- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- 1-472-1100/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Zita Malova
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. L. 2025 m. spalio 25 d. apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilės neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis stūmė sugyventinę I. K. į krūtinės sritį, dėl to nukentėjusioji ne mažiau kaip tris kartus dešinės kojos šonine šlaunies dalimi atsitrenkė į koridoriuje esančios komodos kampą, po to jis dešine ranka suėmė I. K. už kairės rankos žasto ir suspaudęs parvertė ją ant buto koridoriaus grindų. Nukentėjusiajai gulint ant grindų, R. L. vieną kartą koja spyrė į I. K. dešinės kojos šlaunį. Jis taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė I. K. sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, šlaunyse, ir sukėlė jai fizinį skausmą.
R. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis sukrovė sugyventinės daiktus į maišus, taip norėdamas jai padėti išsikraustyti. I. K. tai nepatiko, todėl kilo žodinis konfliktas, vėliau – susistumdymas, kurio metu jis sužalojo sugyventinę. Jis pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte, tačiau nenori patikėti, kad jis sugyventinei įspyrė. Jis yra prieš smurtavimą, galvoja, kad gal įspyrė netyčia arba jis ne viską gerai prisimena. R. L. vėliau patikslino, kad nemano, kad I. K. išsigalvoja, mano, kad visgi jis taip galėjo padaryti, t. y. sukelti kaltinime nurodytus nukentėjusiosios sužalojimus ir sukelti jai fizinį skausmą. Jis negali nurodyti tikslios įvykių sekos, nes bylai reikšmingu laiku buvo neblaivus. Jis pripažįsta kaltinime nurodytą neblaivumo laipsnį. Mano, kad, jei jis būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Savo veiksmus vertina blogai, padarė išvadas, dėl šios situacijos jis jaučiasi labai blogai. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, atsiprašo ir dar kartą. R. L. alkoholį vartoja savaitgaliais, bet ne kiekvieną dieną, nes turi darbą. Mano, kad jis neturi priklausomybės nuo alkoholio. Taip pat mano, kad galėtų be jokių problemų jo nevartoti. Jo darbo funkcijos yra (duomenys neskelbtini). Bendrovė, kurioje jis dirba, užsiima (duomenys neskelbtini). Jis su I. K. kartu gyveno apie 10 metų. Kadangi paskutiniu metu santykiai suprastėjo, jie ketino skirtis. Jis norėjo paskubinti visą procesą, todėl krovė sugyventinės daiktus. Daiktus krovė nepiktybiškai, tiesiog norėjo padėti, bet jo veiksmus I. K. suprato kitaip. Butas, kuriame įvyko konfliktas yra jo, tačiau jame kartu gyveno ir I. K. Apsaugos nuo smurto orderį policijos pareigūnai išdavė tą pačią dieną. Jam buvo uždrausta būti jo bute ir bendrauti su nukentėjusiąja. Išėjęs iš buto, jis suprato, kad nepasiėmė nei drabužių, nei kompiuterio, todėl kitą dieną jis grįžo, prašydamas buto raktų, kad jis galėtų pasiimti savo daiktus, bet ji iškvietė policiją. Važiuodamas policijos pareigūnų automobilyje, policijos pareigūnams sakė, kad tai yra neteisybė, pradėjo su jais ginčytis. R. L. už tai buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo, jis atsiprašė policijos pareigūnų. Iki šio nagrinėjamo įvykio ankščiau I. K. dėl jo nėra kvietusi policijos. Tai pirmas jo smurtavimo atvejis. Kitų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų jis neturi. Jo darbo užmokestis yra apie 1 800 Eur, jis nesutinka atlyginti išlaidas už nukentėjusiajai atstovavusios advokatės darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji I. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. spalio 25 d., būdama sugyventiniui R. L. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patyrė fizinį smurtą. Su R. L. ji kartu gyvena daugiau nei 10 metų, tačiau nusprendė skirtis, todėl šiuo metu po truputį kraustosi iš jo buto. Jie kartu sutarė, kad ji išsikraustys per 2025 m. gruodžio mėn. 2025 m. spalio 25 d. apie 21.40 val., grįžusi namo, pastebėjo, kad jos sugyventinis buvo neblaivus. Kambario, kuriame laiko savo daiktus, durys buvo pravertos. Ji, įėjusi į kambarį, pamatė, kad jos daiktai netvarkingai sudėti į šiukšlių maišus, todėl paklausė R. L., kodėl jis be jos sutikimo dėlioja jos daiktus. Sugyventinis atsakė, kad nori pagreitinti jos išsikraustymą iš buto. Po šių žodžių tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. L. