- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-723-565/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė pareiškėjui priklausantį ir iš varžytynių parduodamą turtą įvertinti realia rinkos verte, t.y. 360 000 Lt, kad nebūtų pažeisti nei vienos šalies interesai.
Skunde nurodė, kad 2014-11-12 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nustatyta pareiškėjui priklausančio ir iš varžytynių parduodamų žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 360 000 Lt, šią sumą reikia laikyti parduodamo turto verte, todėl prašė panaikinti 2014-10-22 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo. Dėl savo sveikatos, psichinės ligos ir lėšų advokato paslaugoms neturėjimo negalėjo reikšti prieštaravimų dėl turto įkainojimo.
Antstolis R. V. nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį dėl 778 086,16 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojui AB „Swedbank“, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Atsižvelgiant į išieškotojo prašymą ir jo nuomonę, 2014-09-02 antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, atlikto pagal turto vertintojo UAB „Domus optima“ atliktos ekspertizės išvadą, žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo perkainuoti nustatant 272 000 Lt vertę. Nurodė, kad skolininkas patvarkymo dėl turto įkainojimo ir turto kainos ir vertės, už kurią turtas buvo parduodamas iš varžytynių, neginčijo, dėl turto perkainojimo nesikreipė. Skolininkas nepagrįstai prašo panaikinti 2014-10-22 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo. Skolininko 2014-11-12 turto vertinimo ataskaita neįrodo realios turto vertės, kadangi iki turto perkainojamo, kuris atliktas antstolio 2014-09-02 patvarkymu, turtas buvo įkainotas 340 000 Lt verte, tačiau nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių turto už šią kainą parduoti nepavyko. Užvilkinus išieškojimo procesą, tiek skolininkui, tiek kreditoriui gali atsirasti daugiau žalos.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad įkeisto turto varžytynės vyko daug kartų, pareiškėjas nebuvo aktyvus vykdymo procese, nesidomėjo vykdymo eiga ir turto įkainojimo procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-21 nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
Pagal vykdomosios bylos duomenis, pareiškėjui priklausančio turto varžytynės buvo skelbtos daug kartų, tačiau jo parduoti nepavyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas AB „Swedbank“ bankas 2014-08-22 raštu antstoliui pasiūlė turto vertę mažinti 20 proc., t.y. iki 272 000 Lt, ir skelbti varžytynes, turto kainą nustačius 217 600 Lt, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis turto vidutinė rinkos vertė yra 215 200 Lt, ir turtas už 204 000 Lt 2014 m. nebuvo parduotas keturiose varžytynėse. Todėl teismo vertinimu, antstolis 2014-09-02 patvarkymu turtą pagrįstai įvertino 272 000 Lt verte, kadangi CPK 681 str. numato antstoliui teisę nustatant turto vertę atsižvelgti į išieškotojo nuomonę.
Teismas nustatė, kad antstolio 2014-09-02 patvarkymas dėl turto perkainojimo buvo išsiųstas skolininkui, ir jam tinkamai įteiktas. Skolininkui buvo išaiškinta teisė per 3 darbo dienas pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (CPK 681 str. 3 d.). Skolininkas savo teise reikšti prieštaravimą dėl turto vertės nepasinaudojo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų ginčijęs patvarkymą dėl turto įkainojimo ar patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pareiškėjas byloje remiasi UAB „Matininkai“ atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, tačiau prie skundo jos nepateikė. Iš pareiškėjo skundo nėra matyti, kokiu pagrindu jis prašo turtą įvertinti 360 000 Lt. Pareiškėjas neįvykdė visų įstatyme nustatytų sąlygų, kad jo turtas būtų dar kartą ekspertų įvertintas, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis tinkamai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą (CPK 719 str.). Antstolis, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, teisingai nustatė tiek pradinę, tiek varžytynėse parduodamo turto vertę, todėl pareiškėjo pareikštos pretenzijos dėl turto vertės nustatymo yra nepagrįstos.
Teismas nurodė, kad turto turto vertės nustatinėjimas byloje buvo vykdomas keletą kartų, varžytynes skelbiamos nuo 2013 m., todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apginti savo teises ir kreiptis valstybės garantuojamos pagalbos, tačiau to nedarė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjas nesutinka, kad turto, parduodamos antrosiose varžytynėse, kaina būtų 163 200 Lt (47 265,99 Eur), kadangi tokia kaina yra per maža ir pareiškėjas pateikė UAB „Matininkai“ atliktą parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto 2014-11-12 vertinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad turto vertė yra 360 000 Lt (104 263,20 Eur), taip pat gauta pažyma iš VĮ Registrų centras apie 100% namo baigtumą ir statybos pabaigos metus – 2015 m. Vykdant turto pardavimo iš varžytynių, svarbu parduodamą turtą įkainuoti šiuo metu esama realia rinkos verte, kad nebūtų pažeisti nei vienos iš šalių interesai.
