Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2216-1165/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-26
Bylos Nr.
e1-2216-1165/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24716-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2216-1165/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24716-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2022 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio ginčo su sugyventine V. S. metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė V. S. į veidą ir taip jai padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2022 m. liepos 4 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio ginčo su sugyventine V. S. metu, tyčia, vieną kartą spyrė koja V. S. į jos kairės kojos blauzdą ir taip jai padarė poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. B., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus pripažino visiškai ir paaiškino, kad su V. S. gyvena kartu apie vienerius metus. Jie nesusituokę, tik kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Gyvena namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Jie kartais išgeria ir tada susipyksta be aiškios priežasties. Taip nutiko ir 2022 m. liepos 4 d. vakare, kuomet namuose buvo dviese su V. S. Jie abu išgėrė degtinės, dėl ko V. S. tapo labai įkyri. Jis nesusivaldė ir tikrai jai su koja įspyrė į jos koją. Supranta, kad tikrai galėjo ją sužaloti, sukelti jai skausmą, kadangi spyrė stipriai. V. S. supykusi išsikvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Taip pat paaiškino, kad ir 2022 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., sudavė V. S. ranka į veidą. Tą dieną viskas buvo kaip ir šį kartą, t. y., jie abu išgėrė, nukentėjusioji tapo įkyri, dėl ko jis nesusivaldė ir jai su ranka gana stipriai sudavė į veidą. Prisipažįsta, kad galėjo ją sužaloti ar sukelti fizinį skausmą, tačiau tą kartą policija nebuvo kviesta. Nurodė, kad pats nori keistis, daugiau taip nebesielgs, jis atisprašė V. S. ir su ja susitaikė (b. l. 80–81, 93, 117–121).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiosios parodymais, taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. B. pažįsta apie tris metus. Maždaug prieš pusę metų apsigyveno kartu, adresu: (duomenys neskelbtini). Jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, t. y. bendrai nuomojasi butą, bendrai moka mokesčius, maistu ir kitais buitiniais dalykais rūpinasi kartu bei leidžia laisvalaikį taip pat kartu. Paprastai su G. B. sutaria gerai, kadangi jis yra ramaus būdo, geros širdies, tačiau kuomet abu pavartoja alkoholinių gėrimų ir būna neblaivūs, tarp jų kyla konfliktai dėl menkaverčių priežasčių. 2022 m. birželio 24 d., jiems būnant namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus, apie 18 val. vakaro, tačiau tiksliau laiko nurodyti negali, abu buvo jau apsvaigę nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tą vakarą jau buvo išgėrę 0,7 l talpos degtinės butelį. Konfliktas kilo dėl to, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be priežasties ji G. B. pavadino „gaidžiu“. Pastarasis prašė jo taip nevadinti. Kadangi ji sėdėdama ant kėdės kambaryje vis tiek rėkė jį vadindama "“gaidžiu“, jis priėjo prie jos ir jai sėdinčiai vieną kartą delnu stipriai sudavė smūgį prie kairės akies, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir šiuo metu vis dar yra likusi mėlynė. Dėl suduoto smūgio ji verkė. Taip pat prie akies buvo ir šiek tiek įbrėžta ar prakirsta, tačiau žaizda nekraujavo. Po suduoto smūgio konfliktas baigėsi. Ji netrukus baigė verkti ir jie abu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl šio įvykio į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi tai buvo pirmas kartas, kuomet G. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tikėjosi, kad daugiau tai nepasikartos. Jų konflikto niekas nematė ir negirdėjo, kadangi vieni buvo namuose. Taip pat dėl sužalojimų pas medikus nesikreipė. 2022 m. liepos 4 d., apie 18.20 val., abu su G. B. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Abu vėl išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos degtinės ir du butelius po 1 l talpos alaus. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vartojant alkoholinius gėrimus, jis paėmė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „REDMI“, kuris buvo kambaryje ant lovos. Ji jo paprašė, kad telefoną atiduotų, tačiau jo neatidavė ir tiesiog laikė rankose. Ji ant jo šaukė, kad atiduotų telefoną ir bandė jį iš G. B. atimti. Jos manymu, bandydama atimti mobilaus ryšio telefoną, jo nesužalojo ir jam jokio fizinio skausmo nesukėlė. Kurioje konkrečiai rankoje jis laikė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, neatsimena, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Bandant atimti iš G. B. mobilaus ryšio telefoną, jis ją viena ranka pastūmė nuo savęs, dėl ko ji atsitrenkė į spintelę. Atsitrenkusi į spintelę nesusižalojo ir fizinio skausmo nepajuto. Tiksliai šiuo metu nepamena ar konflikto metu, ar jau po to, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis vieną kartą jai taip pat spyrė su koja į kairės kojos blauzdą žemiau kelio, dėl ko jį pajautė fizinį skausmą ir šiuo metu yra kraujosruva. Būtent dėl to ji pasiėmė G. B. mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo tame pačiame kambaryje, ir paskambino pagalbos numeriu. Atvykusiems policijos pareigūnams minėjo, kad G. B. jos atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą bei parodė visas ant