- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-83-397-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Nuteistasis
- S. Š.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius, Vidutė Tiškuvienė
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-83-397/2010
NUTARTIS
2010 m. kovo 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, nuteistajam S. Š. ir jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., nuteistasis įpareigotas be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. S. Š. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.
Priteista iš nuteistojo S. Š. 1500 litų nukentėjusiajam J. B. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 12⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), neišsitekus gatvėje prasilenkti dviem automobiliams, kaltinamojo S. Š. žmonos L. Š. vairuojamas automobilis trenkėsi į bordiūrą ir užvažiavo ant šaligatvio. Nuo smūgio į bordiūrą sprogo automobilio padanga ir sulinko ratlankis. Po viso šito, iš lengvojo automobilio išlipo, keleivio vietoje sėdėjęs, kaltinamasis S. Š. ir, nuėjęs prie šiukšlių surinkimo automobilio sudavė rankomis iš jo išlipusiam vairuotojui, šioje byloje nukentėjusiajam, J. B. ne mažiau tris kartus į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas paviršinis odos nubrozdijimas kaktos dešinėje, kairio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje ir, nuo gautų smūgių, parkritus bei atsitrenkus į žemę buvo išnarinta kairės pusės žastikaulio galvutė, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., panaikinti ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į byloje apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų neatitikimus kitiems byloje surinktiems įrodymams, o taip pat parodymuose esančius prieštaravimus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.. Teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo J. B. ir jo bendradarbių K. G. ir B. B. parodymais, visiškai neįvertindamas šiuose parodymuose esančių neatitikimų ir netgi jų prieštaravimų vienų kitiems bei neimdamas domėn nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų, nevertindamas ir jo sutuoktinės L. Š. duotų parodymų. Anot apelianto, nukentėjusiojo J. B. parodymai ne tik kad neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau akivaizdžiai yra neteisingi, prieštaraujantys byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1059/08 (06), sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau trijų poveikių pasėkoje, tačiau jokiu būdu ne keliolikos smūgių, kaip bando įteikti nukentėjusysis. J. B. nurodomos aplinkybės yra išgalvotos, siekiant „sutirštinti“ įvykių eigą ir tokiu būdu siekiant sau palankaus bylos rezultato. Be to, ir liudytojais byloje apklausti J. B. bendradarbiai K. G. ir B. B. taip pat J. B. parodymų nepatvirtina visoje apimtyje. Pastarieji skirtingai nurodo pačios avarinės situacijos, kurią sukėlė šiukšliavežė, aplinkybes, t.y. K. G. nurodo, jog šiukšliavežė prasilenkimo su lengvuoju automobiliu momentu važiavo sankirtos su pagrindiniu keliu link, tuo tarpu, B. B. nurodo, jog šiukšliavežė prasilenkimo metu stovėjo. Liudytojas K. G. parodo, jog apskritai nematė konflikto vietoje jokios moters ir kad nepastebėjo jokių sužalojimų ant J. B. veido. Tuo tarpu B. B. jau matė netgi mėlynes ant J. B. veido. Tačiau apie jokias kraujosruvas veido srityje specialistas net neužsimena. B. B. taip pat patvirtino, kad J. B. skundėsi, jog skauda dešinę ranką, tvirtino neva matęs, kaip J. B. nukrito ant žemės, tačiau negalėjo nurodyti nei kokioje vietoje automobilio atžvilgiu, nei kaip (šonu ar nugara) parkrito nukentėjusysis, tik patikino, kad pastarasis ant žemės gulėjo labai trumpai, nes kai tik liudytojas išlipo iš automobilio, J. B. jau stovėjo (šios aplinkybės vėlgi paneigia J. B. versiją, jog jis nuo smūgio buvo praradęs sąmonę). Nuteistojo teigimu, teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar liudytojai K. G. ir B. B., būdami šiukšlių surinkimo automobilio kabinoje, galėjo apskritai matyti visas konflikto aplinkybes. Be to, teismas visiškai be pagrindo atmetė prašymą prijungti prie bylos medžiagą eksperimento, kuris buvo atliekamas kitoje byloje dėl tos pačios situacijos, kurioje nukentėjusiuoju nuo J. B., kaltinamo pagal LR BK 138 str. 1 d., veiksmų pripažintas apeliantas. Nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino ir liudytoja L. Š., tačiau teismas į juos visiškai neatsižvelgė. