Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir M. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės L. B. 2012-12-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-03 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00152-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad AB DnB NORD bankas, pateikdamas 2007-08-31 ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl skolos (negrąžinto dalies kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių) išieškojimo iš A. P., galimai panaudojo suklastotą dokumentą - AB DnB NORD sudarytą paskolos kortelę.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. 2010-02-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 175 – 176). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir Panevėžio apygardos teismui bei 2010-07-19 teismo nutartimi buvo panaikintas perduodant bylą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tolesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui (t. 4, b. l. 9).

Atlikus papildomą tyrimą, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė L. Š. 2011-06-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 150 – 152). Priimtas nutarimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei 2010-07-19 teismo nutartimi buvo panaikintas perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tolesniam ikiteisminio tyrimo organizavimui (t. 6, b. l. 1).

2011-12-07 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas trečią kartą tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 6, b. l. 173 – 175). Priimtas nutarimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2012-01-09 nutartimi pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies įpareigojant prokurorę ištirti aplinkybes, susijusias su 1995-09-01 mokėjimo pavedimu Nr. 10 (t. 6, b. l. 179). Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-01-24 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 6, b. l. 180 – 181).

Po nurodytų aplinkybių ištyrimo, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. 2012-03-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ketvirtą kartą tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 7, b. l. 1 – 4). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismo 2012-06-25 nutartimi buvo panaikintas (t. 7, b. l. 10 - 12).

2012-10-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas penktą kartą, tačiau ne vien pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t. 7, b. l. 31 - 32). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismo 2013-01-21 nutartimi paliktas nepakeistu.

2012-11-28 Generalinėje prokuratūroje gautas A. P. ir M. P. skundas dėl prokurorų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 ir 229 straipsniuose. Pareiškėjų skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė L. Š. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, dėl ko prokurorų procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą teismo buvo naikinami keletą kartų. Prokurorai nevykdė teismo nurodymų, neišsamiai, nepilnai atliko ikiteisminį tyrimą. Be to ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, dėl to suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės L. B. 2012-12-31 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius prokurorų veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 ir 229 straipsniuose, sudėties pagal nurodytus faktus. Priimtas nutarimas buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2013-01-22 nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.

Nesutikdami su priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjai pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-01-22 nutartį, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės L. B. 2012-12-31 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundo tyrimą perduoti iš naujo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neišnagrinėtas nei vienas jų skundo argumentas, susijęs su prokurorų darbo vertinimu, todėl pažeistas teisės būti išklausytam principas. Mano, jog sprendžiant pareiškėjų skundą nebuvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl sprendimas buvo priimtas vien remiantis prokurorės skundžiamame nutarime esančia informacija. Ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimas su prokurorės skundžiamu nutarimu yra neargumentuotas, nepagrįstas bylos medžiaga. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo ištirtos priežastys, dėl kurių penkis kartus buvo naikinami prokurorų nutarimai, nebuvo atlikta ikiteisminį tyrimą atlikinėjusių prokurorų veiksmų analizė, nebuvo sprendžiamas klausimas, ar prokurorų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių. Be to, pareiškėjų nuomone, sprendžiant jų skundą buvo pažeista prokurorų nutarimų apskundimo tvarka, kadangi skundo pagrįstumas nebuvo patikrintas aukštesniojo prokuroro, bei iš kart buvo išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Teismo posėdyje pareiškėjai A. P. ir M. P. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Pareiškėjų A. P. ir M. P. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-01-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas ( BPK 1 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Kaip matyti iš 2012-12-31 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjai A. P. ir M. P. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų L. Š. ir A. G. atžvilgiu, kurie išnagrinėjo ankstesnius pareiškėjo A. P. prašymus ir skundus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-2-00152-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Savo prašymą pareiškėjai iš esmės grindė tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00152-09 dėl galimo dokumento suklastojimo prokurorai L. Š. ir A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, nevykdė teismo nurodymų, neišsamiai ir nepilnai atliko ikiteisminį tyrimą ir dėl to suėjo senaties terminai.

Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-2-00152-09 matyti, jog 2009-08-11 pareiškėjas A. P. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą su skundu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 1 – 10). Skunde nurodė, kad 2007 metais AB DnB Nord bankas pradėjo iš jo reikalauti 18 718,56 Lt paskolos grąžinimo pagal 1995 metais sudarytą paskolos sutartį. Savo reikalavimą bankas grindė banko eksperto 2006-09-28 sudaryta paskolos kortele, kuri pareiškėjo nuomone, yra suklastota. Taip pat kitais dokumentais, kuriuose esantys duomenys yra painūs ir klaidingi. Pripažįsta, kad 1995 metais tarp jo ir banko buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau kadangi pinigai į jo sąskaitą nebuvo pervesti, laiko, jog sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti. Šias aplinkybes bandė paaiškinti banko darbuotojams, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Mano, kad toks banko ir banko darbuotojų elgesys kelia abejonių dėl jų veiksmų teisėtumo bei turi būti vertintinas pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas.

2009-09-03 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje, pagal A. P. skundą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00152-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimo 2006-09-28 AB DnB Nord banko sudarytos paskolos kortelės suklastojimo (t. 1, b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas A. P. buvo apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju (t. 3, b. l. 17-19, 109 – 111, 115). Taip pat buvo apklausti banko darbuotojai F. S., Z. V., R. G. ir J. L.. Prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos A. P. pateikti finansiniai dokumentai: jo, kaip ūkininko, apskaitos vedimo sąsiuvinio ir atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, teismo sprendimai, kurių pagrindu iš A. P. buvo priteistas įsiskolinimas AB DnB Nord bankui pagal 1995-09-01 paskolos sutartį, memorialiniai orderiai ir kiti (t. 3, b. l. 20 – 37, 42 – 43, 45 – 47, 63 – 99, 100 – 107, 116).

2010-02-17 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 175 – 176). Priimtas prokurorės nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir Panevėžio apygardos teismui. 2010-07-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi skundžiamas prokurorės nutarimas buvo panaikintas perduodant bylą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tolesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui (t. 3, b. l. 178 – 179, 4 t., b. l. 9). Priimta nutartis motyvuota tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iš esmės tiriamas galimas dokumento suklastojimo faktas, nebuvo atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl AB DnB Nord banko suteiktų paskolų A. P., nebuvo gauta specialisto išvada dėl galimai suklastotų banko dokumentų.

Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo atliktas dalinis ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl A. P. AB DnB Nord banko suteiktų paskolų, išreikalauta civilinė byla, kurioje iš A. P. buvo priteistas įsiskolinimas AB DnB Nord bankui pagal 1995-09-01 paskolos sutartį, išreikalauti papildomi duomenys iš banko apie A. P. paskolų sąskaitas ir kitus finansinius dokumentus, iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalauti duomenys apie A. P., kaip ūkininkui, suteiktas paskolas ir paramas (t. 4, b. l. 37 – 45, 52 – 53, 54 – 92, 94, 96, 98 - 100). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. P. nuo 1989-01-01 iki 2007-01-01 bankas suteikė paskolų 449 000 Lt ir 37 975 USD sumai. A. P. visiškai atsiskaitė už suteiktas paskolas, išskyrus pagal 1995-09-01 paskolos sutartį Nr. 95/09/01-36L ir pagal 1995-10-19 kredito sutartį Nr. 1, likdamas skolingas bankui pagal 1995-09-01 paskolos sutartį Nr. 95/09/01-36L – 18 718,56 Lt ir pagal 1995-10-19 kredito sutartį Nr. 1 – 5 149 Lt, iš viso 23 867,56 Lt.

Po papildomo tyrimo atlikimo, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. 2011-06-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas antrą kartą buvo nutrauktas tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 150 – 152). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2010-07-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi skundžiamas prokurorės nutarimas buvo panaikintas perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tolesniam ikiteisminio tyrimo organizavimui (t. 6, b. l. 1). Priimta teismo nutartis motyvuota tuo, kad ginčijama banko paskolos kortelė, priešingai negu buvo nurodyta skundžiamame prokurorės nutarime, yra tiesioginis juridinio fakto įrodymas bei yra Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada yra neišsami, todėl būtina gauti papildomus duomenis, kuriuos įvertinęs, specialistas galėtų pilnai atsakyti į jam užduotus klausimus.

Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo papildomai apklausti ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė A. S. ir pareiškėjas A. P. (t. 6, b. l. 2 – 4, 22 - 27), išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-5716-400/2007 teismo posėdžių protokolų kopijos (t. 6, b. l. 7 – 18), surinkti duomenys apie A. P. asmenybę (t. 6, b. l. 29 – 36).

Papildomos apklausos metu A. P. patvirtino, kad 1995-09-01 sutartį dėl 73 000 Lt paskolos suteikimo ir papildomą susitarimą Nr. 95/09/01 – 36L dėl kredito sutarties papildymo su banku sudarė jis. Pinigų pagal šią kredito sutartį jis iš banko negavo, tačiau mokėjimus pagal kredito sutartį vykdė, nes pasitikėjo banku. Apie susidariusį įsiskolinimą pagal minėtą kredito sutartį jis jau žinojo 2003 metais. 2003 – 2005 metais kreipėsi į banką dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo. Į teismą dėl 1995-09-01 kredito sutarties nuginčijimo nesikreipė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo neinformavo apie galimai suklastotus finansinius dokumentus, kadangi tikėjosi, jog teismas pats viską išsiaiškins. Paskolos kortelėje 1998-11-20 padengta 15 000 Lt suma, 1999-04-16 padengta 5 760,73 Lt suma, 1999-11-19 padengta 9 239 Lt suma, 1999-11-23 padengta 0,27 Lt suma atitinka jo atliktus paskolos padengimus. Paskolos kortelėje 2001-07-31 padengta 1 910,67 Lt suma, 2001-11-29 padengta 1 000 Lt suma ir 2002-03-15 padengta 3 500 Lt suma nurodytos neteisingai, nes šias sumas bankas įrašė pagal dokumentus, kurių jis neturėjo. 2004-09-01 padengta 17 797,95 Lt suma ir 2006-04-03 72,82 Lt padengta suma taip pat nurodytos neteisingai, nes šios pinigų sumos turėjo būti nurašytos iš jo įneštų pinigų į tranzitines sąskaitas, gautų pardavus žemę.

Po papildomų procesinių veiksmų atlikimo, 2011-12-07 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas trečią kartą tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 6, b. l. 173 – 175).

Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2012-01-09 nutartimi A. P. skundas patenkintas iš dalies, įpareigojant prokurorę ištirti aplinkybes, susijusias su 1995-09-01 mokėjimo pavedimu Nr. 10. Priimta nutartis motyvuota tuo, kad skundo nagrinėjimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, jog ginčijamas kreditas iš pradžių buvo pervestas į sąskaitą Nr. 772702, o vėliau, iš šios sąskaitos į paskolos aptarnavimo sąskaitą Nr. 50772202. A. P. neigė vykdęs statybas, pirkęs perdengimo plokščias ir gavęs minimą kreditą. Todėl šiems prieštaravimams pašalinti būtina atlikti papildomą tyrimą: apklausti ūkininką S. R., banko darbuotojus, kurie galėtų suteikti informacijos apie A. P. pagal kredito sutartį pervestus pinigus.

2012-01-24 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 6, b. l. 180 – 181).

Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo dėl aplinkybių, susijusių su 1995-09-01 mokėjimo pavedimu, buvo apklaustas liudytojas S. R. (t. 6, b. l. 184 – 185), papildomai apklausta banko darbuotoja Z. V. (t. 6, b. l. 190 – 196) ir A. P.. Liudytojas S. R. parodė, kad jo tėvo ūkis buvo įregistruotas 1989 metais. 2008 metais tėvas mirė. Panevėžio rajono ūkininką A. P. pažįsta, nes jo tėvas ir minėtas ūkininkas buvo vieni pirmųjų ūkininkų ir buvo pažįstami. Kadangi tuo metu tėvas užsiiminėjo statybomis, statė sandėlius, todėl neatmeta galimybės, kad A. P. galėjo pirkti iš jo tėvo plokštes. Pateikti šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų negali, nes daliai dokumentų yra suėjęs saugojimo senaties terminas, o dalis dokumentų žuvo per potvynį. Papildomos apklausos metu A. P. paaiškino, kad 1995-08-31 pirkimo – pardavimo sandorio su ūkininku S. R. dėl perdengimo plokščių įsigijimo už 73 000 Lt nebuvo sudaręs. 1995-09-01 kredito sutartį jis pasirašė, tačiau suteikto kredito negavo, kadangi bankas šiuos pinigus perdavė už perdengimo plokštes, kurių jis nepirko. Jokio sutikimo bankui sumokėti 73 000 Lt už perdengimo plokščias nebuvo davęs. 1995-09-01 prašyme bankui suteikti ilgalaikę 73 000 Lt dydžio paskolą daržovių saugyklos ir technikos laikymo pastato statybai parašas yra jo, tačiau tekstas surašytas ne jo ranka. Nežino ar 1996-09-06 patikrinimo pažymoje dėl paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį yra jo parašas. Ši pažyma neatitinka tikrovės, kadangi banko darbuotojai niekada netikrino jo dėl kredito panaudojimo (t. 6, b. l. 198 – 200).

Po nurodytų aplinkybių ištyrimo, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. 2012-03-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ketvirtą kartą tuo pačiu pagrindu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 7, b. l. 1 – 4). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nutartimi skundžiamas prokurorės nutarimas buvo panaikintas (t. 7, b. l. 10 - 12). Priimtoje teismo nutartyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą dėl nusikalstamos veikos padarymo būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus: nustatyti A. P. parašo autentiškumą 1995-09-01 prašyme dėl 73 000 Lt paskolos suteikimo ir 1996-09-06 patikrinimo pažymoje, papildomai apklausti specialistą ir, esant būtinybei, paskirti naują užduotį specialistui atlikti, tikslu išsiaiškinti aplinkybes dėl A. P. atliktų įmokų bankui iššifravimo galimybių, nustatant kokio kredito padengimui šios įmokos buvo padarytos, bei aplinkybes kodėl į specialisto išvadą nebuvo įtrauktos ir vertintos A. P. skunde pateiktos įmokos paskolos dengimui.

Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo išreikalauti papildomi dokumentai iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-212-400/2008 (t. 7, b. l. 15 – 25), papildomai apklausta specialistė A. S. dėl aplinkybių, nurodytų teismo 2012-06-25 nutartyje (t. 7, b. l. 26 – 29).

Papildomos apklausos metu specialistė A. S. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1992 iki 2000 metų visos A. P. suteiktos paskolos buvo pervedinėjamos į paskolų aptarnavimo sąskaitas. Kiekvienai A. P. suteiktai paskolai buvo atidarinėjama atskirą paskolos aptarnavimo sąskaitą. Visi teismo 2012-06-25 nutartyje išvardinti mokėjimo dokumentai buvo įvertinti duodant specialisto išvadą, nes atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą šie dokumentai jau buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t. 7, b. l. 26 – 29).

