Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1787-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e1-1787-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09691-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
P. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1787-992/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09691-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

P. A. (P. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas devynis kartus, paskutinį kartą 2019 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį, areštu 20 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. A. 2020 m. kovo 6 d., apie 21.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, į kartu su juo gyvenančią A. M. tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“, pataikydamas moteriai į kairę akį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą, padarydamas jai kairės akies apatinio voko, kairio skruosto poodines kraujosruvas, kairio skruosto muštinę žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. A. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino, parodė, kad A. M. yra jo sugyventinė, gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena dvi 7 ir 12 m. amžiaus A. M. dukros. Jis įrašytas į narkologo įskaitą, lanko dienos stacionarinį gydymą pas psichiatrą G. V. g. 3, Vilniuje. 2020 m. kovo 6 d., apie 21.35 val., grįžo namo, buvo blaivus. A. M. pradėjo gąsdinti, kad paskambins į policiją ir praneš, kad jis ją muša. Jis nustebo, kadangi niekada nekėlė rankos prieš savo šeimos narius, o vėliau supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis metė telefoną į A. M., pataikė į akį. Tai padaręs išėjo iš namų. 2020 m. kovo 7 d. grįžusį namo sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi dėl tokio savo elgesio, su A. M. susitaikė (132-133, 144-145 b. l.).

2020 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti A. M. padaryti sužalojimai, t. y. kraujuojanti žaizda, patinimas ir kraujosruva. Sužalojimo vieta – kairės pusės skruostas (8-9 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. M. M. parodė, kad P. A. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 2 metus. 2020 m. kovo 6 d., apie 21.35 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir P. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu P. A. į ją metė telefoną „Nokia“ (bevertis, be baterijos, dėl jo žala nepadaryta) ir pataikė į kairę akį. Konfliktas įvyko dėl to, kad sugyventinis užstatė nešiojamą kompiuterį, dėl ko ji paprašė išeiti iš buto. P. A. supyko, paėmė telefoną nuo komodos ir metė į ją. Ji paskambino į policiją, o sugyventinis išėjo iš buto. Niekas šio įvykio nematė. Savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau ji nuvyko į VGPUL, kur jai buvo diagnozuota kairės akies hematoma (29-30 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 1219/2020(01) konstatuota, kad A. M. nustatyta kairės akies apatinio voko, kairio skruosto poodinės kraujosruvos, kairio skruosto muštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina viemnomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2020 m. kovo 26 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-03-06). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (45-50 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras (toliau – ir BPC), apžiūra. Garso įraše užfiksuotas pranešėjos, prisistatančios A. M., pokalbis su BPC darbuotoja. Iš pokalbio turinio darytina išvada, kad moteris teigia, jog vyras prieš ją vartojo fizinį smurtą, nuo ko jai patino veidas, bėga kraujas, viena akimi nemato (73-74 b. l.).

2020 m. balandžio 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1800“, tipas - RM-653, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra (76-80 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis P. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu metė į savo sugyventinę A. M. mobiliojo ryšio telefoną, pataikydamas jai į kairę akį ir tokiu būdu padarydamas jai kairės akies apatinio voko, kairio skruosto poodines kraujosruvas, kairio skruosto muštinę žaizdą. A. M. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad konflikto metu metė į savo sugyventinę mobiliojo ryšio telefoną ir pataikė telefonu jai į akį. P. A. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios A. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. G 1219/2020(01) bei kiti byloje pateikti duomenys. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji teigė, jog jie kartu gyvena neįregistravę santuokos bendrame bute, yra sugyventiniai. Atsižvelgiant į tai, kad P. A. ir A. M. gyvena neįregistravęs santuokos, todėl jie teisingai pripažinti šeimos, nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirti kitos rūšies bausmę nei siūlo prokuroras arba leisti prokuroro siūlomą bausmę – areštą atlikti poilsio dienomis (b. l. 146-147).

Skirdamas bausmę P. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. A. baustas administracine tvarka, teistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, nuo 2006 m. gegužės 9 d. konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. A. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis neapribos kaltinamojo galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti nuolatines pajams.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena P. A. atsakomybę lengvinanti atsakomybė, sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nėra nustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė - bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į P. A. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, P. A. skirtini įpareigojimai: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. P. A. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.

Kadangi P. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. kovo 7 d., 14.00 val., iki 2020 m. kovo 8 d., 13.46 val. (138, 141 b. l.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (134 b. l.).

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 52,23 Eur dydžio civilinį ieškinį; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 37,65 Eur dydžio. Byloje pareikštus civilius ieškinius P. A. atlygino (69 b. l.).

CD diskas paliktinas saugoti elektroninės baudžiamosios bylos Nr. e1-1787-992/2020 priede.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. A. (P. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. A. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. A. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kompaktinį diską palikti saugoti elektroninės baudžiamosios bylos Nr. e1-1787-992/2020 priede.

I. P. A., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė