Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos mėnesį, naktį iš 17 d. į 18 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savavališkai paėmęs automobilio raktelius, iš (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemo pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį 400, 00 eurų vertės automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilio viduje buvusius 250, 00 eurų pinigų, padarydamas nukentėjusiajam M. S. 650, 00 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. neginčija savo kaltės ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę.

Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelninti gali tik nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, o 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, tinkamai individualizuota ir atitikti minėtame straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, A. Ž. skirdamas bausmę, BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Skirdamas apeliantams 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas šios bausmės terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad tyčinę nusikalstamą veiką A. Ž. padarė būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, t.y. būdamas recidyvistu. Nusikalto praėjus labai trumpam laikui po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Padarytas nusikaltimas yra tyčinis, savanaudiškas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teismas įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgęs į šias aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį atitinkančią bausmę - laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Tokia bausmė negali būti laikoma per griežta, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, t.y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu ar mažinti ją vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, nėra pagrindo.

Minėtomis aplinkybėmis skundžiamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.