- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- 2-1962-527/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02108-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- G. R., H. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., H. A.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovei A. U.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – ieškovas arba Skyrius) ieškinį atsakovei J. A. (toliau ir – atsakovė) dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo nustatymo (suinteresuoti asmenys: G. R. ir H. A.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. gruodžio 17 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei nepilnamečio vaiko H. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą H. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant jomis disponuoti rūpinamojo interesais; 3) nustatyti H. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą ir jo nuolatine rūpintoja bei jam nuosavybės teise priklausančio turto administratore paskirti G. R., su kuria nustatyti H. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miręs, yra nepilnamečio vaiko H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovui atsakovės šeima žinoma nuo 2013 m. vasario 21 d., kuomet J. A. (atsakovės anyta) kreipėsi raštu į Skyrių, jog atsakovė vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi vaiku, nesaugo jo ramybės, girdėjo vaiko žeminimą, tampymą, nepagrįstus kaltinimus. Atsakovės šeima 2013 m. kovo 5 d. buvo įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų apskaitą, šeimai įvertintas socialinių paslaugų poreikis ir nustatyta teikti bendrąsias ir specialiąsias (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialines paslaugas, sistemingai atliekamas socialinių paslaugų poreikio pervertinimas. 2015 m. spalio 21 d. raštu į Skyrių kreipėsi raštu J. A., nurodydama, jog atsakovė ištisai vartoja alkoholį. Siekdami atsakovei padėti spręsti socialines problemas, dėl kurių H. buvo nustatyta laikinoji globa, Centro socialinis darbuotojas kartu su atsakove peržiūrėjo ir iš naujo pasirašė socialinių įgūdžių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutartį. Atsižvelgiant į nesaikingą alkoholio vartojimą, konsultacijų metu atsakovei buvo siūlyta dalyvauti priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje (psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, gydymo plano sudarymas, nemokamas gydymas, palaikomoji programa), tačiau ji nesutiko, teigdama, jog nėra priklausoma nuo alkoholio ir gali savarankiškai nevartoti. Konsultacijų metu pastebėta, jog atsakovės koordinacija būdavo sutrikusi (moteris negalėdavo rankoje išlaikyti parkerio, kalbėdavo nerišliai, riboti judesiai ir t.t.). Ji tvirtindavo, kad jaučiasi gerai. Atsakovė buvo motyvuojama kreiptis pagalbos dėl sveikatos būklės, taip pat intensyviau ieškotis darbo ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Ji gyvena dviejų kambarių nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra visi reikiami baldai bei apyvokos reikmenys, tačiau yra susidaręs įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas. Nuo 2018 m. birželio 5 d., kuomet H. A. buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovė bendravo ir bendradarbiavo su Centro darbuotojais nesistemingai, į kvietimus atvykti pas socialinį darbuotoją konsultacijai nereaguodavo, į namus įsileisdavo kartais, į telefono skambučius neatsakydavo. Su atsakove bendradarbiaujama per jos mamą – G. R., kuri, nuvykusi pas dukrą ragina, motyvuoja ją bendrauti ir bendradarbiauti su Centro specialistais. Socialinio darbo eigoje buvo stebimas netinkamas disponavimas išmokomis, susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, buvo kreiptasi į Jonavos rajono savivaldybės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos skyrimo nepinigine forma (atsakovės išmokas pervesti į Centro sąskaitą). Kiekvieną mėnesį su kliente sudaromas susitarimas dėl tikslingo mėnesinio šeimos pajamų panaudojimo. Centro specialistams dažnai tenka ieškoti atsakovės, kad ji atvyktų į Centrą dėl pajamų panaudojimo plano sudarymo ir socialinės pašalpos atsiėmimo. Atsakovės mama G. R. teigė, kad anūkas su mama, kuri giliai įklimpusi į alkoholio liūną, tačiau artimųjų pagalbos nepriima, palaiko ryšį tik tada, kai ji nevartoja alkoholio ir yra blaivi. G. R. pasakojo, kad dukrai tenka padėti ir finansiškai, nes atsakovė niekur nedirba bei nėra motyvuota įsitvirtinti darbo rinkoje. Atsakovė nėra motyvuota spręsti problemų, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovė nevykdė socialinių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutarties: priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje, epizodiškai bendravo ir bendradarbiavo su šeimos socialiniu darbuotoju, neįsidarbino ir neįsitvirtino darbo rinkoje. Atvykusi į Skyrių atsakovė pripažino, jog turėjo problemų dėl alkoholio, bet dabar ji apie mėnesį laiko alkoholio visai nevartoja, šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, dažnai lankosi savo mamos R. namuose, bendrauja su sūnumi, santykiai su juo geri. Atsakovė ateityje norėtų, kad sūnus gyventų su ja, bet dabar sutinka, kad jis būtų globojamas jos mamos, nes ji visapusiškai rūpinasi vaikinu, suteikia jam visas augimo ir vystymosi sąlygas. Nepilnametis H. teigė, kad su mama bendrauja dažnai, ji ateina į svečius, padeda močiutei, nes šiai yra lūžusi ranka. Mama paskutiniu metu alkoholio nevartoja, santykiai gerai, jis pats taip pat lanko mamą. Pas močiutę gyventi jam patinka, sutaria gerai, ateityje norėtų gyventi su mama. Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai. G. R. sutinka ir nori globoti savo anūką H., vaikas yra geras, paklusnus, mokosi. Atsakovė šiuo metu jai padeda namų ruošoje, nes jai pačiai yra lūžusi ranka, kiekvieną dieną ateina pas juos, bendrauja su sūnumi, apie mėnesį laiko alkoholio nevartoja, tarpusavio santykiai yra geri.
VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, atsakovė konsultuota Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, diagnozė – (duomenys neskelbtini), vėliau nesilankė, nesigydė. 2005 m. liepos 24 d.–2005 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpiu gydyta VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė (duomenys neskelbtini). Įskaitoje, dėl psichikos ir priklausomybės ligų neregistruota. Dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis atsakovė administracine tvarka nebausta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis atsakovė neteista. Galima teigti, kad atsakovė nesirūpina vaiku, nusišalino nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečio vaiko, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl atsakovei neterminuotai ribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neužtikrina vaikui tinkamų ir poreikius atitinkančių auklėjimo ir ugdymo sąlygų, neteikia jam išlaikymo ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nustatant nepilnamečiui nuolatinę rūpybą bei gyvenamąją vietą ir skiriant nuolatinį rūpintoją.
Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovė gauna nedarbo išmoką 60,14 Eur (paskyrimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d.), yra registruota Užimtumo tarnyboje. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovei nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Darytina išvada, kad atsakovė yra sveika ir darbinga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, iš dalies sunkią materialinę padėtį sąlygoja pačios atsakovės elgesys, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką ir vaiko H. interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį rūpintoją.
Apribojus atsakovės motinos valdžią, nepilnamečiui H. A. skirtina nuolatinė rūpyba (CK 3.256 ir 3.248 straipsniai), kadangi jis yra likęs be globos tėvų, nes tėvas yra miręs, o motina esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, dėl ko jo priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavestinas kitam asmeniui – močiutei G. R., kuri atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus, yra išreiškusi pageidavimą ir sutikimą būti vaiko rūpintoju, todėl skirtina vaiko nuolatiniu rūpintoju. Ji iš esmės rūpinasi vaiku nuo 2018 m. birželio 5 d., ir jokių neigiamų duomenų apie ją bei abejonių jos tinkamumu būti anūko nuolatiniu rūpintoju ieškovas neturi. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. H. A. gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojo gyvenamojoje vietoje. 2019 m. rugsėjo 23 d. Rūpinamo vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, būstas, kuriame gyvena H., yra saugus, jaukus ir tvarkingas. Rūpintojos šeima gyvena 3-jų kambarių bute, vienas kambarys skirtas H., berniukas turi privačią erdvę, kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kompiuteris su žaidimų priedais. Vaikui yra sudarytos sąlygos ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį. H. yra sveikas, turi problemų su regėjimu, jo rega yra koreguojama, nešioja akinius. Vaikinas turi reikalingus rūbus, kurie atitinka jo amžių, sezoniškumą, berniuko teigimu, jam nieko netrūksta. H. teigimu, jis pas močiutę jaučiasi gerai, tarpusavio santykiai geri, turi ir laikosi namuose taisyklių ir susitarimų, močiutė leidžia bendrauti su draugais, domisi jo ugdymu. Vaikinas turi ir palaiko artimą ryšį su mama, beveik kasdien ją aplanko arba ji ateina pas močiutę. H. neneigia, kai taps pilnamečiu, jis grįš pas mamą, nes ją labai myli, jų stiprus ir artimas ryšys, jis nori mamai padėti. Rūpintoja užtikrina H. fiziologinius, emocinius, socialinius ir psichologinius poreikius, rūpintojos pareigas atlieka gerai, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, pašalpą ji išleidžia berniuko poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei ir suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti 2019 m. gruodžio 27 d., atsakovei – 2020 m. sausio 8 d. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį negauta.
Teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą pasirinkti atstovą advokatą ir civilinę bylą skyrė nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
2020 m. vasario 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei paskirta advokatei V. L., kuri teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškinys yra pavėluotas, H. po 5 mėnesių taps pilnamečiu, o, be to, jis jau dabar pats geba savimi pasirūpinti.
Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė, pradžioje teigusi, kad su ieškiniu sutinka, pripažinusi, kad dėl turimos priklausomybės alkoholiui, nuo kurios iki šiol nėra gydžiusis, ir dėl to, kad neranda darbo, šiuo metu pati negali tinkamai pasirūpinti savo vieninteliu vaiku, baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinio netenkinti, nes žada pasitaisyti.
Teismo posėdyje dalyvavęs H. A. paaiškino, kad jis su mama susitinka tik tuomet, kai ji būna blaivi, ir teigė tikintis, jog mama pasitaisys ir nebegers.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl motinos valdžios apribojimo
Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko H. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė, o jo tėvas D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).
Ieškovės paaiškinimu, kurio atsakovė neginčijo, nustatyta, jog po to, kai 2013 m. vasario 21 d. J. A. (atsakovės anyta, H. A. močiutė ) kreipėsi raštu į Skyrių, jog atsakovė vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi vaiku, nesaugo jo ramybės, girdėjo vaiko žeminimą, tampymą, nepagrįstus kaltinimus (b. l. 11), atsakovės šeima 2013 m. kovo 5 d. buvo įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų apskaitą, šeimai įvertintas socialinių paslaugų poreikis ir nustatyta teikti bendrąsias ir specialiąsias (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialines paslaugas, sistemingai atliekamas socialinių paslaugų poreikio pervertinimas.
2015 m. spalio 21 d. raštu į Skyrių vėl kreipėsi J. A., nurodydama, jog atsakovė ištisai vartoja alkoholį, yra baisi alkoholikė, todėl prašė kuo greičiau gelbėti vaiką, dėti visas pastangas ją gydyti. (b. l. 12).
Kaip matyti iš Centro 2018 m. balandžio 16 d. rašto (b. l. 13), siekdami atsakovei padėti spręsti socialines problemas, dėl kurių ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, Centro socialinis darbuotojas kartu su atsakove peržiūrėjo ir iš naujo pasirašė socialinių įgūdžių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutartį, pakoregavo individualų darbo planą. Atsižvelgiant į nesaikingą alkoholio vartojimą, konsultacijų metu atsakovei buvo siūlyta dalyvauti priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje (psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, gydymo plano sudarymas, nemokamas gydymas, palaikomoji programa), su kuo ji pradžioj sutiko, tačiau vėliau su Centro darbuotojais ėmė bendrauti nesistemingai, neinformuodavo apie pasikeitimus šeimoje. Centro darbuotojai 2018 m. kovo 27 d. iš atsakovės mamos sužinojo, kad anūkas tuo metu gyveno pas ją, nes nenori būti namuose kai mama vartoja alkoholį. Rašto rašymo metu atsakovė su Centru nebendradarbiavo, neatvykdavo į konsultacijas, neįsileisdavo į namus, į skambučius neatsakydavo. Susisiekus su atsakove per jos motiną atsakovė telefonu aiškino, kad blogai jaučiasi, todėl neatvyksta į paskirtas konsultacijas, teigė, kad jai reikia kelių dienų atsigauti po alkoholio vartojimo. Pokalbio metu ji buvo galimai neblaivi (nerišliai kalbėjo, tą patį kartojo kelis kartus). Su ja buvo sutarta, kad ji atvyks į konsultaciją 2018 m. kovo 29 d., tačiau neatvyko ir į namus neįsileido. Susisiekus telefonu su atsakovės motina ši paaiškino, jog atsakovė nesiruošia niekur eiti. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės ir psichologinės pagalbos efektyvumas yra sąlygojamas pagalbos gavėjo savanoriškumu, priverstinis paslaugų teikimas šiuo atveju nėra efektyvus, Centras prašė Skyriaus vertinti, ar nepažeidžiamos atsakovės šeimoje augančio nepilnamečio vaikos teisės ir teisėti interesai.
