- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- A-146-1741-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01633-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 20–22), prašydamas panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Akademija, atsakovas) viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. K-67 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui R. J. V. ir jo išbraukimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų sąrašų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-67) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 12-01-692 „Dėl padarytų drausmės pažeidimų kvalifikavimo“ (toliau – ir KAM sprendimas Nr. 12-01-692).
Pareiškėjas paaiškino, kad Akademijos viršininko Įsakymu Nr. K-67 buvo pašalintas iš Akademijos už drausmės pažeidimus, numatytus Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas atliko praktiką Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biure (toliau – ir Komitetas). Dėl asmeninių priežasčių, tačiau visada suderinęs su Komiteto biuro vadovu, nereguliariai lankė praktikos užsiėmimus. Pagal Akademijos privalomosios praktikos nuostatus, praktikos laikotarpiu turėjo rašyti praktikos dienoraštį. Politikos mokslų katedrai vėliausiai iki 2011 m. lapkričio 10 d. turėjo pristatyti praktikos ataskaitą, dienoraštį ir atsiliepimą, tačiau to nepadarė dėl šeimoje vykusių tragiškų aplinkybių, susijusių su močiutės liga bei finansiniais sunkumais tėvo valdomoje bendrovėje. 2011 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu gavo praktikos vadovės J. N. priminimą dėl nepateiktų darbų. Tą pačią dieną mirė močiutė. Pareiškėjo teigimu, jis buvo sutrikęs, neadekvačiai suvokė situaciją, todėl pats surašė praktikos atsiliepimą ir pasirašė už praktikos Komiteto biure vadovą. Visus praktikos atsiskaitymo darbus Politikos mokslų katedrai pateikė 2011 m. lapkričio 17 d. Pateikti dokumentai sukėlė įtarimą, todėl 2011 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. K-67 skirta drausminė nuobauda. Be to, tarnybinio tyrimo medžiaga buvo perduota Karo policijai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pareiškėjo teigimu, Akademija, vertindama jo nusižengimą, nepagrįstai taikė Kariuomenės Statuto 72 straipsnį (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą) ir 75 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), todėl Įsakymas Nr. K-67 yra neteisėtas. Praktikai vadovavęs Komiteto biuro vadovas nusiskundimų dėl pareiškėjo neturėjo, o dienoraštį ir ataskaitą pareiškėjas pristatė pavėluotai dėl nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas Nr. K-67 yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas ne tik dėl to, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes buvo pritaikyta ne ta teisės norma, bet ir dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti priimto įsakymo objektyvumą ir pagrįstumą (Kariuomenės drausmės statuto 12, 18 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 65–67) paaiškino, kad Akademijos viršininkas 2011 m. lapkričio 24 d. gavo Akademijos docentės J. N. 2011 m. lapkričio 21 d. pranešimą apie galimą pareiškėjo (kariūno) pareigų neatlikimą. Akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-231 buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, kurį atlikus buvo nustatyta, kad pareiškėjas suklastojo savo praktikos vadovo parašą, už jį pasirašydamas kariūno praktikos vertinimą. Pagal Akademijos viršininko 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. V-46 ir Kariūno praktinio mokymo sutartį, pareiškėjas praktiką turėjo atlikti nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 28 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų mokomosios praktikos tvarkos aprašo, patvirtinto Akademijos viršininko 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-329 (toliau – ir Praktikos tvarkos aprašas) 25 punkte nustatyta, kad kariūnas per savaitę nuo praktikos pabaigos, t. y. iki 2011 m. lapkričio 11 d., turi pateikti praktikos dienoraštį ir ataskaitą atsakingam programą kuruojančiam katedros darbuotojui. Pareiškėjas ataskaitą pateikė 2011 m. lapkričio 17 d., tuo pažeisdamas Praktikos tvarkos aprašo nuostatas. Pareiškėjas daugiau kaip savaitę nesilankė praktikoje, nes sirgo, tačiau tai pateisinančių dokumentų nepateikė, kaip to reikalauja Praktikos tvarkos aprašo 16 punktas, todėl Akademija vertino, kad pareiškėjas nebuvo tarnybos vietoje be pateisinančių priežasčių. Šias aplinkybes 2011 m. gruodžio 1 d. paaiškinime patvirtino pats pareiškėjas. Akademijos viršininkas, vadovaudamasis Statuto 40 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi ir 75 straipsnio 2 dalimi ir Akademijos statuto 17.4, 45.1.4 ir 47 punktais, atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. K-67 skyrė kariūnui R. J. V. drausminę nuobaudą – pašalinimą ir karo mokymo įstaigos.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, esą priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo neteisingai įvertintas jo nebuvimas tarnybos vietoje. Akcentavo, kad pats pareiškėjas šias aplinkybes patvirtino savo 2011 m. gruodžio 1 d. paaiškinime. Tai, kad pareiškėjas neatvyko į praktiką, patvirtina ir Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro 2011 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. S-2011-11096, kuriame pateikta informacija apie neatvykimą į praktiką ir priežastis. Pareiškėjas skunde neigdamas tarnybinių pareigų neatlikimą pats sau prieštarauja, nes tame pačiame skunde nurodo, kad praktikos ataskaitos ir nustatytu laiku nepristatė.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–34) paaiškino, kad pareiškėjas Ministerijai 2012 m. kovo 29 d. pateikė skundą, kurį Ministerija išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir priėmė 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 12-01-692, kuriame konstatavo, kad Akademija pareiškėjo veiką kvalifikavo tinkamai ir priėmė pagrįstą Įsakymą Nr. K-67. Taigi pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Akademijos Įsakymas Nr. K-67.
Akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-231 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus buvo nustatyta, kad pareiškėjas suklastojo savo praktikos vadovo parašą, už jį pasirašydamas kariūno praktikos vertinimą, praktikos metu nesilaikė Praktikos tvarkos aprašo nuostatų, daugiau kaip savaitę nesilankė praktikoje, nes, pasak jo, sirgo, tačiau sirgimo laikotarpį pateisinančių dokumentų nepateikė, dėl to laikytina, kad kariūnas nebuvo tarnybos vietoje be pateisinančių priežasčių. Su visomis nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas sutiko, tačiau tvirtino, kad jo padaryti veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai. Vadovaujantis Statuto 8 straipsnio 1 dalimi, drausminėn atsakomybėn pagal Statutą traukiami ir kariūnai. Akademijos viršininko 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-46 buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su visais kariūnais nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 28 d. atliks praktiką. Todėl laikytina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko įprastą kariūno tarnybą, tik tarnybos vieta buvo ne Akademija, o Lietuvos Respublikos Seimas. Įvertinus visas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio Kariuomenės drausmės statuto 72 ir 75 straipsniuose (dabar galiojančio Statuto 73 ir 76 straipsniuose). Pažeidimo padarymo metu nebuvo praėję metai nuo kito pareiškėjo padaryto šiurkštaus pažeidimo (Akademijos viršininko 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. K-107 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – stipendijos sumažinimas už tarnybos pareigų neatlikimą), todėl pareiškėjo drausmės pažeidimai tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis. Ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad priimant Įsakymą Nr. K-67 buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą. Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai, surinkus visus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus, pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti teisingai, tarnybinis patikrinimą atlikti pavedė ir nuobaudą skyrė kompetentingas subjektas. Atsakovo nuomone, naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 106–111) pareiškėjo R. J. V. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. K-67 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui R. J. V. ir jo išbraukimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų sąrašų“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 12-01-692 „Dėl padarytų drausmės pažeidimų kvalifikavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 28 d. atliko praktiką Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje (b. l. 56–58). Akademijos docentė J. N. 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimu (b. l. 72) informavo Akademijos viršininką apie tai, kad pareiškėjas galimai neatliko pareigų. Akademijos viršininkas 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-231 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kariūnų bataliono IV kurso kariūno R. J. V. praktikos vertinimo (b. l. 73). Atlikęs tarnybinį patikrinimą, Akademijos saugumo karininkas Darius Pelenis 2011 m. gruodžio 23 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. RN-8, kuria pasiūlė skirti kariūnui R. J. V. drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos (b. l. 41–43). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas suklastojo praktikos vadovo parašą, pasirašė už jį kariūno praktikos vertinimą, nevykdė Praktikos tvarkos aprašo reikalavimų, nepristatė nebuvimą praktikoje pateisinančių dokumentų. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos tyrimų skyriaus vyriausiasis inspektorius 2012 m. vasario 29 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-16 „Dėl R. J. V.“ (b. l. 60–63). Akademijos viršininkas 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. K-67„Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kariūnui R. J. V. ir jo išbraukimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų sąrašų“, skyrė drausminę nuobaudą Kariūnų bataliono IV kurso kariūnui R. J. V. – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos; išbraukė pareiškėją iš Akademijos kariūnų sąrašų; nutraukė su kariūnu Roku J. V. mokymosi sutartį; nurodė kariūnui R. J. V. atlyginti Akademijai 50 136,00 Lt mokymo išlaidas (b. l. 38). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 12-01-692 „Dėl padarytų drausmės pažeidimų kvalifikavimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir paliko Akademijos Įsakymą Nr. K-67 galioti (b. l. 35–37).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija savo įvykdytų veiksmų, tačiau nesutinka su praktikos tvarkos pažeidimų kvalifikavimu, t. y. nesutinka, jog Akademija jo padarytus pažeidimus kvalifikavo pagal Kariuomenės drausmės statuto 72 straipsnio 2 dalį ir 75 straipsnio 2 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 2 straipsnio 12 dalies nuostatas kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas. Akademijos statuto 54 punkte nustatytos kariūno pareigos: vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; laikytis krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių; vykdyti Akademijos viršininko ir kitų vadų įsakymus.
Akademijos viršininko 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-46 (b. l. 51–52) buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitais kariūnais nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 28 d. atliks praktiką. 2011 m. rugsėjo 16 d. Kariūno praktinio mokymo sutartimi (b. l. 56–58) pareiškėjas įsipareigojo stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; jei negali atvykti į praktiką, nedelsdamas pranešti apie tai įmonės, įstaigos paskirtam praktikos vadovui, nurodyti priežastį, ligos ar kitais svarbiais atvejais – pateikti gydytojo pažymą ar kitą oficialų neatvykimą pateisinantį dokumentą.
Teismas, įvertinęs Praktikos aprašo reikalavimus KASOKTĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatų ir Akademijos statuto 54 punkto nuostatų prasme, nustatė, jog kariūno mokomosios praktikos vieta laikytina jo tarnybos vieta mokomosios praktikos atlikimo laikotarpiu, o Praktikos tvarkos apraše nurodytos kariūno pareigos laikytinos kariūno tarnybinėmis pareigomis.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta (pareiškėjas to neginčija), kad pareiškėjas į tarnybos vietą neatvyko: 2011 m. rugsėjo 23 d. (pranešė, kad susirgo); 2011 m. spalio 3 d. (pranešė, kad močiutę ištiko insultas, ir prašė leidimo budėti prie jos); 2011 m. spalio 27 d. (prašė leidimo atvykti kitą pirmadienį ir užbaigti praktiką) (b. l. 55). 2011 m. gruodžio 1 d. paaiškinime pareiškėjas paaiškino, kad praktikos metu beveik dvi savaites sirgo, apie ligą informavo praktikos vadovą (K. K.) (b. l. 50). Atsižvelgęs į tai, kad į bylą nepateikti jokie šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo tarnybos vietoje be pateisinančių priežasčių.
Praktikos tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad praktikos atlikimo laikotarpiu kariūnas rašo praktikos dienoraštį, kuriame aprašo praktikos institucijoje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites kariūnas susitinka su praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienoraštį, o 25 punkte nustatyta, kad kariūnai, sėkmingai atlikę praktiką praktikos institucijose, praktikos vadovui per savaitę po praktikos pabaigos pateikia praktikos dienoraštį ir praktikos ataskaitą atsakingam programą kuruojančiam katedros darbuotojui (b. l. 46–49).
Akademijos docentė J. N. (pareiškėjo Akademijos praktikos vadovė) 2011 m. lapkričio 21 d. informavo Akademijos viršininką, kad pareiškėjas praktikos metu nesilaikė praktikos nuostatų, nė karto neatsiuntė savo veiklos praktikoje dienoraščio, nors apie tai jis buvo informuotas, nesilaikė praktikos reikalavimų, pateiktas ataskaitos turinys nukopijuotas nuo Lietuvos Respublikos Seimo puslapio, dėl ko ataskaita buvo įvertinta neigiamai. Pranešime pažymėta, kad pareiškėjo pateiktas įstaigos, kurioje atliko praktiką, atsiliepimo raštas sukėlė įtarimų, todėl buvo susisiekta su įstaigos praktikos vadovu. Įstaigos vadovas paaiškino, jog rašto apie pareiškėjo atliktos praktikos vertinimą jis nerašė ir nepasirašė (b. l. 53, 54).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė pareigų, numatytų Praktikos tvarkos aprašo 15 ir 25 punktuose (b. l. 53, 89), neatliko kario pareigų.
