- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-138-312/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- R. C.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. C. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-38, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. R. C. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais R. C. paskirtas bausmes, jam paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 14 d. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2020 m. spalio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 26 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 10 mėnesių ir 19 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-38 nutarė netaikyti R. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Žemesnės instancijos teismas
4. Nuteistasis R. C. Komisijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi skundą atmetė. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog R. C. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų. Teismui šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, teismo manymu, nuteistasis R. C. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, kad R. C. lygtinis paleidimas šiuo metu nėra galimas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistasis R. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ne teismų praktika, o Komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad jis yra turėjęs nuobaudų, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką padidėjo nuo 86 iki 88 balų. Jis pripažįsta suklydęs, labai dėl to gailisi, bet vis tik jo pastangos rodo, kad jis stoja į doros kelią. Jis dirba, taip pat dirba gerbūvio darbus, tai daro savanoriškai. Sutinka, kad praeityje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tam, kad suprastų alkoholio žalą. Atkreipia dėmesį, jog buvo atvirojoje kolonijoje ir alkoholio nevartojo, nors aplink jį buvo vartojančių.
5.2. Nuteistojo teigimu, nuobaudų skyrimas jokiu būdu negali neigiamai charakterizuoti asmenį, nes tai – socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinamas taikytos socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai.
5.3. Skunde teigiama, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis yra labai abstrakti ir sunkiai patikrinama ir nustatoma tik remiantis subjektyviais kriterijais. Pažymi, jog asmens prognozuojamas elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Be to, neaišku, kokie būtent elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.
5.4. Nurodoma, jog kalinimo sąlygos visuose Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, tad lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiamas ir būtinybė. Be to, vadovaujantis teismų praktika, anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikomo veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą.
5.5. Nuteistasis R. C. prašo leisti jam įrodyti, kad jis, ir būdamas laisvėje, gali gyventi dorai ir sąžiningai. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametę dukrą, darbą pagal individualios veiklos pažymą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. C. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir nuteistojo R. C. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo).
9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1/2 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį R. C. yra atlikęs, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas.
11. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Teismas pabrėžia, kad atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms nėra savaiminis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarties turinį, nustatė, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai, nuosekliai ir pagrįstai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti R. C. lygtinio paleidimo. Sutiktina su skundo argumentu, jog ankstesni teistumai negali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pažymėtina, kad R. C. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors ir nėra esminė ir pagrindinė aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jie yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Vis tik, šiuo atveju esminė aplinkybė yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika.
14. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. liepos 30 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika – 90 taškų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis patvirtino savo galimą gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos bei demonstravo tam tikras pastangas analizuoti savo alkoholio vartojimo sunkumus, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2020 m. sausio 10 d. nustatyta vidutinė rizika – 86 taškai. 2020 m. liepos 22 d. nebuvo stebimi rizikos taškų įverčių pokyčiai ir nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 86 balai. 2021 m. vasario 15 d., atlikus pakartotinį vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 88 taškai. Taigi, šiuo metu nuteistojo R. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės atlikimo metu buvo padaryta akivaizdi pažanga mažinant tokią riziką. Pažymėtina ir tai, kad iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato – 88 balų daugiau nei pusė – 53 balai – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę dinaminių veiksnių skaičių sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
15. Nėra pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis nesutinka su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, tačiau šios jo abejonės nepagrįstos. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-30, ją parengė specialistė, turinti aukštąjį universitetinį socialinio darbo, teisės psichologijos magistro laipsnį, 2013 m. birželio 27 d. gavusi OASys tikslinių mokymų pažymėjimą bei 2013 m. liepos 24 d. HCR-20 tikslinių mokymų pažymėjimą, todėl abejonių dėl šios specialistės kompetencijos skundą nagrinėjančiam teismui nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju, R. C. aptariamomis metodikomis pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizikos nustatytos teisėtai ir pagrįstai.
16. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį laikantis pataisos įstaigoje galiojančio režimo taisyklių. Atlikdamas bausmę nuteistasis buvo paskatintas du kartus, kas neabejotina, vertinama teigiamai. Kita vertus, yra nustatyta ir tai, kad nuteistasis taip pat du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, teismas jas vertina bendrame nuteistojo asmenybės ir jo elgesio kontekste. Taigi, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas išimtinai teigiamai.
17. Skunde yra akcentuojama, kad nuteistasis yra išsprendęs problemą dėl alkoholio vartojimo, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, darbą pagal individualios veikos pažymą. Teismas šias aplinkybes, suprantama, vertina teigiamai, vis tik dėl jų reikšmės spręstina ne atsietai, o visumoje kartu su kitomis lygtiniam paleidimui aktualiomis aplinkybėmis, jų nepakanka tam, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
18. Nuteistasis R. C. skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei jo taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. C. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant, galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina nuteistojo pažangos.
19. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis R. C. skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo, apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet, didžiąja dalimi, ir dinaminiai balai, taigi, R. C. pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.