- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-709-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00767-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos veislininkystė“ prašo priteisti iš atsakovo R. M. ieškovės naudai 2671,45 Eur skolą, 881,06 Eur palūkanas, 133,09 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui R. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2019 m. sausio 30 d. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, jog ieškovė pagal šalių susitarimą pardavė atsakovui bei jo sūnui G. M. bulių spermą bei sėklinimui reikalingas eksploatacines medžiagas, o atsakovas bei jo sūnus nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Ieškovė už parduotas prekes atsakovui bei jo sūnui išrašė 17 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. vasario 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0007294, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0007440, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. kovo 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0007609, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014m. balandžio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0007693, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0008131, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0008325, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. liepos 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0008670, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. liepos 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0008828, išrašyta atsakovo sūnui G. M.; 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVŠ0010310, išrašyta atsakovui; 2015 m. vasario 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0007667, išrašyta atsakovui; 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0007927, išrašyta atsakovui; 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0007972, išrašyta atsakovui; 2015 m. birželio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0008823, išrašyta atsakovui; 2015 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0009655, išrašyta atsakovui; 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0010139, išrašyta atsakovui; 2015 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0010382, išrašyta atsakovui; 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LVM0010772, išrašyta atsakovui. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas bei jo sūnus už parduotas prekes neatsiskaitė ir liko skolingi ieškovei iš viso 2671,45 Eur.
Byloje nustatyta, jog 2014 m. mirė atsakovo sūnus G. M., o jo palikimą priėmė atsakovas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą, kuri susidarė tiek atsakovui, tiek jo velioniui sūnui G. M. neapmokėjus išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už pristatytą produkciją, kuri buvo panaudota jų abiejų vykdomoje ūkininkų veikloje. Atsakovas nuo sūnaus mirties momento paveldėjo visą savo sūnaus turtą, turtines teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir prievolę atsiskaityti su ieškove. Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo iš karto žinoma apie atsakovo sūnaus mirtį, todėl ji negalėjo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) pareikšti reikalavimo atsakovui. Tačiau CK 5.63 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti atvejai, kuriems esant CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta kreditorių reikalavimo pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams tvarka netaikoma. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 d. nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, susijusiems su ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl skolos sumokėjimo kyla iš atsakovo velionio sūnaus vykdytos ūkininko veiklos, kurią atsakovo sūnui mirus toliau vykdo vienas atsakovas, ieškovė nėra praradusi teisės reikalauti skolos grąžinimo iš mirusiojo G. M. įpėdinio – atsakovo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu tarp šalių atsirado pirkimo-pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59, 6.163, 6.165 straipsniai). Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovo nuosavybėn prekes, o atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir už prekes nesumokėjo. Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei skolą byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog ieškovės reikalavimas dėl 2671,45 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11 straipsnis numato, jog „jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki šio įstatymo 5 straipsnyje arba 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto atsiskaitymo termino, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, pabaigos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas be atskiro įspėjimo žemės ūkio produkcijos pirkėjui jas mokėti, jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje jam nustatytas pareigas“. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 punkte yra numatyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma palūkanų norma. To paties straipsnio 12 straipsnis numato, kad „palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį – tų metų liepos 1 dieną galiojusi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma privalo būti įrašyta mokėjimo nurodyme arba grynųjų pinigų mokėjimui įforminti skirtuose dokumentuose. Tokiu būdu nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui priskaičiuotos 881,06 Eur palūkanos.
CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Byloje nustatyta, jog ieškovė siekė išspręsti susidariusią situaciją tarpusavio derybų būdu: 2017 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, ragindama geranoriškai atsiskaityti už parduotą produkciją, 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė atsakovui pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovas nesureagavo. Dėl to
ieškovė patyrė 133,09 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti rengiant bei siunčiant atsakovui pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kurios ieškovei turi būti atlygintos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos 2019 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 83 Eur žyminis mokestis, 993,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 85,20 Eur išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2671,45 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro 45 centų) skolą, 881,06 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 6 centų) palūkanas, 133,09 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 9 centų) skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 3552,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 993,57 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 57 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 85,20 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 20 centų) išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“, kodas 302705528, adresas Šiaulių r., Sutkūnų k., Tilžės g. 335, a. s., naudai.
Atsakovas R. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos veislininkystė“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.