Pareiškėjo drausmės pažeidimo padarymo metu ir skundžiamo Įsakymo Nr. K-67 priėmimo metu galiojo skirtingos Kariuomenės drausmės statuto redakcijos. Drausmės pažeidimų padarymo metu galiojo Statuto 2006 m. sausio 20 d. redakcija (Žin., 2006, Nr. 17-603), kurios 72 straipsnis nustatė atsakomybę už savavališką pasišalinimą ar neatvykimą į tarnybos vietą, 75 straipsnis – už tarnybos pareigų neatlikimą. Kariuomenės drausmės statuto 8 straipsnyje nustatyta, kad drausminėn atsakomybėn traukiami kariai, atliekantys privalomąją ir profesinę karo tarnybą, taip pat kariūnai. Karys, padaręs drausmės pažeidimą, atsako pagal Statutą, galiojusį pažeidimo metu. Drausmės pažeidimo padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba pasekmių atsiradimo laikas, jeigu karys norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku (3 str. 1 d.); įstatymas, panaikinantis arba sušvelninantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas kariams, padariusiems drausmės pažeidimų iki tokio įstatymo įsigaliojimo (3 str. 2 d.); įstatymas, nustatantis arba sugriežtinantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, grįžtamosios galios neturi (3 str. 3 d.). Kariuomenės drausmės statuto 2011 m. lapkričio 8 d. redakcija (Žin., 2011, Nr. 143-6704) už drausmės pažeidimus – „Tarnybos pareigų neatlikimas“ (76 str.) ir „Savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą“ (73 str.), padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis (73 str. 2 d. ir 76 str. 2 d.), numato tokias pačias sankcijas, kaip ir pareiškėjo pažeidimo padarymo metu galiojusios teisės normos, t. y. 2011 m. lapkričio 8 d. Minėtos redakcijos Statutas nepanaikino ir nešvelnino atsakomybės už drausmės pažeidimus, todėl pareiškėjo veika kvalifikuotina pagal Kariuomenės drausmės statuto, galiojusio drausmės pažeidimo galiojimo metu, normas.
Statuto 31 straipsnyje nustatytos drausminių nuobaudų rūšys. Kariūnui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos: papeikimas; papildomos tarnybos užduotys; uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos; stipendijos sumažinimas; atleidimas iš pareigų; pašalinimas iš karo mokymo įstaigos (4 dalis).
Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjui Akademijos viršininko 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. K-107 skirta drausminė nuobauda – stipendijos sumažinimas už tarnybos pareigų neatlikimą (b. l. 39). Statuto II dalies I skyriuje nurodyti pažeidimai, kurie laikytini šiukščiais drausmės pažeidimais. Savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą bei tarnybos pareigų neatlikimas priskirtini prie šiurkščių drausmės pažeidimų, o už šias veikas, padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
Nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo tarnybos vietoje be pateisinančių priežasčių bei neatliko savo, kario, pareigų, t. y. pareiškėjas per vienerius metus šiurkštų drausmės pažeidimą padarė pakartotinai (b. l. 39), teismas konstatavo, jog pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota kaip drausmės pažeidimas, padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. pagal Statuto 72 straipsnio 2 dalį ir 75 straipsnio 2 dalį. Iki drausminės nuobaudos – pašalinimo iš karo mokymo įstaigos pareiškėjas buvo baustas tris kartus, jis vertinamas kaip stokojantis motyvacijos, dažnai būdavo nedrausmingas, aplaidžiai vykdė savo pareigas, reikalaujantis papildomos kontrolės, meluojantis bandant išsisukti iš situacijos (b. l. 59).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Įsakymas Nr. K-67 turėtų būti panaikintas ne tik dėl to, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes buvo pritaikyta ne ta teisės norma, tačiau ir dėl to, kad buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimto įsakymo objektyvumą ir pagrįstumą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir tarnybinio patikrinimo medžiagos nustatė, kad tarnybinį patikrinimą skyrė kompetentingo asmuo – Akademijos viršininkas, atsakomybę taikė kompetentingas subjektas pagal galiojančias teisės normas (Akademijos statuto 17 p., Statuto 20 str. 1 d., 49 str. 2 d.), tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai, surinkus visus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus, pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, vadovaujantis kariūnų drausminę atsakomybę nustatančiais teisės aktais bei nepažeidžiant nustatytų terminų (Statuto 28 str.), pareiškėjas su paskirta drausmine nuobauda buvo supažindintas per nustatytą terminą (Statuto 55 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjo padaryta veika – dokumento suklastojimas ar žinomai suklastoto dokumento panaudojimas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriami, nes šioje veikoje buvo nusikaltimo sudėties požymių, todėl Akademija informavo Karo policiją. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2012 m. vasario 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 08-1-02026-11 dėl R. J. V. padarytos nusikalstamos veikos, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavė teismo pasitikėjimo vertam asmeniui – R. V.. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. šį prokuratūros nutarimą patvirtino (b. l. 97).