Pareiškėjas nurodo, kad serga psichine liga nuo vaikystės, jam išduota darbingumo lygio pažyma iki 2044 m., todėl prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės negalėjo pateikti, o advokato pagalbai neturėjo pakankamai lėšų, taip pat nežinojo, kad galima kreiptis į valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl atstovavimo.
Antstolis pavedė atlikti ekspertizę turto vertintojui UAB „Domus Optima“. Pagal atliktos ekspertizės išvadą turtas buvo įkainotas 340 000 Lt (98 470,81 Eur), tačiau antstolis pareiškėjui nepateikė patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatymo skyrimo ir vertintojo UAB „Domus Optima“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.
Savo patvarkyme 2014-11-26 antstolis R. V. nurodo, kad 2014-09-02 buvo perkainotas namas su žemės sklypu nustatant 272 000 Lt (78 776,65 Eur) vertė, tačiau pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises prieštaraujant šiam įvertinimui.
Nors antstolis nurodo, kad skelbiant varžytynes skundžiamame 2014-10-22 patvarkyme nurodyta tik pradinė 163 000 Lt (47 265,99 Eur) turto pardavimo kaina, tačiau tikėtina, kad už tokią kainą turtas ir bus parduotas, nes atsiras vienas varžytynių dalyvis ir nereikės kainos kelti. Todėl antstolio 2014-10-22 patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo yra neteisėtas. Pardavus turtą už 163 000 Lt (47 265,99 Eur) liks labai didelė pareiškėjo skola išieškotojui AB „Swedbank“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo anstolis R. V. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti.
Nurodo, kad varžytynės vykdomojoje byloje buvo skelbiamos daug kartų, tačiau visos paskelbtos neįvykusiomis tuo pagrindu, kad jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose nustatyta kaina yra per aukšta.
Skolininkas savo teise reikšti prieštaravimą dėl nustatytos turto vertės per nustatytą terminą nepasinaudojo, taip pat neginčijo ir patvarkymo dėl turto įkainojimo, ir patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas to nepadarė dėl sveikatos ir dėl prastos materialinės padėties, dėl kurios negalėjo gauti advokato paslaugų, negali būti laikomi pagrįstais.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios varžytynės neįvyko ir išieškotojas nesutiko perimti turto, buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Skundžiame 2014-10-22 patvarkyme nurodyta 163 200 Lt turto pardavimo kaina yra nustatyta tinkamai, remiantis aktualiu turto įkainojimu vykdomojoje byloje.
Skolininko pateikta į bylą UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaita negali būti laikytina visiškai teisingai įrodančia realią turto vertę. Varžytynėse, kuriose turto pardavimo kaina buvo 204 000 Lt, turtu niekas nesidomėjo, todėl nėra pagrindo laikyti 163 200 Lt turto vertę netinkama, kadangi įkainojus turtą skolininko ataskaitoje nurodyta 360 000 Lt ar panašia kaina, turto realizuoti ir toliau nepavyktų (antrųjų varžytynių kaina būtų 216 000 Lt, t.y. 60 proc. nuo 360 000 Lt).
