Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1377-538/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2S-1377-538/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07479-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laivitė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1377-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07479-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. (J. B.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laivitė“ dėl galutinio atsiskaitymo bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 509 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius valstybei) įsiskolinimą, delspinigius (atskaičius mokesčius valstybei), ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (atskaičius mokesčius valstybei), už 3 metų, 4 mėnesių ir 20 dienų laikotarpį nuo 2017 m. birželio 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra iki 2020 m. spalio 22 d. bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2020 m. spalio 22 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. B. (J. B.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laivitė“ dėl galutinio atsiskaitymo bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išieškojimo teismine tvarka.

3. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus kildina iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovas su ieškiniu dėl šių išmokų priteisimo pirmiausia turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kaip ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, ir tik šiai institucijai priėmus nepalankų sprendimą ieškovo atžvilgiu galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nuomone, dėl individualaus darbo ginčo ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją ir tik nesutinkant su darbo ginčo komisijos sprendimu - į teismą DK 220 straipsnio tvarka, tačiau pagal DK 220 straipsnio redakciją, galiojusią ieškovo atleidimo iš darbo momentu pastaroji reglamentuoja garantijų ir kompensacijų tarnybinių komandiruočių atveju tvarką. 2017 m. birželio 2 d., tai yra, ieškovo atleidimo iš darbo dieną su juo nebuvo galutinai atsiskaityta, kaip buvo nurodyta 2017 m. birželio 1 d. atsakovo įsakyme Nr. 37-a/s dėl atleidimo iš darbo, todėl jam kyla teisinės pasekmės, numatytos 2003 m. sausio 1 d. DK redakcijoje, kuri buvo patvirtinta 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, galiojusioje ieškovo atleidimo iš darbo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Apeliantas argumentuoja, kad 2017 m. birželio 2 d., tai yra, ieškovo atleidimo iš darbo dieną su juo nebuvo galutinai atsiskaityta, kaip buvo nurodyta 2017 m. birželio 1 d. atsakovo įsakyme Nr. 37-a/s dėl atleidimo iš darbo, todėl jam kyla teisinės pasekmės, numatytos 2003 m. sausio 1 d. Darbo kodekso redakcijoje, kuri buvo patvirtinta 2002 m. birželio 4 dienos įstatymu Nr. IX-926, galiojusioje ieškovo atleidimo iš darbo dieną. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (toliau – DK įgyvendinimo įstatymas) numatyta, kad naujasis darbo kodeksas (toliau – DK) įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi ir DK nuostatos, reglamentuojančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, yra taikomos nuo 2017 m. liepos 1 d. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad individualus darbo ginčas nagrinėjamas pagal iki DK galiojusias nuostatas tik tuo atveju, jeigu skundas, prašymas ar ieškinys dėl individualaus darbo ginčo yra pateiktas kompetentingam darbo ginčus nagrinėjančiam organui iki DK įsigaliojimo. Jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio kilo nesutarimas dėl tam tikrų abipusių teisių ir pareigų iki DK įsigaliojimo, bet darbuotojas jo manymu pažeistas teises nusprendė ginti jau po DK įsigaliojimo, tokiu atveju darbuotojas turėtų vadovautis naujojo DK nuostatomis reglamentuojančiomis individualių darbo ginčų nagrinėjimo procedūrą. Taigi individualaus darbo ginčo inicijavimui ir nagrinėjimo procedūrai nėra reikšmės, kada pasireiškė manomas teisės pažeidimas ar kada tarp šalių nutrūko darbo santykiai, o esminė aplinkybė yra ta, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. inicijuojant ginčą ir jį nagrinėjant būtina vadovautis nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

10. Kaip byloje nustatyta, nors ieškovas iš darbo atleistas 2017 m. birželio 2 d., tai yra iki naujojo DK įsigaliojimo, tačiau, jo manymu, savo pažeistas teises jis nusprendė ginti jau galiojant naujajam DK, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančio DK normomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad ir iki 2017 m. galiojusio DK normos nustatė darbo ginčams susijusiems su darbo užmokesčio išieškojimu išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką Darbo ginčų komisijoje. Tik DK punkte (galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d.) 299 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo numatytas darbo ginčų nagrinėjimas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo tiesiogiai teisme, nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją.

11. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

13. DK, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiesiogiai teisme turi būti nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu. Darbo ginčo šalis teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, turi tuomet, kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas su ieškiniu dėl darbo išmokų priteisimo pirmiausia turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kaip ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, ir tik šiai institucijai priėmus nepalankų sprendimą ieškovo atžvilgiu galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, o ieškovui nesilaikius išankstinės įstatymu nustatytos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pagrįstai atsisakė ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis