- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-04
- Bylos Nr.
- T-XX-39-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. Š., E. Š., J. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. S., K. Š., D.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš laikinai einančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algirdo Taminsko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Stasio Gudyno ir Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. Š. , E. Š. , J. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., K. Š. , D. Š. , A. V. , J. V. , M. D. P., S. M. , B. B. B., A. Š. , J. D. , R. D. , S. D. , S. S. , A. B. , O. B. , A. B. , E. M. , N. S. , A. B. dėl įsakymų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu teismo prašo panaikinti:
1. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5773 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant A. V. , J. V. , P. V. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,0204 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini);
2. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5778 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant A. V. , J. V. , P. V. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,0532 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini);
3. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5775 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant B. D. ir S. M. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,0521 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini);
4. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5777 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant D. M. P.ir S. M. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,1716 ha žemės sklypus pagal suvestinį planą (duomenys neskelbtini);
5. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5776 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant B. B. B. ir G. J. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,1056 ha žemės sklypus pagal suvestinį planą (duomenys neskelbtini);
6. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 13.6-5868 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant A. Š. nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) 0,0639 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
7. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1108 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant A. Š. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0639 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0612 ha), esančią (duomenys neskelbtini);
8. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1109 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant M. D. P.nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1716 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,3432 ha), esančią (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini);
9. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1110 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant S. M. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1716 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,3432 ha), esančią (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), ir natūra laisvą (neužstatytą) 0,0521 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1042 ha), esančią (duomenys neskelbtini);
10. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1111 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant B. D. nuosavybėn ir natūra laisvą (neužstatytą) 0,0521 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1042 ha), esančią (duomenys neskelbtini);
11. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1112 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant G. J. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1056 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,2112 ha), esančią (duomenys neskelbtini) pagal žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini);
12. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1113 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant B. B. B. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1056 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,2112 ha), esančią (duomenys neskelbtini)pagal žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini);
13. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1114 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant P. V. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0204 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0612 ha), esančią (duomenys neskelbtini), ir natūra laisvą (neužstatytą) 0,0532 žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1596 ha), esančią (duomenys neskelbtini);
14. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1115 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant A. V. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0204 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0612 ha), esančią (duomenys neskelbtini), ir natūra laisvą (neužstatytą) 0,0532 žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1596 ha), esančią (duomenys neskelbtini);
15. Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1116 dėl nuosavybės teisų atkūrimo, grąžinant J. V. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0204 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0612 ha), esančią (duomenys neskelbtini), ir natūra laisvą (neužstatytą) 0,0532 žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1596 ha), esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nurodė, kad kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys yra J. Š. turto paveldėtojai ir pretendentai atgauti dalį J. Š. turėtos neužstatytos (laisvos) žemės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės nebuvo atkurtos pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Š. , K. Š. ir A. S. , kas įrodo, kad įstatymas buvo nevienodai taikomas visų lygiateisių pretendentų atžvilgiu, taip pat buvo pažeistas konstitucinis lygybės principas.
2007 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teismui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui yra paduotas Palangos miesto apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinys atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. V. , A. V. , N. S. , S. S. , A. B. , O. B. , E. M. , A. B. dėl Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-5773, 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimų Nr. 1114, 1115, 1116 (dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis), paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Ieškinyje nurodoma, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės paminėtais administraciniais aktais, miškų valstybės kadastre yra įregistruotas 0,04 ha miško plotas. Šis miškas miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Įstatymu nustatyta, kad nuosavybės teisės į valstybinį mišką natūra negali būti atkuriamos, todėl paminėti sprendimai atkurti nuosavybės teises yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Panaikinus paminėtą įsakymą ir sprendimų dalis, turi būti panaikintos ir jų pagrindų atsiradusios teisinės pasekmės, todėl pripažintini negaliojančiais atitinkami paveldėjimo teisės liudijimai bei taikytina restitucija natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) su prašymu išspręsti šios bylos priskirtinumą atitinkamam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme dvi bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių administracinių aktų panaikinimo. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl administracinių aktų panaikinimo, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal prokurorės ieškinį dėl dalies tų pačių administracinių aktų ir papildomų paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo bei restitucijos taikymo. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ir jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, todėl, teismo nuomone, administracinę bylą tikslinga perduoti nagrinėti kartu su esančia byla, jas sujungiant, bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑989/2000 m. taip pat išaiškino ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Tokiu būdu administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą, t. y. ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Dėl paminėtų priežasčių, teismo nuomone, būtina išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra nacionalizavimo padarinių pašalinimo priemonė, kurią per savo valdžios institucijas naudoja valstybė. Nors teisiniai santykiai, susiję su nacionalizacija ir denacionalizacija, yra turtiniai, tačiau ne visi turtiniai santykiai yra civiliniai. Su nacionalizacija ir denacionalizacija susijusiuose teisiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip privatus asmuo, o kaip valdžios institucija. Taigi valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Be to, jau vien ta aplinkybė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso taisykles, o pagal specialiuosius teisės aktus, taip pat tai, kad restitucija yra ribota, patvirtina, jog santykiai, susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, yra ne civiliniai, o administraciniai. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑122/2007), o taip pat ir Specialioji teisėjų kolegija (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 28 d. nutartis byloje V. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., 2004 m. gegužės 6 d. nutartis byloje M. M. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija).
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti atitinkamus Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymus ir sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Savo argumentus jie, inter alia, grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatų pažeidimu. Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje jokie papildomi civiliniai teisiniai reikalavimai nėra pareikšti, ginčas kyla ne dėl savininko teisių gynimo, o dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, jiems nepagrįstai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, t. y. iš administracinių teisinių santykių.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad išties būtų netoleruotina tokia situacija, kai ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vyktų skirtingos kompetencijos teismuose. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusidaro. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamose bylose, kurias nurodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, skiriasi šalys, bylose pareikštų reikalavimų faktiniai ir teisiniai pagrindai, o taip pat iš dalies skiriasi ir paminėtose bylose pareikšti reikalavimai. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje pareiškėjai yra trys fiziniai asmenys, kurie tvirtina, kad jiems nepagrįstai buvo neatkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais, o Klaipėdos apygardos teisme ieškovu yra prokuroras, ginantis viešąjį interesą ir įrodinėjantis, kad nuosavybės teisių atkūrimas į tam tikrą žemės sklypą apskritai negalimas dėl atitinkamo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Be to, Klaipėdos apygardos teisme ginčijami administraciniai aktai, susiję su žemės sklypu, esančiu Ajerų g. 44, Palangoje, taip pat prašoma pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus ir taikyti restituciją, o Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ginčijami ne tik paminėti administraciniai aktai, bet ir aktai, kuriais nuosavybės teisės atkurtos ir į kitus žemės sklypus, be to, nekeliami jokie papildomi reikalavimai. Specialioji teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme procesas vyksta jau daugiau kaip pusantrų metų (pradinis skundas teismui buvo pateiktas 2006 m. sausį). Byla jau buvo išnagrinėta ir apeliacinės instancijos administraciniame teisme, joje surinkta daug įrodymų, vyko nemažai teismo posėdžių. Todėl, Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui, kuriame bylos nagrinėjimas dar tik prasideda, vien tik dėl tos priežasties, kad bendrosios kompetencijos teisme užvesta su šia byla tam tikra apimtimi susijusi byla, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjų A. Š. , E. Š. , J. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys B. S. ir kiti, grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.