Kaip matyti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 7 d. įsakymo (b. l. 10), H. A. nuo 2018 m. birželio 5 d. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja (rūpintoja) skiriant G. R..
Kaip matyti iš Centro 2019 m. gruodžio 4 d. rašto (b. l. 14–15), atsakovei konsultacijų metu buvo siūlyta dalyvauti priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje, tačiau ji nesutiko, teigdama, jog nėra priklausoma nuo alkoholio ir gali savarankiškai nevartoti. Konsultacijų metu pastebėta, jog atsakovės koordinacija būdavo sutrikusi (moteris negalėdavo rankoje išlaikyti parkerio, kalbėdavo nerišliai, riboti judesiai ir t.t.). Ji tvirtindavo, kad jaučiasi gerai. Atsakovė buvo motyvuojama kreiptis pagalbos dėl sveikatos būklės, taip pat intensyviau ieškotis darbo ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Ji gyvena dviejų kambarių nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra visi reikiami baldai bei apyvokos reikmenys, tačiau yra susidaręs įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas. Nuo 2018 m. birželio 5 d., kuomet H. A. buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovė bendravo ir bendradarbiavo su Centro darbuotojais nesistemingai, į kvietimus atvykti pas socialinį darbuotoją konsultacijai nereaguodavo, į namus įsileisdavo kartais, į telefono skambučius neatsakydavo. Su atsakove bendradarbiaujama per jos mamą – G. R., kuri, nuvykusi pas dukrą ragina, motyvuoja ją bendrauti ir bendradarbiauti su Centro specialistais. Socialinio darbo eigoje buvo stebimas netinkamas disponavimas išmokomis, susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, buvo kreiptasi į Jonavos rajono savivaldybės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos skyrimo nepinigine forma (atsakovės išmokas pervesti į Centro sąskaitą). Kiekvieną mėnesį su kliente sudaromas susitarimas dėl tikslingo mėnesinio šeimos pajamų panaudojimo. Centro specialistams dažnai tenka ieškoti atsakovės, kad ji atvyktų į Centrą dėl pajamų panaudojimo plano sudarymo ir socialinės pašalpos atsiėmimo. Atsakovės mama G. R. teigė, kad anūkas su mama, kuri giliai įklimpusi į alkoholio liūną, tačiau artimųjų pagalbos nepriima, palaiko ryšį tik tada, kai ji nevartoja alkoholio ir yra blaivi. G. R. pasakojo, kad dukrai tenka padėti ir finansiškai, nes atsakovė niekur nedirba bei nėra motyvuota įsitvirtinti darbo rinkoje. Atsakovė nėra motyvuota spręsti problemų, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovė nevykdė socialinių ugdymo ir bendrųjų socialinių paslaugų teikimo sutarties: nedalyvavo priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje, epizodiškai bendravo ir bendradarbiavo su šeimos socialiniu darbuotoju (paskutinį kartą bendravo 2019 m. rugpjūčio 17 d.), neįsidarbino ir neįsitvirtino darbo rinkoje, todėl, Centro nuomone, paaiškėjus, jog atsakovė nesiekė susigrąžinti vaiko, nepadarė jokių teigiamų pokyčių, tikslinga Skyriui kreiptis į teismą dėl atsakovės motinos valdžios ribojimo jos vaiko, esančio globoje, atžvilgiu.