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. K-67, kuriuo pareiškėjas buvo pašalintas iš karo mokymo įstaigos už neatvykimą į tarnybos vietą ir tarnybos pareigų neatlikimą, ir Ministerijos 2012 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 12-01-1692 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 12-01-692 ir Įsakymo Nr. K-67 panaikinimo atmetė.
III.
Pareiškėjas R. J. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 116–118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 158–159) atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar įstatymo nuostatų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstas ar neteisėtas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 155–156) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos motyvuotai savo sprendime atmetė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. K-67 paskirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakartojo argumentus, kuriuos buvo nurodęs patikslintame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė jokių teisinių pagrindų ir motyvų (ABTĮ 130 str. 2 d. 5 ir 6 p.), kuriais remdamasis jis skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, taip pat į ABTĮ 136 straipsnio nuostatą, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, teisėjų kolegija patikrino visą bylą procesinės ir nagrinėjamam ginčui aktualios materialinės teisės normų taikymo aspektais.
Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Įstatyme dėl įrodymų teikimo įtvirtinta bendroji taisyklė, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tais atvejais, kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas savo iniciatyva imasi procesinių priemonių jiems išreikalauti (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Tikrinamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus (ABTĮ 10, 81 str.) ir ėmėsi procesinių priemonių, kad bylos proceso šalys pateiktų į bylą visus įrodymus, kurie reikalingi nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas nutartimis du kartus nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, išaiškindamas ir nurodydamas, kad prie skundo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys skundo reikalavimus. Priėmęs patikslintą skundą, teismas raštu įpareigojo atsakovus pateikti visą su pareiškėjo skundžiamais administraciniais aktais susijusią medžiagą. Šiuos teismo pavedimus atsakovai įvykdė tinkamai. Į bylą buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria remiantis pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda. Taip pat buvo pateikti 2011 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. RN-8 paminėti administraciniai aktai, kurie yra susiję su pareiškėjo veikų atliekant kariūnų mokomąją praktiką vertinimu drausminės atsakomybės prasme (Akademijos viršininko 2010 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-329, kuriuo patvirtintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų mokomosios praktikos tvarkos aprašas; 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-46 „Dėl IV kurso karūnų mokomosios praktikos organizavimo“) bei 2011 m. rugsėjo 16 d. kariūno praktinio mokymo sutartis, sudaryta tarp Akademijos ir Seimo kanceliarijos ir kariūno R. J. V.
Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. K-67 Kariūnų bataliono IV kurso kariūnui R. J. V. drausminė nuobauda – pašalinimas iš kario mokymo įstaigos – buvo paskirta už pažeidimus, nurodytus 2011 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. RN-8 ir kvalifikuotus pagal Statuto 75 straipsnio 2 dalį ir 72 straipsnio 2 dalį. Pagal Statuto 75 straipsnio 2 dalį (tarnybos pareigų neatlikimas esant sunkinančiomis aplinkybėmis) buvo kvalifikuotas nevykdymas Praktikos tvarkos aprašo reikalavimų (kariūnas R. J. V. numatytu laiku, kartą per dvi savaites, nepristatė praktikos vadovei praktikos dienoraščio; neinformavo praktikos vadovės ir nepristatė laikino nedarbingumo pažymos institucijos praktikos vadovui ir praktikos vadovei; nepateikė institucijos praktikos vadovui pasirašyti praktikos dienoraščio ir per savaitę po praktikos pabaigos nepateikė praktikos vadovei praktikos dienoraščio ir praktikos ataskaitos). Pagal Statuto 72 straipsnį (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą esant sunkinančiomis aplinkybėmis) buvo kvalifikuotas kariūno R. J. V. nebuvimas atitinkamą laiką praktikos vietoje (pagal Akademijos viršininko 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. V-46 kariūnas R. J. V. nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. spalio 28 d. turėjo atlikti mokomąją praktiką Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biure) nepristačius pateisinančių dokumentų.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, jog kariūnas R. J. V. pats pasirašė atsiliepimą apie savo praktiką ir pats pasirašė Komiteto biuro vadovo vardu bei pateikė Akademijos Politikos mokslų katedrai, buvo įvertinta kaip suteikianti pagrindą įtarti kariūną galimai padarius veiką, kvalifikuotiną pagal BK 300 straipsnį, todėl apie šią veiką buvo informuota Karo policija, o drausminės atsakomybės taikymo prasme ši aplinkybė nebuvo vertinama.
Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neneigia nė vieno pažeidimo fakto, už kurį jam buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau nesutinka su pažeidimų kvalifikavimu pagal Statuto 72 straipsnio 2 dalį ir 75 straipsnio 2 dalį, mano, kad nepagrįstai neatsižvelgta į nustatytus pažeidimus pateisinančias aplinkybes, taip pat kelia klausimus, jog buvo pažeistos drausminės nuobaudos skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje į ginčo esminius klausimus atsakė.
ABTĮ 87 straipsnyje nustatyti teismo sprendimo turinio reikalavimai. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo patikslintame skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotus reikalavimus, atsakė į esminius pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, aiškiai išdėstė motyvus dėl įrodymų, kuriais pagrindė teismo išvadas, sprendimą pagrindė konkrečiai nurodytų teisės aktų normomis. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio reikalavimus (ABTĮ 87 str. 4 d.). Procesinės teisės normų pažeidimų byloje nenustatyta. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo jų taikymo (ABTĮ 142 str.).
Iš pareiškėjo patikslinto skundo, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat iš apeliaciniame skunde pakartotų tų pačių argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, jog tarnybinio patikrinimo metu jo nurodytos aplinkybės (pareiškėjo liga, jo močiutės liga bei mirtis, praktikos vadovo informavimas apie neatvykimus į praktiką, praktikos vadovo nusiskundimų nepareiškimas) nebuvo įvertinos kaip pateisinančios kursanto pareigų, kurias jis turėjo atklikti mokomosios praktikos metu, neatlikimą ir neatvykimą į tarnybos vietą.
KASOKTĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą sąvoką kariūnu laikytinas karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas. KASOKTĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kariūnai kario statusą įgyja nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos. Akademijos statuto 44 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos, numatančios, jog kariūnais priimti asmenys atlieka kariūnų tarnybą. Kariūnų tarnyba – tikroji karo tarnyba, atliekama kariūnų, studijuojančių pagal karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir atliekančių pareigas, numatytas Akademijos statute, Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pagal minėtą teisinį reguliavimą kariūno studijos, įskaitant laikotarpius, kuriais kariūnas atlieka mokomąją praktiką, laikytinos kariūno atliekama karo tarnyba.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad kariams šios tarnybos specifika nustato griežtus elgesio ir statutinės drausmės standartus (KASOKTĮ 26 str., Kariuomenės drausmės statutas), taip pat griežtą atsakomybę už drausmės pažeidimus. Kariuomenės drausmės statute numatyta drausminė atsakomybė taikoma ir kariūnams (bylai aktualaus Statuto 8 str. 1 d.).
Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja vykdyti karinio rengimo ir universitetinių studijų programų reikalavimus ir kitas kariūno pareigas (KASOKTĮ 20 str. 4 d., Akademijos statuto 47 p.). Akademijos statuto 54 punkte nustatytos bendros kariūnų pareigos: vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; laikytis krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių; vykdyti Akademijos viršininko ir kitų vadų įsakymus. Be to, Akademijos viršininko 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-329 patvirtintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų mokomosios praktikos tvarkos aprašas nustato specialiąsias kariūnų pareigas mokomosios praktikos atlikimo metu, tarp jų: rašyti praktikos dienoraštį ir kartą per dvi savaites pateikti jį praktikos vadovui (15 p.), dėl ligos ar kitokių pateisinamų aplinkybių negalint atvykti į praktiką, – apie tai telefonu tą pačią dieną informuoti institucijos praktikos vadovą ir praktikos vadovą, o grįžus tęsti praktikos, per 3 dienas pateikti institucijos praktikos vadovui ir praktikos vadovui nebuvimo praktikoje pateisinamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (16 p.), per savaitę po praktikos pabaigos praktikos vadovui pateikti praktikos dienoraštį ir praktikos ataskaitą (25 p.). 2011 m. rugsėjo 16 d. Kariūnų praktinio mokymo sutarties, pasirašytos tarp Akademijos, Seimo kanceliarijos ir kariūno R. J. V., 2.2 punkte kariūnui praktikos metu pavesti atitinkami uždaviniai, tarp jų: rašyti praktikos dienoraštį (d), praktikos pabaigoje parengti praktikos ataskaitą (e); o 6 punkte įtvirtinti kariūno įsipareigojimai, tarp jų: stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis, jei negali atvykti į praktiką, nedelsdamas pranešti apie tai įmonės, įstaigos paskirtam praktikos vadovui, nurodyti priežastį, ligos ar kitais svarbiais atvejais – pateikti gydytojo pažymą ar kitą oficialų neatvykimą pateisinantį dokumentą ( 6.1 p.); parengti praktikos ataskaitą (6.5 p.).