Po šių papildomų procesinių veiksmų atlikimo, 2012-10-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas penktą kartą, tačiau ne vien pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t. 7, b. l. 31 - 32). Priimtas nutarimas buvo apskustas vyriausiajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-21 nutartimi skundžiamas prokurorės nutarimas buvo paliktas nepakeistu.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo nutraukimų ir atnaujinimo aplinkybes akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas užtruko ne dėl prokurorų netinkamo pareigų atlikimo ar ikiteisminio tyrimo vilkinimo, o dėl nuolat atsirandančių naujų aplinkybių, kurias ikiteisminio tyrimo metu būtina buvo patikrinti. Be to atkreiptinas dėmesys, kad didesnė dalis naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo susijusios su paties A. P. nurodomais naujais faktais, kuriuos jis pateikdavo kaip atsikirtimus į tyrimo metu ištirtas aplinkybes, kurios jam buvo nepalankios.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. neneigė, kad 1995-09-01 pasirašė su banku paskolos sutartį dėl 75 000 Lt paskolos jam suteikimo bei šios paskolos sutarties papildomą susitarimą dėl turto įkeitimo prievolės įvykdymo užtikrinimui. Tačiau neigė gavęs pagal minėtą paskolos sutartį pinigus. Pirminiame skunde jis nurodė, kad suteiktas kreditas nebuvo pervestas į jo sąskaitą. Tyrimo metu paneigus šias aplinkybes bei nustačius, kad kreditas buvo pervestas į A. P. vardu atidarytą paskolos aptarnavimo sąskaitą, A. P. pradėjo neigti grynųjų pinigų gavimo faktą motyvuodamas tuo, kad paskola be jo sutikimo buvo pervesta ūkininkui S. R., už perdengimo plokštes, kurių jis iš jo nepirko. Patikrinus šias apelianto nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad pats A. P. 1995-09-01 pateikė bankui prašymą dėl ilgalaikės, 73 000 Lt dydžio, paskolos suteikimo daržovių saugyklos ir technikos laikymo pastato statybai (t. 6, b. l. 188). Be to 1996 metais, atliekant A. P. suteikto kredito tikslinio panaudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad daržovių saugyklos ir technikos laikymo pastatas pradėtas statyti, visos pastato statyboms reikalingos statybinės medžiagos supirktos (t. 6, b. l. 189). Išaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, A. P. pradėjo neigti, kad 1995-09-01 bankui pateiktas prašymas dėl ilgalaikės, 73 000 Lt dydžio, paskolos suteikimo surašytas jo ranka bei abejoti dėl 1996-09-06 patikrinimo pažymoje esančio jo parašo autentiškumo.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, grindžiami subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis, bei priklausomai nuo tyrimo eigos rezultatų - nuolat papildomi naujomis aplinkybėmis.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad kreipdamasis su pirminiu skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškėjas A. P. jį iš esmės grindė aplinkybėmis, kad 1995 metų AB DnB NORD paskolos kortelė yra suklastota, nes joje nurodyti duomenys yra neatitinkantys tikrovės, be to kortelė sudaryta vėliau, negu pasirašyta kredito sutartis. Tyrimo metu šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat buvo patikrintos bei nustatyta, kad ginčijama kortelė buvo suformuota 1995-09-01, kai A. P. gavo paskolą. Įrašai iki 1995-11-24 įrašo buvo padaryti suformuojant kortelę pagal EXEL kompiuterinę programą, o skaičiavimai atlikti rankiniu būdu. Nuo 1998 metų, kai banke buvo įdiegta nauja PSV kompiuterinė programa, pasikeitė paskolos kortelės forma. Duomenys, kurie buvo įvesti ir formuojami EXEL programa, 1998-04-01 buvo perkelti į naują PSV programą. Suvedus visus tiek EXEL, tiek PSV duomenis, kompiuterinė programa atliko skaičiavimus pagal atliktus mokėjimo pavedimus, mokėjimo nurodymus, grynųjų pinigų įnešimus (t. 5, b. l. 127 – 129). Paskolos kortelėje esančių duomenų atitikimas finansiniuose dokumentuose esantiems duomenims, ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai patikrintas bei jokių neatitikimų nustatyta nebuvo.

Pareiškėjų argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nevykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodymų nepagrįsti. Kaip matyti iš prieš tai nustatytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu, po kiekvieno tyrimo atnaujinimo, prokurorai išsamiai patikrindavo visas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse nurodytas aplinkybes, pagal galimybes atlikdavo papildomus procesinius veiksmus.

Tai, kad po paskutinio tyrimo atnaujinimo nebuvo atliktas papildomas finansinės veiklos tyrimas ir nustatytas A. P. parašo autentiškumas prašyme suteikti kreditą daržovių saugyklos ir technikos laikymo pastato statybai bei patikrinimo pažymoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prokurorai netinkamai vykdė savo pareigas ar piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pirminėje specialisto išvadoje buvo patikrinti ir įvertinti visi A. P. pateikti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys finansiniai dokumentai. Dokumentų tyrimo metu atsakyti į vieną iš pateiktų klausimų, t. y. ar visos ūkininko A. P. gautos iš banko paskolos laikotarpiu nuo 1989-01-01 iki 2007-01-01 buvo panaudotos jo paties, kaip tai atvaizduota bankiniuose dokumentuose, nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių, kadangi šiam klausimui spręsti reikalingi dokumentai tuo metu jau buvo sunaikinti, suėjus jų saugojimo terminui. Be to šie dokumentai nebuvo susiję su ginčijama paskola bei turėjo reikšmės visai kitoms paskoloms, kurias A. P. jau pilnai yra padengęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neištirtos aplinkybės iškilo jau suėjus baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį senaties terminui, todėl netgi, jei ir būtų įmanoma jas patikrinti, jos neturėtų lemiamos reikšmės tolimesnei ikiteisminio tyrimo eigai, nes bet kuriuo atveju ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliantų argumentai, kad apylinkės teismo sutikimas su prokurorės nuomone dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra neargumentuotas ir neparemtas byloje esančia medžiaga, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį buvo nagrinėjamas ne įsiteisėjusio 2012-10-15 prokurorės L. Š. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumas, o pareiškėjų skundas dėl prokurorės L. Š. ir A. G. veiksmuose galimai esančių nusikalstamų veikų požymių. Kadangi 2012-10-15 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, apylinkės teismas neprivalėjo pasisakyti dėl šiame procesiniame sprendime padarytų išvadų. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas sutiko su prokurorės priimto nutarimo motyvais ir papildomai jų nekartojo nutartyje, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjų teisės, ar priimta neteisėta nutartis.

A. P. ir M. P. motyvai, kad apylinkės teismo nutartis buvo išnagrinėta neišreikalavus šio skundo nagrinėjimui būtinos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio teismas joje rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl tvirtinti, jog, sprendžiant pareiškėjų skundą, ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo gauta, nėra jokio pagrindo.

Skundo argumentai, kad nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pažeista prokurorų nutarimų apskundimo tvarka taip pat nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnio 4 dalimi ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju prokuroro priimto nutarimo apskundimo tvarka nebuvo pažeista, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorams L. Š. ir A. G. pareiškėjai iš esmės sieja su ikiteisminiame tyrime Nr. 50-2-00152-09 priimtais, jiems nepalankiais, sprendimais. Toks nesutikimas su ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00152-09 metu priimtais procesiniais sprendimais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tyrimą atlikę ir šiuos sprendimus priėmę prokurorai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei daryti išvadą, kad šie sprendimai neteisėti. Tuo labiau, kad visų šių procesinių sprendimų pagrįstumas buvo patikrintas aukštesniųjų teismų. Tiek skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tiek skunde žemesnės instancijos teismui, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėjai nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad prokurorai L. Š. ir A. G. būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi Lietuvos Respublikos BK prasme. Skunde tvirtinama, kad prokurorai ikiteisminio tyrimo metu priimdavo žinomai neteisingus sprendimus ir nutartis, vilkino ikiteisminį tyrimą, tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų ir teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių teiginių pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad abstraktaus pobūdžio ir nekonkretaus turinio pareiškėjų skunde išsakyti kaltinimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, jų nurodytiems asmenims, šių asmenų priimti, nepalankūs pareiškėjams sprendimai, negali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Be to pažymėtina ir tai, kad iš bylos faktinių duomenų matyti, jog apie savo galimą teisių pažeidimą A. P. žinojo civilinės bylos Nr. 2-212-400/2008 nagrinėjimo metu. Tačiau turėdamas tuo metu nagrinėjamoje byloje kvalifikuotą teisininką, atstovaujantį jo interesus, jokių veiksmų savo teisių pažeidimų pašalinimui nesiėmė. Skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jis pateikė beveik po metų nuo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Be to ilgą laiką savanoriškai mokėjo įmokas pagal ginčijamą paskolos sutartį, bendradarbiavo su banku dėl susidariusio pagal paskolos sutartį įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. neveikimas taip pat turėjo įtakos tam, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo metu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Be kreipimosi į prokuratūrą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. P. galėjo ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka kreipdamasis su ieškiniais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl galimai neteisėtais veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kitais klausimais, tačiau šių priemonių neišnaudojo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jos naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra įstatymini006F pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. ir M. P. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.