Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties E. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 150 eurų bauda už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) E. B. ožkos ir avys, išlindę iš aptvertos teritorijos, nuėdė kaimyno sklype augančią žolę, dėl ko buvo padaryta žala jo turtui, tai yra už Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 21 punkto pažeidimą.

2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, E. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2018 m. liepos 23 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, protokolas paneigia E. B. teiginius, kad jo gyvuliai nebuvo išlindę per tvorą ir įrodo pastarojo kaltęs padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir E. B. nubaudimu už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarė vadovaudamasis iš esmės tik nukentėjusiojo J. P. parodymais, kas jo nuomone, nėra pakankamas kaltės įrodymas, remdamasis prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei abejonių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šie apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, priimta nesilaikant ANK numatytų reikalavimų.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnyje numatytų taisyklių. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje duomenys, kuriais remiantis patvirtintas administracinio nusižengimo faktas, nustatyti tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5), J. P. pareiškimu ir paaiškinimu (b. l. 6-7), policijos pareigūnės I. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 10-13), nukentėjusiojo J. P., liudytojų I. V. P., V. P. bei I. B. parodymais teisme.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, už tai, kad jis pažeidė Gyvulių laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 21 punktą, t. .y. už tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) E. B. ožkos ir avys, išlindę iš aptvertos teritorijos, nuėdė kaimyno sklype augančią žolę, dėl ko buvo padaryta žala jo turtui.

12. Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1122, 21 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Aptariamu atveju ginčas kyla būtent dėl to, ar 2018 m. balandžio 27 d. apie 13 val. E. B. avys ir ožkos buvo išėję už žemės, kurioje jie yra laikomi, ribų, ir jeigu buvo, ar patekusios į J. P. priklausančią pievą nuėdė joje augančią žolę. Apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (liudytojų I. V. P., I. B., V. P. parodymais, rašytiniais duomenimis) ir tik įvertinęs jų visumą, konstatavo, kad E. B. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir kad pagrįstai dėl šio nusižengimo padarymo yra nubaustas Institucijos 2018 m. gegužės 28 d. priimtu nutarimu.

13. Iš nukentėjusiojo J. P. byloje esančių pareiškimo (b. l. 6), paaiškinimo (b. l. 7) ir parodymų teisme matyti, kad jis nuosekliai tvirtino, jog tiek 2018 m. balandžio 27 d., tiek ir kitais laikotarpiais kaimyno E. B. avys ir ožkos išlenda iš aptvertos teritorijos ir patekusios į nukentėjusiojo pievą nuėda bei ištrypia joje augančią žolę, tuo padarydamos jam žalą. Kadangi kaimynas į pastabas ne visuomet reaguoja, tvoros nesusitvarko, kreipėsi į policijos pareigūnus. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir I. V. P.. Teisme apklausiama liudytoja – policijos pareigūnė I. B. paaiškino, kad skambino E. B. ir kalbėjo su juo apie iš aptvertos teritorijos išlendančius gyvulius. Pastarasis jai sakė, kad žino, jog jo ožkos išlenda, teigė, jog taip vyksta, nes J. P. sugadino tvorą. Į įvykio vietą nuvykęs policijos pareigūnas V. P. E. B. gyvulių J. P. pievoje jau nerado, tačiau užfiksavo galimą gyvūnų lindimo vietą, ištryptą žolę (b. l. 10-13). Kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, matė tvoroje esančią skylę, pro kurią avys ir ožkos galėjo išlįsti, padarė nuotraukas, šis pareigūnas patvirtino teisme vykusios apklausos metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apžiūrėtos ir J. P. telefonu darytos nuotraukos, kuriose jo pievoje vėl buvo užfiksuoti kaimyno gyvuliai. Nors nuotraukos darytos vėliau nei 2018 m. balandžio 27 d., tačiau jos patvirtina patį faktą, kad E. B. gyvuliai visgi išeina iš aptvertos teritorijos ir leidžia tikėti J. P. nurodytomis aplinkybėmis, jog ir 2018 m. balandžio 27 d. ožkos ir avys buvo patekusios į jo pievą. Įvertinus paminėtus įrodymus, daroma išvada, kad jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog E. B. būdamas atsakingas už savo gyvulius, už tai, kad jie nedarytų žalos kitiems asmenims, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jo avys ir ožkos neišeitų iš aptvertos teritorijos, ir paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

