Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7263,91 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių 2003-11-18 aktu įsigijo 1/2 buto dviejų kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Teigė, jog atsakovė neatlaisvino minėto kambario ir trukdė į jį įsikelti. Nurodė, kad jis bute nuo pat jo įsigijimo momento negyveno, o jam priklausančia buto dalimi savavališkai naudojosi atsakovė, kuri buvo faktinė šilumos energijos ir kitų paslaugų vartotoja, jis patyrė žalą, kurią sudaro jo sumokėta pagal teismų sprendimus 7263,91 Lt suma, kuri turi būti išieškota iš atsakovės jos atžvilgiu taikant civilinę atsakomybę.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų. Prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-05 sprendimu už akių ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis, todėl sprendė, kad jis privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Pažymėjo, kad ieškovas pats nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes laiku nemokėjo buto komunalinių mokesčių, todėl patyrė papildomas išlaidas dėl bylinėjimosi išlaidų bei vykdymo išlaidų antstoliui mokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolius, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka. Sprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-05 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – ieškovas bute nuo pat jo įsigijimo momento negyveno, nes jam atsakovė trukdė naudotis jo buto dalimi ir pati savavališkai naudojosi visu butu, buvo faktinė šilumos energijos ir kitų paslaugų naudotoja. Tai įrodo byloje pateikti procesiniai teismų sprendimai. Atsakovė teismo sprendimu buvo įpareigota netrukdyti ieškovui naudotis jo nuosavybės dalimi, tačiau šio teismo įpareigojimo nevykdė, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, kuria jis pasinaudojo, t.y. 2006-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad ieškovui raktai nuo ginčo buto nebuvo perduoti, jam bute priklausantis kambarys neatlaisvintas. Pažymi, kad atsakovė nevykdė ir kitų teismų sprendimų, kuriais buvo pakeista buto naudojimosi tvarka ir nutarta įrengti ginčo bute pertvarą. Teigia, kad patirtą žalą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t.y. teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo priteisi nesumokėti mokesčiai už šilumos energiją bei kitas ginčo butui suteiktas paslaugas. Pažymi, kad nesutiko su jo atžvilgiu reiškiamais reikalavimais dėl įsiskolinimo, nes bute negyveno ne savo valia, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas pats buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas yra nepagrįsta ir atmestina. Nurodo, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys: visi priteisti įsiskolinimai susidarė už laikotarpį, kai apeliantas negalėjo gyventi ir naudotis jam priskirtu butu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jos kaltę. Atkreipia dėmesį, jos pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą už akių c.b. 2-17974-465/2009).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių atsakomybę tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nėra (CPK 185, 263 str.).

Ieškovas pareiškė ieškinį bendrais žalos atlyginimo pagrindais; jis nurodė, kad atsakovė neteisėtai trukdė ieškovui naudotis jo buto dalimi, buvo faktinė šilumos energijos ir kitų paslaugų vartotoja. Ieškovas šilumos energija nesinaudojo, tuo tarpu iš jo 2009-2010 metų teismo sprendimais buvo priteista ir išieškota už buto šildymą ir kitas komunalines paslaugas 7263,91 Lt; ši suma turi būti pripažinta ieškovo nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino tai, kad 2004-04-06 d. sprendimas kuriuo teismas nusprendė įpareigoti atsakovę S. B. išsikelti iš 13,89 kv. m. ploto kambario įkeldinti į šį kambarį ieškovą bei įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis kambariu, iki šiol neįvykdytas, atsakovė neteisėtai trukdo ieškovui naudotis jo nuosavybe -1/2 buto dalimi. Antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, tačiau jos prašymas taikyti atsakovei sankcijas už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmestas 2006-05-07 teismo nutartimi. Priešingai, nei teigia teismas, ieškovas kreipėsi dėl sprendimo vykdymo priverstine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovo nuosavybės teisė į buto dalį yra apginta – jo naudai priimtas 2004-04-06 teismo sprendimas dėl jo įkeldinimo į ginčo butą, sprendimas įsiteisėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo analizuoti nagrinėjamoje byloje kodėl teismo sprendimas dėl ieškovo įkeldinimo neįvykdytas, tačiau vienintelis būdas įgyvendinti ieškovo teisę – reikalauti priimto jo naudai teismo sprendimo įvykdymo.

Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė žalos fakto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš esmės panašiose bylose analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, pažymėjo, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).

Ieškovas, kaip buto ½ dalies savininkas, turi padengti ½ dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena bute ir ar naudoja dalį šilumos energijos kaip vartotojas. Taigi teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškovas, kaip buto savininkas privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovas sumokėjo iš jo priteistus mokesčius vykdydamas buto bendrasavininkio pareigą, todėl tokios jo išlaidos buto išlaikymui negali būti laikomi ieškovo (apelianto) nuostoliais dėl atsakovės veiksmų. Ieškovas galėtų reikalauti atlyginti dalį mokesčių, sumokėtų už atsakovės suvartotas komunalines paslaugas (CK 6.50 str. 3 d.), tačiau toks reikalavimas teismui pareikštas nebuvo, tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo ir jomis nesirėmė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovas pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, nevykdė savo pareigos prisidėti prie buto išlaikymo geruoju, todėl bylinėjimosi teisme išlaidas ir teismo sprendimų dėl šildymo išlaidų ir kitų komunalinių mokesčių priteisimo vykdymo išlaidas patyrė dėl savo veiksmų.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

V. Zelianka