Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui M. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime su atsakovu iki nutraukiant santuoką jau negyvenome santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio nuo 2018 m. vasario mėnesio, o 2018 m. balandžio mėn. 24 d. jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl santuokos nutraukimo su sutuoktiniu A. S. Atsižvelgiant į tai kad su sutuoktiniu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki nutraukiant santuoką, t. y. iki 2018 m. gruodžio mėnesio 27 d. jokių lytinių santykių neturėjo, o ištuokos proceso metu susirado kitą gyvenimo partnerį, t. y. M. M. nuo kurio 2018 m. rugsėjo mėnesį pastojo bei (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. S., kurio tėvas yra įrašytas buvęs sutuoktinis, t. y. atsakovas A. S. Gimus vaikui, jos ir atsakovo santuoka jau buvo nutraukta, tačiau dar nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų po santuokos nutraukimo, todėl remiantis LR CK 3.150 str., gimus sūnui M. S. vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas A. S. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas A. S., o trečiasis asmuo M. M., kuris siekia pripažinti savo sūnaus tėvystę, bei duoti savo pavardę, todėl teismo tvarka nuginčytina A. S. tėvystė.

Atsakovas bei trečiasis asmuo apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas, bet nebuvo praėjęs nustatytas laikas po santuokos nutraukimo, todėl vaikui buvo suteikta buvusio sutuoktinio pavardė. Tikrasis vaiko tėvas yra M. M., kuris siekia pripažinti savo sūnaus M. tėvystę bei duoti jam savo pavardę. Dabar ji ir sūnus gyvena kartu su biologiniu vaiko tėvu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas siūlė ieškinį tenkinti, nurodė, kad tai neprieštarauja vaiko interesams, vaikas turės tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Civilinio proceso kodekso 268 str. 5 d. numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teismo sprendime gali būti surašyti sutrumpinti motyvai, todėl, atsakovui ieškinį pripažįstant, surašytini sutrumpinti motyvai.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaiko Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi vaiką M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas atsakovas, vaikas gimė po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, todėl vaiko tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis A. S. (CK 3.140 str. 2 d.), santuoka nutraukta 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.).

Sūnus M. gimė ieškovei A. J. nutraukus santuoką su atsakovu A. S., bet nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo. Byloje nustatyta, jog atsakovo ir ieškovės sūnaus nesieja emocinis ryšys, atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia (CPK 178, 185 str.).

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad M. tėvystę pripažins geruoju, be teismo proceso.

Institucija pateikė išvadą, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas, nes tėvystę pripažįsta trečiasis asmuo ir tai nepažeis vaiko interesų.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas A. S. nėra vaiko M. S. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikintinas 2019-06-12 gimimo įrašas Nr. 182 apie atsakovo tėvystę (CPK 178, 185, 187 str., CK 3.149-3.151 str.).

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, už atstovavimą, valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Nors ieškinys patenkintas, atsakovas ieškinį pripažino, neprašė skirti DNR ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato tėvystės nuginčijimą tik teisme, šalių valios taikiai išspręsti ginčą nepakanka, į tai, kad įstatymas reglamentuoja, jog vaikui gimus nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, tėvu registruojamas buvęs sutuoktinis, o tokią situaciją lėmė būtent ieškovės elgesys, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 96 str. 5 d., todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su žyminiu mokesčiu, atstovavimo išlaidomis, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. S. gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. birželio 12 d. gimimo įrašą Nr. 182 apie A. S. tėvystę.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.