14. Be to, pastebėtina, kad ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Administracinio nusižengimo protokole esančiame E. B. paaiškinime nurodyta, kad jis nepastebėjo, ar gyvuliai buvo išėję iš aptvertos teritorijos. Kadangi pats J. P. traktoriumi yra padaręs skylių tvoroje, be to, ir pastarojo prie tvoros rišamos karvės šią gadina, pripažino, jog galėjo būti, kad per padarytas skyles kuris nors gyvulys ir galėjo išlįsti (b. l. 5). Protokolo surašymo dieną E. B. atžvilgiu priimtame nutarime, jis jau nurodė, kad gyvūnai nebuvo išėję ir negalėjo to padaryti, kadangi teritorija yra aptverta (b. l. 4). Tokios pozicijos jis laikėsi ir pateikdamas skundą apylinkės teismui (b. l. 15). Apklausiamas teisme kaltę neigė, tikino, jog nematė, kad gyvuliai būtų išėję, anksčiau taip pat nėra tekę jų parsivesti. Policijos pareigūnės I. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad po J. P. 2018 m. balandžio 26 d. žodinio kreipimosi dėl kaimyno (E. B.) ožkų ir avių daromos žalos jo pievai, telefonu bendravo su E. B., kuris jai paaiškino, kad žino, jog jo gyvuliai kartais išlenda iš aptvaro pro jame esančias paties J. P. traktoriumi padarytas skyles. Jis pažadėjo tą pačią dieną tvorą susitvarkyti, kad daugiau nekiltų problemų (b. l. 9). Atsižvelgus į šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad E. B. teiginiai, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija.

15. Aukščiau paminėtų duomenų kontekste vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją, t. y. jam neigiant, kad jo ožkos ir avys išlindo iš aptvaro ir nuėdė kaimyno pievoje augančią žolę, vis tik pažymėtina, kad nei teikdamas paaiškinimus, nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. P. parodymais (kadangi juos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai), tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, kad jo gyvuliai nebuvo išėję iš aptvertos teritorijos, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl E. B. veikos, kuri pasireiškė laikomų gyvulių (avių ir ožkų) nepriežiūra, kilo teisiškai reikšmingi padariniai – nukentėjusysis J. P. dėl nuėstos žolės pievoje patyrė turtinę žalą. Šią aplinkybę be nukentėjusiojo teiginių patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. E. B. nurodyta aplinkybė, kad pats nukentėjusysis padarė tvoroje skyles važinėdamas su traktoriumi, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo J. P. taip pat galėtų būti traukiamas atsakomybėn. Tačiau net ir nustačius, kad jo paties (J. P.) veiksmais apgadinta tvora, E. B. žinant šią aplinkybę, tai nešalina jo pareigos rūpintis auginamais gyvuliais ir imtis priemonių, kad jie nepatektų į kitiems asmenims priklausančią teritoriją ir nedarytų žalos.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nėra jokio pagrindo.

18. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamojoje nutartyje yra padarytas ne vienas rašymo apsirikimas. Nutarties aprašomojoje dalyje dėstant apelianto skundo reikalavimus nurodyta, kad E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 385 eurų bauda, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo pripažintas kaltu dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir nubaustas 150 eurų bauda. Skundžiamos nutarties 2 lapo 3 pastraipoje vėlgi minima ATPK 346 straipsnio 4 dalis, nors ATPK pažeidimo padarymo metu, bylos nagrinėjimo metu jau negaliojo, ir E. B. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Toje pačioje pastraipoje nurodyta, kad „straipsnio sankcija numato baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų“, nors akivaizdu, kad aptariamas nusižengimas jokios atsakomybės vairuotojams neužtraukia. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 150 eurų iki 300 eurų. Paminėti netikslumai laikytini rašymo apsirikimais, padarytais dėl teisėjo neatidumo rašant procesinius dokumentus, tačiau nekeičiančiais nutarties esmės, todėl ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

nutarties aprašomosios dalies 1 lapo 2 pastraipoje vietoje frazės „pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 385 eurų baudą“ nurodyti, kad E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 150 eurų bauda;

nutarties 2 lapo 3 pastraipoje vietoje „ATPK“ nurodyti ANK ir vietoje frazės „straipsnio sankcija numato baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų“ nurodyti „straipsnio sankcija numato baudą nuo 150 iki 300 eurų“

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.