Užvilkinus išieškojimo procesą ir įvertinus aplinkybę, kad kaina antrosiose varžytynėse galimai pakiltų, tiek skolininkui, tiek kreditoriui bus padaryta dar daugiau žalos, negu pardavus turtą remiantis esamu turto įkainojimu, kadangi dėl besikaupiančių palūkanų skolos mastas žymiai didėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo V. S. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-01-21 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį Nr. 1492V/2012 dėl 778 086,16 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojui AB „Swedbank“ bankui, priverstinai parduodant įkeistą iš varžytynių turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Antstolis 2013-01-31 patvarkymu paskelbė pirmąsias įkeisto pareiškėjo turto varžytynes, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą – 328 000 Lt. Antstolio 2013-03-27 patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis 2013-04-17 patvarkymu paskelbė antrąsias turto varžytynes, nustatydamas turto kainą – 246 000 Lt. 2013-05-29 patvarkymu turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, antstolis 2013-07-01 patvarkymu paskelbė parduodamo turto pirmąsias varžytynes, nustatydamas, kad parduodamo turto kaina yra 328 000 Lt, ir nurodydamas, kad turto vertinimas vykdomojoje byloje atliktas 2012-10-22, nuo ekspertizės atlikimo praėję nedaug laiko, todėl turto vertė nėra pasikeitusi ir keisti turto kainos nėra pagrindo. 2013-08-12 patvarkymu paskelbtos turto varžytynės neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis 2013-09-18 patvarkymu paskelbė antrąsias turto varžytynes, nustatydamas 246 000 Lt turto kainą. 2013-11-05 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis 2013-11-15 patvarkymu nutarė pakeisti turto kainą ir nustatyti ekspertizę turtui įvertinti. Turto vertintojas UAB „Domus optima“ atliko pareiškėjui priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę, kuria parduodamą turtą įvertinto 340 000 Lt. 2014-01-02 patvarkymu paskelbtos turto varžytynės ir nustatyta pradinė turto kaina – 272 000 Lt. 2014-02-18 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Antstolio 2014-03-05 patvarkymu paskelbtos varžytynės, nustatant 204 000 Lt turto kainą. 2014-05-02 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Antstolis 2014-05-07 patvarkymu paskelbė varžytynes, nustatydamas turto kainą – 272 000 Lt, 2014-06-17 patvarkymu turto varžytynes paskelbtos neįvykusiomis. Antstolis 2014-06-19 patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, nustatydamas 204 000 Lt turto kainą, tačiau 2014-07-31 patvarkymu paskelbtos varžytynės neįvykusiomis. Antstolis 2014-09-02 patvarkymu nutarė pakeisti turto kainą ir nustatyti 272 000 Lt. Antstolis 2014-09-02 patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytynes, turtą parduodant už 217 600 Lt kainą, tačiau 2014-10-03 patvarkymu turto varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis. Antstolis 2014-10-22 patvarkymu paskelbė eilines turto varžytynes, nustatydamas turto kainą – 163 200 Lt.
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolės veiksmų, prašė panaikinti antstolio 2014-10-22 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, kuriuo nustatyta 163 200 Lt turto kaina, ir turto verte laikyti 360 000 Lt (10 426,32 Eur). Antstolis skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria netekino pareiškėjo skundo dėl antstolio R. V. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui priklausančio turto varžytynės buvo skelbtos daug kartų, tačiau jo parduoti nepavyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Bylos duomenimis, nuo pirmą kartą antstolio 2013-01-31 patvarkymu paskelbtų varžytynių apie pareiškėjui priklausančio turto pardavimą už 328 000 Lt pradinę kainą, praėjo jau daugiau nei dveji metai, tačiau antstolio 2013-03-27, 2013-04-17, 2013-08-12, 2013-11-05, 2014-02-18, 2014-05-02, 2014-06-17, 2014-07-31, 2014-10-03 patvarkymais visos paskelbtos varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, kadangi nebuvo nei vieno dalyvio, nors kaina buvo sistemingai mažinama, t.y. 328 000 Lt, 272 000 Lt, 246 000 Lt, 217 600 Lt ir 204 000 Lt. Pažymėtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju vėl pradėjus didinti varžytynių objekto pardavimo kainą pagal skolininko pasiūlytą turto vertę (360 000 Lt, t.y. 10 426,32 Eur), būtų per ilgai ir nepagrįstai uždelstas vykdymo procesas ir neabejotinai pažeisti kreditoriaus interesai, kadangi tikėtis parduoti turtą už 360 000 Lt (10 426,32 Eur) kainą, kai 2013-2014 m. skelbtose varžytynėse neatsirado nei vieno dalyvio už mažesnę pradinę kainą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu vykdymo procesą ir turto įkainojimą, tačiau pareiškėjas savo teise reikšti prieštaravimus dėl turto vertės nepasinaudojo, taip pat neginčijo patvarkymų dėl turto įkainojimo, nors nuo 2013 m. pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apginti savo teises ir kreiptis pagalbos dėl savo teisių gynimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad antstolis, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, 2014-10-22 patvarkymu, teisingai nustatė tiek pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (163 200 Lt), tiek varžytynėse parduodamo turto vertę. Taigi pareiškėjo argumentai dėl turto kainos padidinimo yra nepagrįsti, nes turtas gali būti realizuotas tik už tokią kainą, kuria susidomės varžytinių dalyviai, ir šiuo atveju vėl iš naujo didinti kainos nėra jokio pagrindo, nes būtų pažeisti išieškotojo interesai vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį dėl 778 086,16 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.