- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- I-1659-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04645-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus aps. VPK) sprendimą Nr. 16-IL-10-05232-e bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) nuostatas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, kadangi 1998 m. balandžio 29 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d. (chuliganizmas) ir jam buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Pareiškėjo nuomone, atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklą aspektu nurodytos faktinės apie jo dar 1996 m. padarytą nusikalstamą veiką nėra reikšmingos, nes vadovaujantis dabartiniu BK minėta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas), kurio sankcijos didžiausia bausmė siekia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas neatsižvelgė, kad jo teistumas jau seniai išnykęs, nevertino, kad pareiškėjas turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, darbą, pajamas, nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, dėl kurių negalėtų turėti medžioklinių ginklų. Atsakovas taip pat nenustatė jokių kitų pagrindų, Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų gauti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo įvertinti jį kaip asmenį, atsižvelgdamas ne tik į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, bet ir į jos pavojingumą, įtvirtintą dabartiniame BK, gyvenimą po teistumo išnykimo ir pan. Pabrėžė, jog teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti jo teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą,
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–21).
Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 1998 m. balandžio 29 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pripažino pareiškėją kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 str. 2 d. ir jam skyrė bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Teismas nustatė, kad 1995 m. gegužės 26 d. pareiškėjas Vilniuje, „Eldorado“ diskotekoje, vykstančioje Vilniaus sporto rūmuose, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, pasižymintį ypatingu įžūlumu, be priežasties smogė nukentėjusiajam į galvą ir veidą kelis smūgius, padarydamas pastarajam lengvą sužalojimą. Taip pat pareiškėjas 1996 m. balandžio 14 d. Vilniuje, „Tauro rago“ restorane šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, pasižymintį ypatingu įžūlumu be priežasties smogė du kartus kumščiu į veidą kitam nukentėjusiajam, padarydamas pastarajam lengvą sužalojimą. Pareiškėjas nusikaltimą padarė panaudodamas smurtą ir iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 str. 2 d. (piktybinis chuliganizmas) sankcija yra numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo. Kadangi pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, o pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 str. ir naujojo BK 3 str. nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį BK perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Vilniaus aps. VPK pabrėžė, kad pagal minėtą reglamentavimą, veikų perkvalifikavimo įgaliojimų neturi. Pareiškėjui teismo nuosprendžiu minėta įstatymo nuostata nebuvo pritaikyta ir jo nusikalstama veika nebuvo perkvalifikuota.
Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Atsakovas pažymėjo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimų siekiamų prevencinių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui.
Nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus aps. VPK buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 25).
Vilniaus aps. VPK 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 14-IL-10-05232-e, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 1 p., nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 24).
Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Atvejai, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įtvirtinti Įstatymo 18 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Bylos medžiaga patvirtina bei pats pareiškėjas neginčija fakto, kad 1998 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1⁴-37-1998 buvo nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) už piktybinį chuliganizmą ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams (b. l. 31–34).
Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos BK 225 str. 1 d. buvo įtvirtinta, kad chuliganizmas – tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų negerbimą visuomenės, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda. Pagal minėto straipsnio 2 d. piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. sąlyga, dėl kurios pareiškėjas pagrįstai nepripažintas kaip turintis nepriekaištingą reputaciją.
Pareiškėjo teiginiai, kad pagal nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį BK veika, už kurią jis buvo nuteistas, turėtų būti kvalifikuojama kitaip, vertintini kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. nusikalstamas veikas pagal naująjį BK perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo padaryta nuskalstama veika nustatyta tvarka būtų perkvalifikuota į tokią, kuri nesudarytų pagrindo pareiškėją nepripažinti nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nei administracinis teismas, nei atsakovas negali perkvalifikuoti nusikalstamos veikos, už kurią pareiškėjas buvo nuteistas 1998 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1⁴-37-1998, todėl, atsižvelgiant į minėtą nuosprendį, pareiškėjo reputacija negali būti pripažinta kaip nepriekaištinga.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016) yra pažymėjęs, kad keičiantis įstatymams, keitėsi ir numatytos bausmės už nusikalstamą veiką, kurios padarymu asmuo buvo pripažintas kaltas, dydis, o tai sudaro prielaidą vertinti, ar nesikeičia nuteistojo asmens teisinė padėtis. Įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas BK, kurio 3 str. 2 d. nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai – tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ str., nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ str. 4 d.). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.). Taigi bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas spręsti dėl nuteistojo padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo – šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas nei administraciniams teismams, nei, šiuo atveju, institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.