Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-736/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
1-6-736/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00557-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
D. O., L.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-736/2010Proceso Nr. 1-66-1-00557-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1;

1.2.4.8.3; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; (S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,sekretoriaujant Svajonei Karaliūtei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,nukentėjusiųjų atstovėms pagal įstatymą R. O. (ji ir civilinė ieškovė), R. P.,Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,nedalyvaujant mažamečiams nukentėjusiesiems D. O., L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kėdainių profesinio rengimo centro I kurso moksleivis, teistas 2009-05-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 6 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui L. P. 2009-05-26), 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui D. O. 2009-05-26),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V.

- 2009 m. gegužės 26 d., apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmos klasės kabinete, be jokios priežasties, vieną kartą spyrė mažamečiui L. P., gim. 2001-04-05, į dešinės pusės sėdmenis, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą;

- 2009 m. gegužės 26 d., apie 9 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmos klasės kabinete, be jokios priežasties ranka užsuko mažamečiui D. O., gim. 2001-05-02, dešinę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, apie 10 val. 40 min. tos pačios mokyklos pirmojo aukšto koridoriuje be jokios priežasties ranka vieną kartą sudavė mažamečiui D. O. į dešinę ausį, dėl to, plyšus dešinės ausies būgneliui, D. O. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad D. O. ir L. P. pažįsta, su jais nesusipykęs, jokių konfliktų nebuvo, jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. 2009 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) mokykloje atlikinėjo staliaus praktiką, kurios metu jį prižiūrėjo direktorius ir ūkvedė. Skaldydavo malkas, obliuodavo lentas, kurias dėdavo į garažą prie mokyklos, nes taip liepdavo direktorius, o ką jis darydavo su lentomis, nežino. Į mokyklą ateidavo kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val., o 2009-05-27/28 nebuvo, nes savaitei buvo atleistas. Nežino, kodėl vaikai sako, kad jis juos skriaudęs, su mokyklos mokytojomis nesusipykęs. Su direktoriumi buvo nuvažiavęs pas L. P., nes direktorius važiavo sužinoti, ar tikrai taip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, jų atstovių pagal įstatymą, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Liudytoja O. B., gim. 2001-06-30, į klausimus neatsakinėjo. Jos mama R. A. paaiškino, kad dukra visada nedrąsi, nekalbi, ypač tada, kai yra daugiau žmonių, ji ir apklausos metu policijoje nekalbėjo, tik galvytę linkčiojo į tardytojos klausimu. Tiesa, pradžioje kalbėjo, bet kai atėjo vaiko teisių atstovė, nustojo kalbėti. Kai tardytoja paklausė, ar V. mušė, O. sakė, kad buvo A., kad vaikėsi po klasę, įspyrė. Vaiko teisių skyriaus atstovė buvo sutarusi, kad O. į klausimus atsakinės ženklais. Jei atsakymas bus taip, ji parodys vieną pirštą, o jei ne – du pirštus. Pagarsinus mergaitės parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime 2009-06-30 dalyvaujant jos motinai ir VTAS atstovei (61-62 b.l.), O. patvirtino, jog pažįsta A. V., kuris per pertrauką buvo atėjęs į klasę, vaikai išsigando, A. V. gaudė L., jam įspyrė, o ji iš klasės išbėgo, A. V. jos nemušė, taip pat ji nematė, ar jis mušė D.