Ieškovės paaiškinimu, kurio atsakovė neginčijo, nustatyta, jog atvykusi į Skyrių atsakovė pripažino, jog turėjo problemų dėl alkoholio, bet dabar ji apie mėnesį laiko alkoholio visai nevartoja, šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, dažnai lankosi savo mamos R. namuose, bendrauja su sūnumi, santykiai su juo geri. Atsakovė ateityje norėtų, kad sūnus gyventų su ja, bet dabar sutinka, kad jis būtų globojamas jos mamos, nes ji visapusiškai rūpinasi vaikinu, suteikia jam visas augimo ir vystymosi sąlygas. Nepilnametis H. teigė, kad su mama bendrauja dažnai, ji ateina į svečius, padeda močiutei, nes šiai yra lūžusi ranka. Mama paskutiniu metu alkoholio nevartoja, santykiai gerai, jis pats taip pat lanko mamą. Pas močiutę gyventi jam patinka, sutaria gerai, ateityje norėtų gyventi su mama. Šiuo metu jis mokosi Jonavos profesinėje mokykloje automechaniko specialybės, mokslai sekasi gerai. G. R. sutinka ir nori globoti savo anūką H., vaikas yra geras, paklusnus, mokosi. Atsakovė šiuo metu jai padeda namų ruošoje, nes jai pačiai yra lūžusi ranka, kiekvieną dieną ateina pas juos, bendrauja su sūnumi, apie mėnesį laiko alkoholio nevartoja, tarpusavio santykiai yra geri.
Užimtumo tarnybos pateikta informacija patvirtina, jog atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 19 d. yra registruota darbo biržoje, kur 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi (b. l. 33–34). SODRA duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei už 2019 m. spalio 22 d.–2020 m. spalio 31 d. laikotarpį yra paskirta 60,14 Eur nedarbo draudimo išmoka. Duomenų apie atsakovės prarastą ar netektą darbingumą teismas neturi.
Nors, kaip matyti iš 2019 m. spalio 30 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 38), atsakovė praeityje neteista, o, kaip matyti iš 2019 m. spalio 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 40), atsakovė praeityje administracine tvarka taip pat nebuvo bausta, tačiau pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovė konsultuota Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, diagnozė – (duomenys neskelbtini), vėliau nesilankė, nesigydė. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu gydyta VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, diagnozė (duomenys neskelbtini), o, kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. rašto, atsakovė Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje gydėsi ir nuo (duomenys neskelbtini), nustatyta dgn. (duomenys neskelbtini).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu iš CK 3.180 str. nurodytų atvejų tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios apribojimo būdas (laikinas ar neterminuotas). Teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai priklauso nuo tėvų valdžios ribojimo būdo, iš esmės – nuo tėvų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo pobūdžio. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 straipsnio aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad atsakovė, piktnaudžiaudama alkoholiu, atsisakydama gydytis nuo alkoholizmo, niekaip nesugebėdama įsitvirtinti darbo rinkoje ir nemokėdama disponuoti finansiniais ištekliais (ypač vaikui skirtais pinigais), daro žalingą įtaką savo sūnui, kuriuo tinkamai nesirūpina, iš dalies nusišalino nuo jo priežiūros, ugdymo, tinkamai nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečio vaiko, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl atsakovei laikinai ribotina motinos valdžia nepilnamečio sūnaus H. atžvilgiu.
Teismo nuomone, nėra pagrindo motinos valdžią riboti neterminuotai, kadangi nėra nustatyta, jog atsakovė daro ypatingą žalą sūnaus vystymuisi ar kad visiškai juo nesirūpintų. Iš byloje pateikto 2019 m. rugsėjo 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto (b. l. 25–27) nustatyta, kad sūnus H. su mama turi ir palaiko artimą ryšį, beveik kasdien ją aplanko arba ji ateina pas močiutę. H. neneigia, kad kai tik taps pilnametis grįš pas mamą, nes jis labai ją mylį, jų stiprus ir artimas ryšys, jis nori mamai padėti. Teismo posėdyje H. paaiškino, jog jis atsisako būti su mama tik tuomet, kai ji būna neblaivi, tačiau jis tiki, kad mama dėl jo gali nustoti gėrusi ir gali pasikeisti. Pažymėtina ir tai, jog ir ieškovas, ir atsakovė, ir suinteresuotas asmuo G. R. patvirtino, jog atsakovė pastaruoju metu stengiasi pati nebevartoti alkoholio. Kaip prisipažino atsakovė, paskutinį kartą ji išgėrė per Valentino dieną, tačiau gėrė tik šampano ir nedaug. Atsakovė pasižadėjo, kad stengsis aktyviau ieškotis darbo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų laikinas motinos valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (visiškai nustojus vartoti alkoholį, nuvykus gydytis dėl alkoholizmo, susiradus darbą ir pradėjus pačiai išlaikyti savo sūnų, priimti valstybės institucijų teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaiką ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovė turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.
Dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo
Nepilnamečio tėvui esant mirusiam, o motinai laikinai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu nepilnametis į šeimą negali grįžti. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Nustačius vaiko nuolatinę globą (rūpybą), teismas skiria vaiko globėją (rūpintoją) (CK 3.264 straipsnio 3 dalis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Kadangi atsakovei laikinai apribojama tėvų valdžia į nepilnametį sūnų, nepilnamečiam H. A. skirtina nuolatinė rūpyba (CK 3.256 ir 3.248 straipsniai), kadangi jis yra likęs be globos tėvų, nes tėvas yra miręs, o motina esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, dėl ko jo priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavestinas kitam asmeniui – močiutei G. R., kuri atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus, yra išreiškusi pageidavimą ir sutikimą būti vaiko rūpintoju, kitų asmenų, galinčių ir pageidaujančių būti H. rūpintojais, nėra nustatyta, todėl skirtina vaiko nuolatiniu rūpintoju. Ji iš esmės rūpinasi vaiku nuo 2018 m. birželio 5 d. (kai Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 13B-913 (b. l. 10) H. A. nustatė laikinąją globą ir ją paskyrė laikinąja globėja (rūpintoja)), ir jokių neigiamų duomenų apie ją bei abejonių jos tinkamumu būti anūko nuolatiniu rūpintoju ieškovas nurodė neturįs.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 37) nustatyta, kad G. R. praeityje nebuvo teista. Iš byloje pateikto 2019 m. spalio 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 39) nustatyta, kad G. R. praeityje administracine tvarka nebuvo bausta.
H. A. gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojo gyvenamojoje vietoje. 2019 m. rugsėjo 23 d. Rūpinamo vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, būstas, kuriame gyvena H., yra saugus, jaukus ir tvarkingas. Rūpintojos šeima gyvena 3-jų kambarių bute, vienas kambarys skirtas H., berniukas turi privačią erdvę, kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kompiuteris su žaidimų priedais. Vaikui yra sudarytos sąlygos ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį. H. yra sveikas, turi problemų su regėjimu, jo rega yra koreguojama, nešioja akinius. Vaikinas turi reikalingus rūbus, kurie atitinka jo amžių, sezoniškumą, berniuko teigimu, jam nieko netrūksta. H. teigimu, jis pas močiutę jaučiasi gerai, tarpusavio santykiai geri, turi ir laikosi namuose taisyklių ir susitarimų, močiutė leidžia bendrauti su mama ir draugais, domisi jo ugdymu. Rūpintoja užtikrina H. fiziologinius, emocinius, socialinius ir psichologinius poreikius, rūpintojos pareigas atlieka gerai, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, pašalpą ji išleidžia berniuko poreikiams tenkinti.
Pateikti įrodymai patvirtina, kad G. R. yra tinkama būti nepilnamečio vaiko rūpintoja (CPK 500 straipsnio 1 dalis, 502 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatytina pas G. R. adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.261 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas).
Rūpintojai išaiškintina, kad ji privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintoja yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintoja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 ir 3.272 straipsniai).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir ši pareigas išlieka taip pat ir laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 100 Eur kas mėnesį.
Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad jis gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, iš dalies sunkią atsakovės materialinę padėtį sąlygoja jos pačios elgesys, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką ir vaiko H. interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, taip pat į atsakovės sutikimą mokėti prašomo dydžio išlaikymą, iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinę rūpintoją, kuri vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis įpareigotina disponuoti tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.185, 3.196, 3.200, 3.208 ir 3.275 straipsniai).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl žyminis mokestis, paskaičiuotas už priteistą išlaikymą, turėtų būti priteistas iš atsakovės valstybei. Tačiau, kadangi atsakovė pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, iš jos valstybei nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės turėtų 80,35 Eur išlaidų dalis iš ieškovo valstybei nepriteistina, kadangi ieškovė, kurios ieškinys yra pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą, įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę rūpybą.
Paskirti nepilnamečio vaiko H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpintojos namuose nustatant ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją ir rūpybos vietą.
Priteisti iš atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieno šimto eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę rūpintoją G. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi paskirti rūpintoją G. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.