kūno buvusias kraujosruvas, kurias policijos pareigūnai nufotografavo. Patikslina, kad dėl G. B. veiksmų, kraujosruvos yra padarytos ant veido, prie kairės akies ir ant kairės kojos, žemiau kelio. Kitos kraujosruvos ant kojų ir rankų yra dėl jos pačios kaltės, kadangi būdama neblaivi yra griuvusi pati ir taip susižalojusi. Gali būti, kad 2022 m. liepos 4 d. konflikto dėl mobilaus ryšio telefono metu galėjo pavadinti G. B. kaip nors įžeidžiančiai, tačiau to nepamena. Kadangi buvo gan stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nepamena visų konflikto aplinkybių. Pamena tai, kad buvo užsiminusi jam, kad eis pas savo buvusį sugyventinį, dėl ko jis jai ir neatidavė jos mobilaus ryšio telefono. Dėl šio įvykio ji jaučiasi nukentėjusioji, tačiau G. B. atleido ir nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Ji nori, kad G. B. būtų išleistas iš policijos įstaigos ir grįžtų namo. Ji jo nebijo ir kartu būdama jaučiasi saugiai. Stengsis kuo mažiau vartoti alkoholinių gėrimų, kad daugiau nekiltų tarpusavio konfliktų. Civilinio ieškinio neteiks. (b. l. 43–44, 55–56).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje blauzdoje, dešiniojo dilbio srityje. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta kietu, buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 4 d. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytos trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai prieš 1–2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24–25).

Įtariamajam G. B. 2022 m. liepos 4 d., 19.11 val. nustatytas 3,05 prom. girtumas, o nukentėjusiajai V. S. 2022 m. liepos 4 d., 19.16 val. nustatytas 3,23 prom. girtumas (b. l. 34).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio Ž. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad po kaire V. S. akimi yra poodinė kraujosruva. V. S. paaiškino, kad 2022 m. liepos 4 d., apie 18.10 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis G. B. (b. l. 37–40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Kokie asmenys gali būti laikomi kaltininko artimaisiais giminaičiais ar šeimos nariais analizuojamame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nereglamentuota. Šios sąvokos aiškintinos remiantis BK 248 straipsnyje pateiktu sąrašu, iš kurio matyti, kad asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (sugyventinis) yra laikomas kaltininko šeimos nariu. Analogiškai aiškinama ir teismų praktikoje. Šiuo atveju G. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. S., taigi atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nukentėjusioji laikytina G. B. šeimos nare.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Trauminių poveikių nukentėjusiosios atžvilgiu neginčija ir pats kaltinamasis. Kad būtent tokiu būdu buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusioji V. S. nuosekliai patvirtino tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jos parodymus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių matosi, jog nukentėjusioji patyrė didelį susijaudinimą dėl patirto smurto jos atžvilgiu. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis abiejų įvykių metu buvo neblaivus, todėl galimai nesugebėjo objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajai, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – savo sugyventinę, o dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl G. B. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl G. B. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę G. B., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, civilinis ieškinys nepareikštas. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 14 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme, jos dydžiu bei su siūlomais įpareigojimais sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimus pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. B., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį, abejais kartais sukeliant fizinį skausmą tai pačiai nukentėjusiajai, o smurtas abiem atvejais vartotas gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau šioje byloje jis kaltinamas dėl analogiškos smurtinio pobūdžio veikos prieš savo sugyventinę, dėl kurios mažiau nei prieš mėnesį laiko, kaip nukentėjusioji parodė, policija nebuvo kviesta ir tyrimas nebuvo pradėtas. Kaltinamasis G. B. administracine tvarka praeityje baustas nebuvo, o SODRA duomenimis, asmuo šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau asmuo praeityje gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (F10.8). Nepaisant to, jog kaltinamasis pripažino, kad abejais atvejais dėl savo veiksmų gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismas sprendžia, jog kaltinamojo smurtinis elgesys tos pačios nukentėjusiosios – sugyventinės – atžvilgiu kartojasi, todėl lieka akivaizdu, jog G. B. išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su realiu įkalinimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 4 d., 18.50 val. iki 2022 m. liepos 5 d., 15.50 val. (1 parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. birželio 24 d. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 4 d. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir G. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. B. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 4 d., 18.50 val. iki 2022 m. liepos 5 d., 15.50 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Išaiškinti, kad G. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vita Padriezaitė