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji stengėsi nereaguoti ir tylėjo, tačiau, tikriausiai, jos tylėjimas R. L. dar labiau supykdė. Jis stumdė ją prie koridoriuje esančios komodos. I. K. pasakė, kad jai skauda, tačiau jis tik šaipėsi. R. L. keletą kartų bandė sugriebti jai už kaklo, tačiau jai pavyko ištrūkti. Vėliau jis griebė ją už rankos ir pradėjo tempti, ji pargriuvo ant grindų, bandė atsistoti, bet jis neleido, tuomet 3–4 kartus bandė spirti jai. Kelis smūgius ji išvengė, tačiau vieną kartą jam pavyko spirti į dešinės kojos šlaunį, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to R. L. nuėjo į kitą kambarį, o ji bandė susisiekti su sūnumi, tačiau šis neatsiliepė, vėliau rašė žinutę, kad iškviestų policiją. Sūnui nesureagavus, ji pati paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC). Dėl patirto išgąsčio ir šoko būsenos įvykio vietoje ji atsisakė teikti pareiškimą. Policijos pareigūnai įvertino riziką dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, todėl jos sugyventiniui buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis. Nepaisant to, po šio orderio išdavimo R. L. bandė su ja susisiekti ir pakartotinai buvo atvykęs į namus, todėl ji dar kartą iškvietė policiją, kurios pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą už minėto orderio nesilaikymą ir jį išvežė. Dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur jai buvo užfiksuotos penkios kraujosruvos. Medicinos išrašą ji pridėjo prie pareiškimo. Ji anksčiau buvo patyrusi įvairių smurto formų atvejų, tačiau į policiją nesikreipė (b. l. 24–26).
Nukentėjusioji I. K., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, jos žiniomis, R. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo išgėręs viskio butelį ir vyno. Ji negalėjo prasilenkti su R. L., nes jis neleido to padaryti jai, t. y. ją stūmė į krūtinės sritį, po to ji savo dešinės kojos šonine šlaunies dalimi ne mažiau kaip 2–3 kartus atsitrenkė į koridoriuje esančios komodos kampą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Vėliau R. L. savo dešine ranka koridoriuje jai suėmė už kairės rankos žasto ir suspaudė, dėl to ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Suspaudęs ir laikydamas ją už kairio žasto, parvertė ją ant koridoriuje esančių grindų. Nukritusi ant grindų nugaros sritimi, ji pastebėjo, kaip R. L. koja vieną kartą spyrė į jos dešinės kojos šlaunį, dėl to jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po minėtų veiksmų R. L., nieko jai nesakydamas, nuo jos atsitraukė ir nuėjo į buto kambarį bei toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis, vartodamas alkoholinius gėrimus, šaipėsi iš jos ir vartojo necenzūrinius žodžius. Ji, būdama kitame buto kambaryje, paskambino į BPC. Kai ji kalbėjo su BPC darbuotoja, R. L. atėjo į jos kambarį ir klausė, kam ji skundžiasi, ir ją įžeidinėjo. Baigusi pokalbį, vengdama sugyventinio, sėdėjo ant lovos atsukusi nugarą į jį. I. K. prašė, kad jis paliktų ją ramybėje ir išeitų iš kambario. Jis į jos prašymus nereagavo ir toliau stovėjo prie jos bei įžeidinėjo. R. L. išgirdus, kad atvyko policijos ekipažas su įjungtais švyturėliais, jis staiga pradėjo jos atsiprašinėti. Atvykus policijos pareigūnams, R. L. buvo savo kambaryje. Ji policijos pareigūnams viską paaiškino. Į butą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba, kuri nustatė ant jos kūno esančius sužalojimus. Po jos apklausos R. L. buvo išvestas iš buto. Šiuo metu ji gyvena minėtame bute viena, kadangi R. L. yra išrašytas minėtas orderis ir jis į butą negali grįžti penkiolika dienų (b. l. 35–37).
2025 m. spalio 29 d. I. K. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. spalio 25 d. 21.54 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. L., apsvaigęs nuo alkoholio, stipriai stumdė ją į koridoriuje esančius baldus, kelis kartus bandė sugriebti už kaklo, stvėrė už kairės rankos, liko ant žasto kraujosruva. Jis parvertė I. K. ant grindų, neleido atsistoti, tempė už plaukų, spyrė. Ant dešinės šlaunies šono liko 5 kraujosruvos (b. l. 1–10).
Policijos įvykių registro įraše užfiksuotas 2025 m. spalio 25 d. 21.57 val. BPC gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad neblaivus sugyventinis stumdo pranešėją (b. l. 16).
Policijos įvykių registro įraše užfiksuotas 2025 m. spalio 25 d. 23.04 val. BPC gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad sugyventinis grįžo ir stovi prie durų, nors jam yra paskirtas apsaugos nuo smurto orderis (b. l. 17).
2025 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19, 20–22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:
1) I. K. padarytos kraujosruvos kairiajame žaste, šlaunyse kietu, buku ir ribotą paviršių turinčiu daiktu prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;
2) sužalojimai padaryti ne mačiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t. y. 2025 m. spalio 25 d.;
3) nustatytų sužalojimų vietose neužsifiksuota pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes (b. l. 32–33).
2025 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC, į kurį skambinta dėl nagrinėjamo įvykio, garso įrašų apžiūra. Pranešėja nurodė, kad sugyventinis stumdosi (b. l. 46–48).
2025 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, aiškinasi įvyko aplinkybes, kalbasi su I. K. ir R. L., abiem patikrinamas jų blaivumas, R. L. surašomas apsaugos nuo smurto orderis (b. l. 49–51). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Visų pirma teismas pažymi, kad kaltinime padarytas rašymo apsirinkimas, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buto, kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tikslina kaltinimą. Tai nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje susistumdė su nukentėjusiąja I. K. ir prieš ją padarė kaltinime nurodytus veiksmus, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai, kad R. L. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina nukentėjusiosios I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji abiejų apklausų metu nuosekliai parodė, kokius veiksmus R. L. padarė prieš ją, t. y. kad ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į koridoriuje esančios komodos kampą, tada jis suėmė ją už kairės rankos žasto, suspaudė ir parvertė ją ant koridoriuje esančių grindų, jai gulint ant grindų, R. L. vieną kartą spyrė į jos dešinės kojos šlaunį (b. l. 24–26, 35–37). Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, kad R. L. spyrė jai, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), gautas iš policijos pareigūnų „Body“ kameros. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams I. K. aiškino įvykio aplinkybes, kad R. L., būdamas neblaivus, pradėjo ją įžeidinėti, stumdyti, pargriovė ant grindų, spardė kojomis, bandė griebti už kaklo, griebė už rankos. Šio vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota 2025 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 49–51). Be to, 2025 m. spalio 29 d. I. K. pareiškime taip pat nurodyta, kad R. L., parvertęs nukentėjusiąją ant grindų, jai spyrė (b. l. 1–2). Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai: policijos įvykių registro įrašuose, 2025 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje, 2025 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole esantys duomenys. Tai, kad I. K. patyrė sužalojimus, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
R. L. ir I. K. bylai reikšmingu laiku buvo partneriai, kurie, neįregistravę santuokos, kartu gyveno apie 10 metų, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir skaičius, smūgių ir sužalojimų lokalizacija (kairio žasto ir šlaunies sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. L. 2025 m. spalio 25 d. apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilės neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis stūmė sugyventinę I. K. į krūtinės sritį, dėl to nukentėjusioji ne mažiau kaip tris kartus dešinės kojos šonine šlaunies dalimi atsitrenkė į koridoriuje esančios komodos kampą, po to jis dešine ranka suėmė I. K. už kairės rankos žasto ir suspaudęs parvertė ją ant buto koridoriaus grindų. Nukentėjusiajai gulint ant grindų, R. L. vieną kartą koja spyrė į I. K. dešinės kojos šlaunį. Jis taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė I. K. sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, šlaunyse, ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Dėl R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu
Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas pateikė prašymą atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prie prašymo pridėtas 2026 m. sausio 16 d. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė (b. l. 174–177). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio susitaikymo, nes R. L. ir I. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamo dokumento turinys atitinka jų valią.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
R. L. gynėjas 2026 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė banko (duomenys neskelbtini), AB, mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad ginamasis 2026 m. sausio 9 d. pervedė į I. K. banko sąskaitą 200 Eur (b. l. 173). Kito – 2026 m. vasario 2 d. – teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta kita banko (duomenys neskelbtini), AB, mokėjimo nurodymo kopija, kuri patvirtina, kad R. L. 2026 m. sausio 19 d. sumokėjo nukentėjusiajai dar 1 000 Eur (b. l. 178). I. K., pasirašydama susitaikymo protokolą, patvirtino, kad R. L. atlygino jai padarytą neturtinę žalą, ji bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam. Taigi, R. L. savo noru atlygino I. K. padarytą neturtinę žalą.
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad R. L. anksčiau nėra teistas, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 156–157). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu administracinėn atsakomybėn buvo trauktas daugiau kaip prieš dvejus metus už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), todėl neturėjo galiojančių administracinių nusižengimų. R. L. administracine tvarka baustas po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. administraciniai nusižengimai susiję su nagrinėjamu įvykiu, paskirtas baudas sumokėjo. Teismas pažymi, kad R. L. daugiau kaip tris mėnesius daugiau nėra padaręs nė vieno administracinio nusižengimo, o tai teismo vertinama teigiamai (b. l. 158–165). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, „Sodros“ duomenimis, jis nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56). R. L. yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Nurodyta, kad jis yra kompetentingas, atsakingas, rūpestingas, sąžiningas, empatiškas ir kruopštus. Tiek klientai, tie kolegos apie jį atsiliepia itin teigiamai, R. L. neturi drausminių nuobaudų (b. l. 172). Nors šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką R. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kita vertus, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. L. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine, byloje iš esmės nėra jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Teismas taip pat atsižvelgia į R. L. duotus parodymus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad R. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Pažymėtina, kad tokį procesinį sprendimą taip pat prašė priimti prokurorė baigiamosios kalbos metu.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad prokurorė baigiamosios kalbos metu taip pat nurodė, kad nėra tikslinga kaltinamajam skirti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę.
V. Kiti klausimai
Šioje byloje nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 84–86). Kaip minėta, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos atlyginimo, kurią R. L. atlygino. Bylą nagrinėjant teisme, I. K. ir jos atstovė advokatė Z. Malova patvirtino nurodytas aplinkybes. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad ji neturi jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiosios I. K. civilinio ieškinio nutrauktinas.
R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–115). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
Byloje pateikta Valstybės teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 304,17 Eur už I. K. atstovavusios advokatės Z. Malovos darbo užmokestį (b. l. 180–184). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, 13 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, minėtas skyrius nusprendė prašymą tenkinti ir suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 167–168).
Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal minėtas BPK 105 straipsnio 7 dalies nuostatas, įstatymų leidėjas imperatyviai nenustato teismui pareigos išieškoti proceso išlaidų iš kaltinamojo. Vadinasi, šiuo atveju teismas turi diskreciją. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad baigiamosios kalbos metu nei prokurorė, nei nukentėjusiosios atstovė advokatė neprašė priteisti šių išlaidų iš kaltinamojo. Trečia, procesas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, t. y. šalys savo valia išsprendė ginčą ir atsisakė tęsti bylos nagrinėjimą, kuris neužtruko (buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Tokiu atveju priteisti proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, būtų iš esmės neproporcinga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, advokatei atstovaujant nukentėjusiajai.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. L., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti R. L. ir I. K. susitaikymo protokolą.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bylos procesą dėl nukentėjusiosios I. K. civilinio ieškinio nutraukti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš R. L. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.