Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2018 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pripažintas Lisabonos baudžiamojo teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį nustatant 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2020 m. spalio 16 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų; 2022 m. liepos 13 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį A. B., o būtent: 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 08.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė rankomis nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį nukentėjusiajam A. B. ir nagais apibraižė veidą, bei kaklą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. K. apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. B. sugyventiniai jau virš metų laiko. Gyvena pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini), nes prieš tai gyveno nakvynės namuose. Bendrų vaikų neturi. 2022 m. rugpjūčio 13 d. paryčiais, kiek buvo valandų nežino, kieme su A. vartojo alkoholį. A. pradėjo prikaišioti, kad ji miega su kitais vyrais ir tarp jų prasidėjo konfliktas, ir tuomet jie apsistumdė ir ji su nagais A. apibraižė veidą ir kaklą, sudavė rankomis smūgių. A. jokių smūgių apsistumdymo metu niekur nesudavė. Po išgertuvių abu nuėjo į kambarį, A. pradėjo vėl prikaišioti, kad gulėjo su kitais vyrais ir žodinio konflikto metu jai sėdint ant fotelio A. B. spyrė vieną kartą jai į pilvo sritį, tuomet krito ant grindų ir krisdama susitrenkė į šalia buvusį stiklinį stalą, prakirto dešinį antakį. Tuomet paėmė A. telefoną, ir išėjo į kiemą, nes norėjo pasiskambinti. A. atėjo paskui į kiemą, pasiėmė savo telefoną ir nuėjo atgal į kambarį. Tuo metu jokio apsistumdymo tarp jų neįvyko. Žino, kad A. išsikvietė policijos pareigūnus. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, kažkur laikinai pagyventi susiras, bet šiuo metu negali pasakyti kur gyvens, nes dar nežino. Labai gailisi padariusi nusikaltimą ir prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant bausmę – viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų paaiškinimų, jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. K. yra sugyventiniai apie metus laiko, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2022 m. rugpjūčio 13 d., buvo rytas, kiek laiko buvo nežino jis su A. K. abu buvo išgėrę, jis kambaryje gulėjo ant grindų pasiklojęs lovą, o A. gulėjo ant fotelio, šalia jo. Jis A. parašė žinutę, dėl kaimyno (jie kai nesikalba susirašo sms žinutėmis) matyt A. supyko ir puolė ant jo žodžiais, ji norėjo jam suduoti ir jis su koja A. atsistūmė nuo savęs, tai mano tuo metu galėjo jai spirti į pilvą atsistumdamas, suvokia, kad tai galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Ar A. nugriuvo ar ne jis neprisimena. Tuomet jo telefoną A. griebė nuo lovos (lovą buvo pasiklojęs ant žemės) ir išbėgo į kiemą. Jis atsistojo ir nusivijo A. į kiemą ir sakė, kad ji jam atiduotų telefoną jo, tačiau A. neatidavė ir jis su ja apsistumdė, apsistumdymo metu A. jam sudavė rankomis į veidą, kiek kartų jis nežino, o jeigu ir sudavė su ranka, tai jam fizinio skausmo tikrai nesukėlė, jokių sužalojimų suduodama ranka jam nepadarė, nes sudavė nestipriai. Taip pat A. su nagais apibraižė jo kaklą ir veidą, taip jam sukeldama fizinį skausmą, matosi įdrėskimai ant jo veido ir ant kaklo. Pareigūnams sakė, kad jam bėgo iš nosies kraujas, tačiau tai nesusiję su konfliktu, jam kraujas iš nosies pradėjo bėgti prieš konfliktą, nes prieš tai buvo užkliuvęs už „matraso“ namuose ir nugriuvo, dėl to sukilo spaudimas ir turbūt pasileido kraujas iš nosies. Jis pats iškvietė policijos pareigūnus, kadangi A. labai šūkavo, kėlė konfliktą. Jam sužalojimai padaryti nežymus, tik įbrėžimai, jis pats į ligoninę dėl padarytų sužalojimų nesikreipė ir nesikreips. Jam yra įteikta užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jis atsisako vykti, kadangi jokių pretenzijų A. K. jis neturi, rimtų sužalojimų jokių jam nėra padaryta, civilinio ieškinio, dėl jam padarytų sužalojimų jis neteiks.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, laiko tarpe nuo 00.00 val., iki 05.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (1,63 prom.) sugyventinės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivų (1,53 prom.) sugyventinį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), subraižydama nagais veidą bei kaklą, bei suduodama ranka į veido sritį, dėl ko jam bėgo iš nosies kraujas bei galimai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas.

Apžiūros protokole užfiksuota įrašo iš BPC apžiūra.

Apžiūros protokole užfiksuota įrašų iš BodyCam (Kūno kamerų) apžiūra.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta kūno apžiūra ir eigoje užfiksuoti A. B. padaryti kūno sužalojimai, fotografuota.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios A. K. prisipažinimas, nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė rankomis nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį nukentėjusiajam A. B. ir nagais apibraižė veidą, bei kaklą, tuo sukeldama nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą. Kaltinamoji A. K. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. K. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį – savo sugyventinį A. B., pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikaltimą padarė būdama recidyviste (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamoji A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji buvo teista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Be to, kaltinamoji A. K. sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Kartu teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajai, įvertina ir tai, jog kaltinamoji A. K. naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai ji buvo išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į kaltinamosios A. K. sutikimą, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, parenkant maksimalų bausmės dydį, numatytą BK 46 straipsnyje, numatant kaltinamajai neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui bei paskiriant prašomą įpareigojimą, padėsiantį įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji prisipažįsta kalta.

Kadangi kaltinamoji įvykdė nusikalstamą veiką savo šeimos nariui, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. 9.36 val. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 14.28 val., t. y. viena para, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. 9.36 val. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 14.28 val. (1 para) ir laikyti, kad yra atlikusi 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti A. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio nuostatas, viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti, darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neišdirba paskirtų viešųjų darbų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką.

Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis BK 47, 48 ir 65 straipsnių tvarka, paskirtą bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.