiliepimu į skundą (b.l. 69-72) prašo jį atmesti. Nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5134-802/2009 yra nustatyta, jog A. Budrevičiaus įmonė buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir įmonės duodamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriams atsako abu sutuoktiniai, ir išieškojimas nukreipiamas į bendrą turtą, o jo nesant ir į sutuoktinių asmeninį turtą. Taip pat nurodo, kad bankroto procesas reglamentuojamas LR Įmonių bankroto įstatymo, o ne CPK normomis.

Suinteresuoto asmens UAB koncernas „Alga“ atstovė Ž. K. taip pat prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad net ir pardavus ginčo turtą nebus patenkinti kreditorių reikalavimai, o automobilių vertės tikrai nepakaks reikalavimų patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į skundą (b.l. 80-81) prašo jį atmesti. Nurodo, jog bankrutuojančios įmonės turto nepakaks visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl turi būti pradėta išieškojimo procedūra iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviams priklausančio turto.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu į skundą (b.l. 85-87) prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčijamas kreditorių susirikimo nutarimas priimtas teisėtai, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Kadangi A. Budrevičiaus individuali įmonė įsteigta santuokos metu, kuri kaip turtinis vienetas yra dalyvio nuosavybė, o iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl esant nepakankamai bendro sutuoktinių turto kreditorių reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovė O. S. prašo skundą tenkinti ir paaiškino, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tinkamai. Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl įmonės savininkas atsako ir asmeniniu turtu. Nors įmonės turtas dar nerealizuotas, tačiau akivaizdu, kad jo vertės nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti, o automobilių pardavimas neįvyko net 3 kartus.

Skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi A. Budrevičiaus individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bendraatsakovais bankroto byloje įtraukti A. B. ir jo sutuoktinė pareiškėja šioje byloje L. B. (b.l. 8). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos atsakomybės subjektas, todėl už jos prievoles kreditoriams atsako ir įmonės savininkas. Kadangi įmonė įsteigta santuokoje, iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto (CK 3.88, 3.109, 3.113 straipsniai). Įsiteisėjusia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b.l. 75-78) jau buvo išaiškinta, kad, vykdant išieškojimą iš A. Budrevičiaus individualios įmonės, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių Arūno Budrevičiaus ir L. B. turtą, o jo nepakakus ir į asmeninį A. Budrevičiaus ir jo sutuoktinės L. B. turtą. Todėl šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos, nes tai pripažintina prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pareiškėja skunde neginčija aplinkybės, kad išieškojimas pagal individualios įmonės skolas negalėtų būti nukreiptas į jos asmeninį turtą, tačiau nurodo, kad pirmiausia turi būti realizuojami bankrutuojančiai įmonei priklausantys automobiliai, tik kuriuos realizavus, esant nepakankamai lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, išieškojimas galėtų būti nukreipiamas ir į jai priklausantį butą.

Įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką bankroto proceso metu reglamentuoja specialiosios teisės normos - ĮBĮ aštuntasis skirsnis, o ne CPK normos, kaip nurodo pareiškėja. Iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka: nekilnojamasis turtas ir įkeistas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis). Analogiškai numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte, kuriame nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Aprašo 7 punkte taip pat nurodyta, kad Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Antrųjų varžytynių metu gali būti mažinama turto pardavimo kaina, kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, taip pat nustato kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai atitinka LR ĮBĮ nustatytus reikalavimus, ir jie yra priimti suteiktos kompetencijos ribose. Šių kreditorių teisių, kurios ir yra realizuotos ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimais, pareiškėja iš esmės neginčija, tačiau, kadangi nėra kito kreditorių susirinkimo nutarimo dėl pareiškėjos asmeninio turto pardavimo, mano, kad šiuo nutarimu iš esmės yra nuspręsta dėl išieškojimo nukreipimo į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra kito kreditorių susirinkimo nutarimo dėl pareiškėjos asmeninio turto pardavimo, ką pripažino ir administratorius, nors nutarimas priimtas dėl šio turto pardavimo tvarkos ir parduodamo turto vertės nustatymo, šį nutarimą vertina ir išieškojimo nukreipimo į šį turtą aspektu, t.y. vertina, ar galėjo būti parduotas pareiškėjos asmeninis turtas.

Motyvuojamoji dalis

LR ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, parduodamas įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad įmonės savininko turimas turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai įmonės turtas nors dar ir neparduotas, tačiau jo nepakaks. Individualios įmonės turtą sudaro tik 3 automobiliai (b.l. 54). Kaip matyti iš 2011-06-29 vykusių viešųjų varžytinių protokolo (b.l. 55) ir bylos nagrinėjimo metu pateikto 2011-04-27 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, pradinė įmonei priklausančių automobilių bendra kaina nustatyta 30 000 Lt (po 10 000 Lt už kiekvieną), tačiau jie nebuvo parduoti. Iš vėlesnių skelbimų dėl šio turto pardavimo matyti, kad jų kaina buvo sumažinta iki 7 500 Lt, 5 000 Lt ir 5 000 Lt, tačiau ir už šią kainą jie nebuvo parduoti, todėl kaina turės būti dar kartą mažinama. 2011-07-13 vykusiose varžytinėse parduotas įmonės savininkui A. B. priklausantis turtas - VĮ Marijampolės teniso aikštynas akcijos už 1 350 Lt (b.l. 54, 56, 59) ir sutuoktiniams priklausantis sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas už 3 750 Lt (b.l. 54, 57, 60). 2010 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi (b.l. 82) patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma viršija 340 000 Lt, todėl akivaizdu, kad už įmonės parduotą turtą gautų lėšų nepakaks kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl įmonės administratorius įstatymo nustatyta tvarka pagrįstai vykdė pareiškėjai asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą (ĮBĮ 33 straipsnis).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, kadangi nenustatyti pagrindai panaikinti teisėtai ir nustatyta tvarka priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą.

Skundą atmetus, nutarčiai įsiteisėjus naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos L. B. skundą dėl 2011 m. birželio 3 d. bankrutuojančios A. Budrevičiaus individualios įmonės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria uždrausta bankrutuojančios A. Budrevičiaus individualios įmonės bankroto administratoriui parduoti butą, unikalus Nr. 1898-2001-0012:0028, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį L. B..

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė