- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-387-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-26322-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. M. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria įtariamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto Vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame G. M. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, t.y., tuo, kad nuo 2015-03-20 iki 2015-07-06, Panevėžio miesto įvairiose vietose, veikdamas organizuotoje grupėje su J. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizuodamas svetimo turto sunaikinimą ir panaudodamas fizinį smurtą, prievartavo turtą reikalaudamas perduoti svetimą - nukentėjusiajam M. P. priklausantį turtą – pinigus 2000 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka G. M. laikinai sulaikytas 2015 m. liepos 6 d. 21. 40 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams.
Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo G. M. gynėja prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįsitikino, ar įtariamasis pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Be to, nėra suėmimo skyrimo pagrindų, nes įtariamasis yra labai jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą Panevėžyje, gyvena registruotoje santuokoje, mokosi, žmona laukiasi ir netrūkus gimdys, t.y., jis susietas tvirtais socialiniais ryšiais. Užsienyje pastoviai nesilanko ir vien ta aplinkybė, kad turi pažįstamų užsienyje, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis). Duomenų, kad jis trukdys procesui byloje nėra.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė įtariamojo gynėjos skundą atmesti. Prokuroras nurodė, kad G. M. niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje (jo motina gyvena užsienyje, pats lankosi užsienyje), įtariamas organizuotoje grupėje padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Nusikaltimo sunkumas, įstatymo sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė bei kiti aukščiau išvardinti duomenys duoda pagrindo manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, G. M. gali trukdyti procesui, nes gali paveikti nukentėjusįjį ir kitus nusikaltimo bendrininkus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. veikė organizuotoje grupėje, sudarytoje iš ne mažiau kaip 5 asmenų, iš kurių keturi surasti ir jiems pareikšti įtarimai. G. M. veikė ir kaip vykdytojas ir kaip organizatorius, kad prievartaujant turtą buvo sudegintas nukentėjusiojo automobilis, nukentėjusiojo atžvilgiu G. M. pavartojo fizinį smurtą ir grasino ateityje naudoti prievartos priemones prieš nukentėjusįjį, t.y. grasino ateityje pavogti kitą nukentėjusiojo automobilį. Savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų ir slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2015-07-05, apie 14 val. nukentėjusiajam susitikus su G. M. bendrininku, kuris atvyko paimti iš nukentėjusiojo prievartaujamus pinigus ir nukentėjusiajam pasakius, kad jis neduos visų reikalaujamų pinigų, minėtas nusikaltimo bendrininkas išreiškė nuogąstavimą, kad „jam pačiam galvą sudaužys“ jeigu neatneš 2000 eurų. Šie duomenys rodo, kad G. M. gali ateityje daryti poveikį nukentėjusiajam ir nusikaltimo bendrininkams.
Teismo posėdyje dalyvavusi advokatė palaikė apeliacinio skundo argumentus bei papildomai nurodė, kad būtina atsižvelgti į BK 75 str. nuostatos, kurios net ir už sunkaus nusikaltimo padarymą suteikia galimybę atidėti bausmės vykdymą. Be to, gynėja nurodė, kad artimieji yra pasiruošę įmokėti 10 000 Eur užstatą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam G. M., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įtariamojo kaltės, tuo labiau jam gresiančios bausmės bei jos vykdymo atidėjimo klausimai nesprendžiami, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis G. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: nukentėjusiojo M. P., liudytojos S. R. parodymai, parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvados duomenys, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kitų procesinių prievartos priemonių protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Šioje baudžiamojoje byloje G. M. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei teigia įtariamojo gynėja, Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamojo nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai. Iki sulaikymo įtariamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, G. M. turi ryšių užsienyje. Pagal bylos duomenis, įtariamojo mama gyvena ir dirba užsienyje, todėl ši aplinkybė padidina tikimybę, kad G. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. M. gali siekti išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Gynėja skunde pagrįstai nurodo tai, kad G. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, kuri laukiasi, mokosi, tačiau vertinant šias aplinkybes kartu su pirmiau nustatytomis, darytina išvada, kad G. M. siejantys socialiniai ryšiai nėra pakankami, jog užtikrintų jo dalyvavimą procese. Todėl darytina išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą įtariamajam.
Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas, remdamasis įtarimo pobūdžiu, trukme, dalyvių skaičiumi, įtariamojo asmenybe, veikos pavojingumu, įtariamojo vaidmeniu darant veiką, nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas suėmimą G. M., nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas.
BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl motyvai dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti grindžiami spėjimais. Įtariamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ar veikos pobūdis nėra kriterijais, pagal kuriuos galima spręsti apie trukdymą procesui. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, kad G. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, nukentėjusįjį ir liudytojus, todėl nėra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo. Taigi esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas įtariamajam G. M. nepagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo terminą skyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, jog įtariamasis trukdys procesui. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Suėmimas G. M. pagrįstai skirtas, tačiau nepagrįsta apylinkės teismo išvadą, jog neegzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Kaip jau minėta, G. M. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Galima nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo suplanuota, truko gana ilgą laiką, be to, veika galimai padaryta pavojingesne bendrininkavimo forma – veikiant organizuotoje grupėje, naudojant fizinį smurtą ir visuotinai pavojingą būdą – svetimo turto sunaikinimą padegant. Pagal bylos medžiagą taip pat galima spręsti, kad įtariamasis G. M. buvo šios veikos organizatorius. Jau minėta, kad iki sulaikymo įtariamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei įtariamojo vaidmenį, darytina išvada, kad G. M. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir priešingą apylinkės teismui išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės G. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam G. M. kardomąją priemonę – suėmimą, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.
Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti įtariamojo G. M. gynėjos Kristinos Rutkauskienės skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.