- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2-738/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- G. P., A. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1256-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovams A. D. , G. P. dėl skolos priteisimo solidariai, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kameta“, taip pat pagal atsakovo G. P. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas G. P. kreipėsi į teismą su priešieškiniu atsakovui UAB „DnB NORD lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1256-565/2010 atsakovą G. P. įpareigojo sumokėti 8 220,07 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Atsakovas G. P. pateikė prašymą aleisti jį nuo 8089,07 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas pateikė 2010 m. sausio 25 d. mokėjimo kvitą, kad sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį. Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio atsakovas grindė sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio negauna jokių pajamų, nuo 2009 m. gruodžio 31 d. įregistruotas bedarbiu darbo biržoje. Darbinės pajamos per 2009 metus sudarė 25 182,53 Lt, kurias atsakovas panaudojo šeimos poreikiams. Atsakovui priklausantis turtas yra areštuoti kitose bylose, todėl atsakovas neturi galimybės disponuoti šiuo turtu. Atsakovas pateikė 2010-01-25 darbo biržos pažymą Nr. W-6389, Turto arešto aktų registro ir VĮ „Regitra“ pažymas, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, UAB „KNT“ ir UAB „Reteisa“ pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį 2009 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi parašymą patenkino iš dalies, atidėjo atsakovui G. P. 8 089,07 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo metu atsakovas dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto arešto neturi galimybės sumokėti 8 089,07 Lt žyminio mokesčio, tačiau atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto, iš kurio vėliau bus galimybė sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. P. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo 8 089,07 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Atsakovas nurodo, kad turto areštas šioje civilinėje byloje liks galioti iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taip pat nurodo, kad šiuo metu atsakovo turtas yra areštuotas keliose bylose bendrai 7 320 560, 78 Lt sumai ir nėra jokios galimybės daryti pagrįstą išvadą, kad areštai tose bylose bus panaikinti anksčiau nei bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą – CPK 84 straipsnis. Šie du institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima sprendimą, prieš tai įvertinęs asmens materialinę padėtį, kiek ji sunki ir ar ilgai tęsis tokia padėtis, o skiriasi – sukeliamais teisiniais padariniais (CPK 96 str.). Jeigu asmens turtinė būklė pakankamai sunki ir vargu ar artimiausiu laiku iš esmės pasikeistų, asmuo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistinas. Kita vertus, jei asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą pagrįstumą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia tenkinti jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantui priklauso nemažai nekilnojamojo turto, to apeliantas neginčija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors šis turtas ir areštuotas, tai nereiškia, kad atsakovas vėliau neturės teisės juo pasinaudoti. Nors apeliantas nurodo, kad iki teismo sprendimo priėmimo areštas nebus panaikintas kitose bylose, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo pareiga vykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie savo sutuoktinės gaunamas pajamas bei pažymų apie jos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš žyminio mokesčio sumokėjimo tikslų – išvengti nepagrįstų ieškinių. Taigi, atsakovo priešieškinį patenkinus, jis netektų pareigos sumokti nagrinėjamu atveju aptariamą žyminį mokestį, todėl arešto panaikinimas ar nepanaikinimas nebūtų aktualus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.