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. taip pat patvirtino, kad jokie sužalojimai ant J. B. veido nebuvo matomi, jis dėl veido sužalojimų policijos pareigūnams nesiskundė. Be to, teismas visiškai nesiaiškino ir J. B. rankos sužalojimo aplinkybių, tikėdamas vien tik nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. Š. buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., tai yra tuo, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia iš chuliganiškų paskatų prikibo prie J. B., šiam vairuojant UAB „Dzūtra“ šiukšlių automobilį ir sudavė nukentėjusiajam ne mažiau tris smūgius į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmus nuosprendį, buvo nustatyta, kad S. Š. viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė ir smūgius nukentėjusiajam sudavė ne dėl chuliganiškų paskatų, ir tokiu būdu pagal BK 284 str. 1 d. jis buvo išteisintas, o nusikalstami veiksmai iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., tai yra buvo nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo sąlygotas ne chuliganiškų paskatų, bet jo priežastimi buvo kilęs autoįvykis ir po to sekę smurtiniai nuteistojo veiksmai.
Tame pačiame pirmosios instancijos teisme nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla (Nr.1-358-319/2009) ( baudžiamoji byla dar neišnagrinėta), kurioje kaltinimas yra pateiktas šiuo atveju ne nuteistajam S. Š., bet nukentėjusiajam J. B., ir pastarasis kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, po įvykusio autoįvykio kilusio konflikto su S. Š. metu, tyčia spyrė pastarajam į nosį ir to pasekoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tadgi iš paminėto seka, kad tame pačiame teisme buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose buvo nagrinėjamas tas pats konfliktas tarp S. Š. ir J. B. bei po to sekę šių asmenų abipusiai smurtiniai veiksmai ir to pasekoje atsiradę pasekmės – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Ir vienu, ir kitu atveju nagrinėjant šias baudžiamąsias bylas būtina nustatyti abiejų asmenų kaltę padarius nusikalstamas veikas, dėl ko būtina nustatyti, kurio iš asmenų neteisėtas elgesys ar veiksmai išprovokavo kito asmens nusikalstamus veiksmus, ar vieno iš asmenų veiksmai nebuvo susiję su būtinąja gintimi ir pan..
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nukentėjusiojo J. B. veiksmų, dėl kurių jam pateiktas kaltinimas (nagrinėjamas kitoje baudžiamoje byloje) pagal BK 138 str. 1 d., teisiškai nevertino ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Be to, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo pateiktas prašymas prijungti ir vertinti įrodymus, liečiančius nustatinėjamą nusikalstamą veiką ir esančius kitoje baudžiamoje byloje (b.l.142), teismas visiškai be motyvų tokį prašymą atmetė, nesprendė ir klausimo dėl šių bylų sujungimo, kuris duotų galimybę visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti itin glaudžiai susijusias abiejų baudžiamųjų bylų aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje išdėsčius įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, teismas visiškai nevertino įrodymų (liudytojų L. Š., R. S. parodymų, specialisto išvados, patvirtinančių nuteistojo sužalojimo faktą), kurie faktiškai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Apsiribojus tik įrodymų išdėstymu, pirmosios instancijos nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė, nepasisakyta, konkrečiai kuriais įrodymais teismas remiasi, o kuriuos atmeta ir kodėl.
Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai kelia abejones dėl išankstinio nusistatymo nagrinėjant įrodinėtinas aplinkybes, atliekant įrodymų vertinimą ir sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Todėl kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o tai yra besąlyginis pagrindas nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.