Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-1820-400/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2-1820-400/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00215-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1820-400/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00215-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus M. Ž. ieškinį atsakovei G. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė bankrutavusi G. V. firma „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 16 209,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepareikš atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. vasario 9 d. asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti sprendi­mą už akių ieško­vės pra­šy­mu, jeigu at­sa­ko­vė be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną nepatei­kė atsiliepimo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-440-280/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus ieškinį nutarė iškelti bankroto bylą G. V. firmai „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2002 m. sausio 30 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovė G. V.. Nutartyje konstatuota, kad įmonė ir jos savininkė G. V. neturi turto ir lėšų 6 479,00 Eur įsiskolinimui sumokėti, nes faktiškai veiklos nevykdo, darbuotojų nėra, registruotino turto neturi. Nustatyta, kad G. V. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2016 m. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), neatsiskaito su kreditoriais praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įstatymų nustatyto termino įmonės įsipareigojimams įvykdyti, neturėdama turto ir lėšų. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovė, kaip įmonės savininkė, buvo įpareigota ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui visą įmonės ir jos savininkės turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Atsakovė bankroto administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų, tačiau jokio turto neperdavė. Atsakovė perdavė bankroto administratoriui įmonės didžiąją knygą, sudarytą iki 2016 m. gegužės mėnesio, iš kurios matyti, kad 2016 m. gegužės mėn. įmonės turtą sudarė 2 843,38 Eur: atsargos - 541,80 Eur, pirkėjų skolos – 2 214,69 Eur, depozitas kredito unijoje – 86,89 Eur. Iš didžiosios knygos duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio mėnesį į įmonės sąnaudas buvo nurašyta atsargų už 15 667,42 Eur sumą, tačiau atsakovė bankroto administratoriui nėra perdavusi dokumentų, pagrindžiančių atsargų nurašymo į sąnaudas pagrįstumą ir teisėtumą.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Toks pats įpareigojimas atsakovei nustatytas ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, tačiau, kaip minėta, atsakovė šios savo pareigos neįvykdė, perdavė tik dalį įmonės dokumentų, tačiau jokio turto neperdavė. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovės neveikimo įmonė patyrė žalą, kurią sudaro 15 667,42 Eur jokiais dokumentais nepagrįstas įmonės atsargų nurašymas (įmonės turo sumažėjimas) bei 541,80 Eur neperduoto likusio įmonės turto vertė, iš viso - 16 209,22 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė, t. y. bendrovės vadovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti: neteisėtą neveikimą patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai, įmonės didžioji knyga patvirtina įmonei padarytą 16 209,22 Eur žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos, kadangi atsakovei neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, nepagrindus jokiais dokumentais 15 667,42 Eur įmonės turto nurašymo į atsargas, įmonės turtas negali būti realizuotas bankroto procese ir iš jo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorių bei administravimo išlaidų dengimui.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovė neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteisiamas 365,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 2,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 367,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai G. V. firmai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 209,22 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų devynių eurų 22 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 367,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė