Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7381-322/2023, kuria nagrinėtas pareiškėjos J. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

8. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiskolinimo už pastatus išregistravimo tikslu, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti, kad iki 1993 m. kovo 1 d. V. J. jau buvo sumokėjęs 15 000 rublių „Dubysos“ žemės ūkio įmonei už 1991 m. sausio 4 d. nupirktus iš „Dubysos“ kolūkio pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad mirus sutuoktiniui V. J., ji paveldėjo visą jo palikimą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus notaras informavo, kad iš viešo registro matyti, jog paveldėti statiniai turi žymą dėl įsiskolinimo. Dubysos“ žemės ūkio įmonė likviduota. Neišlikus archyviniams dokumentams apie faktinį įsiskolinimo likvidavimą, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė Kelmės rajono savivaldybės atsakymą dėl neišsaugotų archyvinių dokumentų.

10. Skundžiama teismo nutartimi pareiškėja įpareigota pateikti duomenis, ar ji kreipėsi į VĮ Registrų centras siekdama išregistruoti norimą juridinį faktą ir jei taip, pateikti institucijos rašytinį paaiškinimą, jog buvo atsisakyta pareiškėjos prašymą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo įpareigojimas, atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo esmę, yra nepagrįstas ir perteklinis. Kaip teisingai nurodo apeliantė atskirajame skunde, tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis dėl įsiskolinimo išregistravimo iš VĮ Registrų centro Viešo duomenų registro, ji privalo pateikti oficialius duomenis apie įsiskolinimo likvidavimą pagal 1991 m. sausio 4 d. sutarties sąlygas už nupirktus iš „Dubysos“ kolūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja tokių duomenų negali pateikti, nes nebėra Kelmės rajono „Dubysos“ kolūkio ir jo teisių perėmėjų, o taip pat nebėra galimybių rasti archyvinius dokumentus. Išanalizavus pareiškimo pagrindą galima spręsti, kad pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, jog prievolė pagal 1991 m. sausio 4 d. sutarties sąlygas už nupirktus iš „Dubysos“ kolūkio pastatus yra įvykdyta, nes tik tuomet pareiškėjai gali kreiptis į teritorinį registratorių dėl žymos panaikinimo už įsiskolinimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011).

12. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad nagrinėjama byla susijusi su VĮ Registrų centras teisėmis ir pareigomis, šią instituciją gali įtraukti suinteresuotu asmeniu byloje ir savo iniciatyva.

13. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikytis proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

14. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Kadangi kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.