Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Ingai Šimaitienei, dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovei advokato padėjėjai Irmai Gutkovienei, atsakovei S. V., jos atstovui advokatui Petrui Labanauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. G., A. G., S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai M. G., A. G., jų atstovė advokatė K. Pugačienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovai ieškinį pripažįsta.

Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo nurodo neturįs materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-05-02 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. G., A. G., S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nutraukė.

Šiaulių apygardos teismas 2012-08-13 nutartimi panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4665-542/2007 nutraukta ieškovės G. G. ir S. G. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (1 t., 5, 6-7 b. l.). Nutraukiant santuoką ir sprendžiant santuokinio turto padalinimo klausimą, į dalintino turto masę nebuvo įtraukti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. 1/3 dalis: gyvenamojo namo, malkinės, daržinės, ūkinio pastato, kiemo rūsio, kiemo statinių. Minėta dalis statinių įgyta S. G. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi (1 t., 10-13, 14-15 b. l.). (duomenys neskelbtini) S. G. mirė (1 t., b. l. 9). S. G. palikimą priėmė jo vaikai – atsakovai M. G., A. G. ir S. V. (1 t., 57 b. l.). Ieškovė prašo nustatyti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal daiktinės teisės normas.

Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, byloje nepaneigta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra miręs, todėl nėra galimybės susitarti dėl bendro turto padalijimo, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama šį atidalyti. Minėta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtės. Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendrosios nuosavybės dalys nenustatytos. Todėl ieškovės teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės instituto normos. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad būtent tokios proceso eigos siekė ieškovė. Ieškovės santuoka su S. G. bendru sutarimu nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Šiuo sprendimu, be kita ko, patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių, į kurį nebuvo įtraukti ir padalinti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) - 1/3 dalis gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis malkinės u/n (duomenys neskelbtini),1/3 dalis daržinės u/n (duomenys neskelbtini),1/3 dalis ūkinio pastato u/n (duomenys neskelbtini),1/3 dalis kiemo rūsio u/n (duomenys neskelbtini),1/3 dalis kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini), nors jie ir buvo įgyti ieškovės G. G. ir S. G. santuokos metu – (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi.

Atsakovė S. V. bei jos atstovas nesutinka su ieškiniu, nurodo, jog bylos negalima nagrinėti neįtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu nenustatyto asmens, galimai buvusios mirusio S. G. žmonos, apie kurią duomenų neturi. Savo teisėms ginti atsakovė turėjo teisines priemones – atsiliepimą bei priešieškinį ir be abejo galėjo teikti rašytinius įrodymus, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Kita vertus, nesutikdama su ieškiniu, patvirtina, kad buvę sutuoktiniai turėjo bendrą jungtinę nuosavybę.

Taigi, ginčo dalykas įgytas santuokos metu, todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės ir S. G. santuoka nutraukta, todėl bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė. Kaip buvo minėta, pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos daiktinės teisės, nėra nuginčyta; reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių nuosavybėje bei atitinkamų įrodymų nepateikė (CK 3.123 str.), todėl darytina išvada, kad ieškovės G. G. reikalavimas nustatyti jos nuosavybės dalį į nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė ieškovei ir atsakovų mirusiam tėvui S. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo lygiomis dalimis, laikant, kad tai yra bendroji dalinė nuosavybė, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes tai leidžia protingai, teisingai ir sąžiningai ateityje valdyti, disponuoti kiekvienam savo turtu, nepažeidžiant kito asmens teisių ir interesų, užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą bei užkertant kelią ateityje galimiems ginčams, kurie vienu ar kitu aspektu objektyviai prieštarautų vienos iš ginčo šalių interesams dėl jau esamos padėties – nepadalinto turto (CK 1.5 str., CK 3.117 str. 1 d., CK 4.72, 4.73, 4.75, 4.80 str.).

Nustatant turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nagrinėjamu atveju vadovaujamasi CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant tokioms aplinkybėms ieškovei G. G. nustatytina iš bendrosios dalinės nuosavybės jos dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini): 1/6 dalies gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies malkinės u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies daržinės u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies ūkinio pastato u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies kiemo rūsio u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini) (CK 4.80 str.). Kita šių statinių dalis yra S. G..

Kitas ieškinio reikalavimas yra panaikinti minėtų statinių dalies teisinę registraciją S. G. vardu ir įregistruoti ieškovės G. G. vardu, tačiau šis reikalavimas yra susijęs su vykdymo klausimais, jis nėra materialinio pobūdžio. Be to, iš šio reikalavimo turinio matyti, kad jis nukreiptas ne atsakovams, o trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Šiaulių filialas. Byloje nėra duomenų, kad būtų ginčas dėl tokio reikalavimo. Beje, tai patvirtina ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras Šiaulių filialas atsiliepimas (t. 1, b. l. 51). Kad nėra ginčo, patvirtina trečiojo asmens VĮ Registrų centras Šiaulių filialas procesinė padėtis – jis nėra įtrauktas į bylą atsakovu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos kaip už vieną turtinį reikalavimą: 204 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 16, 25; CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 119,4 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovė G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo statinius, adresu (duomenys neskelbtini) - 1/6 dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį malkinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo rūsio, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei G. G. 204 Lt žyminį mokestį lygiomis dalimis iš atsakovų M. G., A. G. ir S. V. po 68 Lt.

Priteisti iš atsakovų M. G., A. G. ir S. V. 119,4 Lt, t.y. po 40 Lt procesinių dokumentų išlaidų į valstybės biudžetą.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-08-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašas viešame registre dėl S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų: 1/3 dalies gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies malkinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies kiemo rūsio, u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.