Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kardiolita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kardiolita“ ieškinį atsakovui Hamacher Schwieren Sachverstandingen GbR dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Kardiolita“ ir Hamacher – Schwieren Sachverstandigen GbR 2010-12-14 sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo susitarė ateityje sudaryti sutartį dėl paslaugų, susijusių su investicinio projekto paruošimu, verslo partnerių ir investitorių paieška teikimo bei tarpininkavimo sudarant sutartis su atsakovo surastais verslo partneriais, užtikrinančiais pacientų srautus į Kardiolitą ir investitoriais, užtikrinančiais investicinio projekto finansavimą (1.2 punktas, b. l. 21 – 22). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal Ketinimų protokolo 1.4 punktą jau kitą dieną po susitarimo pasirašymo pervedė atsakovui 25 000 EUR (86 400 Lt) sumą, kuri buvo laikoma avansiniu mokėjimu už atsakovo suteiktas paslaugas. Be to, šalys susitarė, jog jei jos Paslaugų sutarties nesudarys iki 2011-01-20, atsakovas įsipareigojo grąžinti jam pervestą piniginę sumą. Ieškovas savo įsipareigojimą įvykdė ir pervedė nurodytą piniginę sumą į atsakovo sąskaitą, tačiau atsakovas vengė pateikti Paslaugų sutarties projektą ir nevykdė savo įsipareigojimų. Ieškovas įspėjo atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo bei pareikalavo grąžinti jam sumokėtą avansą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir avansinio mokėjimo ieškovui negrąžino (b. l. 1 – 3).

Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad šiuo atveju yra aiški sutarties įvykdymo vieta, t. y. paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą. Be to, atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas patyrė turtinę žalą, todėl ieškinys taip pat gali būti pareiškiamas pagal ieškovo buveinės vietą arba žalos padarymo vietą. Ieškovo teigimu jo reiškiamas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, o pats ieškovas gali ieškinį teikti pagal savo pasirinkimą, t. y. ieškovo buveinės adresą. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.). Prie tokių bylų CPK 30 straipsnio šešta dalis priskiria ieškinius dėl žalos, padarytos asmenų turtui. Tokiu atveju ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Taigi, toks ieškinys gali būti reiškiamas pagal bendrąsias (CPK 29 str. – atsakovo buveinės vietą) ir pagal alternatyviąsias taisykles (CPK 30 str. 6 d. – ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) ir žalos padarymo vietą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad auksčiau nurodyta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – žalos asmenų turtui padarymu, todėl pats ieškinio dalykas ir lemia alternatyvųjį teismingumą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimą kildina iš Ketinimų protokolo nevykdymo, taigi sutartinių – teisinių santykių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ieškovas kaip ieškinio dalyką nurodo skolos iš atsakovo už neįvykdytus įsipareigojimus priteisimą, t. y. atlikto avansinio mokėjimo grąžinimą. Todėl, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškiniu prašoma priteisti piniginė suma negali būti vertinama kaip turtui padaryta žala ir šiuo atveju turi būti taikomas ne alternatyvusis, o bendrasis teritorinis teismingumas.

Taip pat, ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog šiuo atveju yra aiški sutarties įvykdymo vieta, t. y. paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį ir pagal sutarties įvykdymo vietą. Tokius ieškovo atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.

Kaip minėta auksčiau, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Pastebėtina, kad šiuo atveju reikšminga ne kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Ieškovas savo atskirajame skunde nurodo, kad Ketinimų protokole sudarymo vieta yra nurodyta Vilnius (Lietuva) ir Ciurichas (Šveicarija) (2.7 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ketinimų protokole yra nurodyta tik jo sudarymo vieta, bet ne jo įvykdymo vieta. Be to, šalys pasirašydamos Ketinimų protokolą tik susitarė dėl ateityje turėsiančios būti sudarytos Paslaugų teikimo sutarties bei jame nurodė susitarimo objektą. Tačiau, teismas pažymi, kad šalys nėra sudariusios Paslaugų teikimo sutarties, o tuo labiau nurodžiusios konkrečios sutarties įvykdymo vietos, iš kurios būtų matyti, kurioje konkrečioje vietoje yra esminė pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Apeliacinės instancijos teismas iš nurodytų aplinkybių visumos negali daryti išvados, jog pagrindinė tarp šalių atsiradusių prievolių įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublika. Todėl, ieškovo nurodyti atskirojo skundo argumentai, susiję su sutarties įvykdymo vieta ir alternatyviuoju teismingumu, atmestini kaip nepagrįsti, o tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 str.).

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės bei materialinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

UAB „Kardiolita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.