Minėti bylos įrodymai patvirtina, kad Praktikos tvarkos apraše ir 2011 m. rugsėjo 16 d. sutartyje aiškiai reglamentuota kaip turi elgtis kariūnas, jei jis negali atvykti į praktikos vietą dėl ligos ar kitokių pateisinamų aplinkybių. Kariūnas apie tai nedelsdamas turi informuoti vadovą, po to pateikti gydytojo pažymą ar kitą oficialų neatvykimą pateisinantį dokumentą. Taigi kariūno neatvykimas į praktiką gali būti pripažintas neatvykimu dėl pateisinamų priežasčių tik tuo atveju, jei pateikiami tokias priežastis patvirtinantys dokumentai. Tarnybinio patikrinimo metu iš praktikos vadovo raštu pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėjas tris kartus (nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 28 d.) informavo praktikos vadovą apie tai, kad į praktiką atvykti negali (2011 m. rugsėjo 23 d. pranešė, kad serga; 2011 m. spalio 3 d. informavo, kad serga močiutė; 2011 m. spalio 27 d. prašė leidimo atvykti kitą pirmadienį ir užbaigti praktiką). Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. paaiškinime nurodė, kad jis praktikos metu sirgo dvi savaites. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkreti pareiškėjo neatvykimo į praktiką trukmė nebuvo nustatyta, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, nes ir dėl minėtų trijų nustatytų neatvykimo į praktiką dienų pareiškėjas nepateikė oficialių dokumentų, patvirtinančių ligą ar kitą pateisinamą neatvykimo priežastį, o tai atsakovui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti drausmės pažeidimą (neatvykimą į tarnybą). nustatyta, kad įrodymų, patvirtinančių ligą, ar kitas pateisinamas neatvykimo į praktiką priežastis, pareiškėjas nepateikė nei praktikos atlikimo metu, nei tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo kartotinai pridėjo tarnybinio patikrinimo medžiagą, t. y. tuos pačius dokumentus, kuriuos į bylą pirmosios instancijos teismui buvo pateikę atsakovai ir kuriuos teismas įvertino priimdamas 2013 m. kovo 18 d. sprendimą. Taigi kariūno neatvykimo į tarnybos vietą faktas byloje yra nustatytas. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas pažeidė Kariuomenės drausmės statuto 72 straipsnio 2 dalį, yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjas neatliko Praktikos tvarkos apraše nustatytų kariūno specialiųjų pareigų dėl praktikos dokumentų pildymo ir atsiskaitymo pasibaigus praktikai tvarkos bei terminų ir tuo pažeidė Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 2 dalį.
Pagal Kariuomenės drausmės statuto (bylai aktuali 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-508 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus, ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius. Statuto 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia drausmės pažeidimą kaip šiame statute numatytą veiką (veikimą ar neveikimą), pažeidžiančią karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą. Pareiškėjui už tarnybinio patikrinimo metu nustatytus drausmės pažeidimus paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, numatyta Statuto 31 straipsnio 4 dalyje – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos (Statuto 31 str. 4 d. 6 p.).
Statuto 39 straipsnis nustatė, kad pašalinimas iš karo mokymo įstaigos yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą. Statuto 72 ir 75 straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuoti pareiškėjo padaryti drausmės pažeidimai, yra patalpinti į Statuto II dalies „Drausmės pažeidimai“ I skyrių „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“. Pagal Statuto 42 straipsnio 1 dalies 6 punktą šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai yra atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė. Pareiškėjui Akademijos viršininko 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. K-107 buvo skirta drausminė nuobauda už drausmės pažeidimą, kvalifikuotą pagal Statuto 75 straipsnio 1 dalį (tarnybos pareigų neatlikimą), t. y. už šiurkštų drausmės pažeidimą. Tai reiškia, kad kvalifikuojant pagal Statuto 72 ir 75 straipsnius drausminius nusižengimus, pareiškėjo padarytus praktikos atlikimo laikotarpiu (nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. spalio 28 d.), 2011 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai. Pagal Statuto 72 ir 75 straipsniais nustatytą teisinį reguliavimą, sunkinanti aplinkybė yra drausmės pažeidimus, numatytus Statuto 72 ir 75 straipsnių 1 dalyse, kvalifikuojantis požymis, kuris lemia šių pažeidimų kvalifikavimą pagal Statuto 72 ir 75 straipsnių 2 dalis, kuriose kariūnui numatyta vienintelė drausminės nuobaudos rūšis – pašalinimas iš karo mokymo įstaigos. Esant minėtam teisiniam reguliavimui Akademijos viršininkas neturėjo diskrecijos spręsti dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo pareiškėjui ir galėjo skirti tik Įsakyme Nr.K-64 nurodytą nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos.
Pagal Statuto 40 straipsnio 7 dalies reikalavimus, skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į: padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; kaltės formą; pažeidėjo asmenybę; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą per metus pakartotinai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sunkinančios aplinkybės įstatyme numatytos kaip drausmės pažeidimą kvalifikuojantis požymis, skiriant drausminę nuobaudą į sunkinančias aplinkybes nebegali būti atsižvelgiama Statuto 40 straipsnio 7 dalies prasme. Tarnybinio patikrinimo išvadoje lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kariūnas dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Taip pat pateikti duomenys apie pažeidėjo asmenybę. Nurodyta, kad nuo tarnybos Krašto apsaugos sistemoje pradžios (2008 m. rugpjūčio 4 d. R. J. V. įstojo į Akademijos Tarptautinių santykių specialybę) kariūnas skatintas nebuvo, baustas 3 kartus, tarnybos metu vertinamas kaip stokojantis motyvacijos ir iniciatyvos, aplaidžiai vykdantis savo pareigas, reikalaujantis papildomos kontrolės, meluojantis bandant išsisukti iš situacijos, dažnai būdavo nedrausmingas, dėl savo poelgių gailėdavosi, žadėdavo pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju Statuto 40 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas negalėjo lemti pareiškėjo drausminės atsakomybės, nes, kaip minėta, Statuto 72 straipsnio 2 dalis ir 75 straipsnių 2 dalis numatė vienintelę nuobaudos rūšį – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos, tačiau pareiškėjo karo tarnybos laikotarpį charakterizuojanti medžiaga nėra jam palanki.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl drausmės pažeidimų netinkamo kvalifikavimo atmetė pagrįstai.
Drausmės pažeidimų tyrimo tvarka reglamentuota Statuto V skyriuje. Nustatyta, kad vadas (viršininkas), sužinojęs apie padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas privalo pradėti jo tyrimą (Statuto 18 str. 1 d.). Dėl šiurkščių drausmės pažeidimų atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 19 str. 1 d.). Tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas (Statuto 20 str. 1 d.). Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas (Statuto 20 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo skirtas įgalioto asmens – Akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-231, nedelsiant po to, kai 2011 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pareiškėjo praktikos vadovės doc. J. N. 2011 m. lapkričio 21 d. pranešimas apie galimai padarytą drausmės pažeidimą. Byloje esančios tarnybinio patikrinimo medžiaga ir tarnybinio patikrinimo išvados turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Statuto 17, 23, 25 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, nustatytos aplinkybes, kurios pagal Statuto reikalavimus privalo būti nustatytos tarnybinio patikrinimo metu, kad vadas (viršininkas) galėtų priimti vieną iš Statuto 27 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta laikantis Statuto 26 straipsnyje numatytų pagrindinių reikalavimų. Tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo buvo atliktas ir 2011 m. gruodžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. RN-8 surašyta nepraėjus mėnesiui nuo Akademijos viršininko 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-231, kuriuo buvo skirtas tarnybinis patikrinimas dėl kariūno R. J. V. praktikos vertinimo, priėmimo. Taigi Statuto 28 straipsnyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas nepažeistas.
Akademijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. K-67, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimais, yra nurodytas šio įsakymo priėmimo teisinis (Akademijos statuto 17.4, 45.1.4, 47 p., Statuto 40 str., 72 str. 2 d., 75 str. 2 d.) ir faktinis (2011 m. gruodžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. RN-8) pagrindai. Skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą – pašalinimą iš karo mokymo įstaigos, Akademijos viršininkas veikė savo kompetencijos ribose (Statuto 27 str. 2 d. 1 p., 49 str. 2 d. 6 p., Akademijos statuto 17.4, 17.8 p.). Pareiškėjo parašas Įsakyme Nr. K-67 su žyma „2012-01-02“ patvirtina, kad jis su įsakymu skirti drausminę nuobaudą buvo pasirašytinai supažindintas per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų darbo dienų terminą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant procedūras, atmetė pagrįstai.
Apibendrindama apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.