Liudytoja G. V., (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja, parodė, kad kaltinamasis 2009 metų pavasarį mokykloje atliko praktiką. Jos pirmoje klasėje mokėsi L. ir D. Kažkurią dieną, paskutinę mokslo metų savaitę, datos neprisimena, į klasę po dviejų pamokų įbėgo L. ir pasakė, kad „tas“ mušasi, iš to ji suprato, kad kalba apie A. V., pasakė, kad A. V. lindo prie D. Ji išbėgo iš klasės, tačiau A. V. nebebuvo, o būtent tą dieną, prieš jai įeinant į klasę, ji tikrai A. V. matė mokyklos koridoriaus kampe prie gėlių vazono. Ji grįžo į klasę, paklausė, kas įvyko, Lukas pasakė, kad „tas“ mušėsi, lindo prie D., o O. pasakė, kad mušėsi „tas“, buvo įbėgęs į klasę. D. nieko nesakė, ramiai sėdėjo, šypsojosi. Po savaitės paskambino D. mama, pasakė, kad D. buvo mokykloje sumuštas per ausį ir paprašė, kad policijoje paliudytų apie įvykį. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (49 b.l.) apie tai, kad vaikai A. V. vardo dar pavardės netaria, sako „jis“ arba „tas“, tai reiškia jog kalbama apie A. V., O. B. sakė, kad „jis“ buvo įėjęs į klasę. Mano, kad vaikai negalėtų A. V. apkalbėti. Mokslo metai baigėsi 2009-05-29.

Liudytoja A. R., (duomenys neskelbtini) mokykloje socialinė pedagogė, parodė, kad neprisimena jokio incidento mokykloje, nes vaikai nebuvo atėję pasipasakoti. Mažiukai pasakė, kad A. V. stovi prie pirmokų klasės durų. Nuėjusi matė A. V. prie pirmokų klasės durų, jam sakiusi, kad į klasę jis eiti negali, ten būti negali, tada jis atsitraukė. A. V. sakė, kad pirmokai jį pravardžiuoja. Mano, kad jis ėjo vaikų pagąsdinti, bet jai nieko nesakė.

Liudytojas R. U., (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, parodė, kad A. V. mokykloje sekėsi sunkiai, jam buvo adaptuotos programos. Mokykloje jį visi vadino ūkininku. Jis atliko mokykloje praktiką nuo 2009 m. kovo mėnesio iki birželio. A. V. praktikos grafikas buvo laisvas. Jis (R. U.) mokykloje nebuvo nuo gegužės 15 iki birželio 5 dienos, todėl pasakė A. V., kad neateitų į mokyklą. Paskambino jam auklėtoja, pasakė, kad sumuštas D. Sužinojo, kad L. matė, kaip A. V. mušė D. Nuvažiavo pas L mamą paklausti kaip viskas buvo, ji sakė, kad ne su vaiku apie tai kalbėtis. L pasakė, kad A. V. mušė D, bet jis nematė kaip mušė. Aš gavau raštą, kad mokykloje nebuvo užtikrintas saugumas, mus turėjo nubausti. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam sakė, kad D. O. susižalojo birželio 2 dieną su šaka per iškylą. Gal ir galėjo A. V. tomis dienomis ateiti į mokyklą, bet jis jam sakęs neiti, bet yra garantuotas 100 %, kad A. V. tuomet nebuvo mokykloje. Skambino tyrėjai L. M. dėl to įvykio pasakyti jai, kad A. V. negalėjo būti mokykloje.

Liudytoja L. A., Kėdainių r. PK tyrėja, parodė, kad apklausinėjo mažametę liudytoją O. B.. Iš pradžių atvyko mergaitė su mama, VTAS atstovės dar nebuvo. Kabinete pradėjo kalbėtis apie įvykį,mergaitė truputį kalbėjo, pasakojo, į klausimus atsakinėjo po žodelį ir nedrąsiai, o kai atėjo VTAS atstovė, nebekalbėjo, tik linkčiojo galvą, jei atsakymas į klausimą būdavo teigiamas, o jei ne, tai visai nereagavo, tylėjo. Apklausos protokolas buvo surašytas pagrinde iš pokalbio, kol dar nebuvo VTAS atstovės. Mama apie įvykį nežinojo. O. B. būnant mamai patvirtino, kad A. V. buvo atėjęs į klasę, visi išsigando, kad jis įspyrė vaikui. Apie A. V. spyrį L mergaitė pasakė, o kai atėjo specialistė patvirtino linksėdama galvą. Buvo užduodami ne tik menami klausimai, pavyzdžiui į klausimą „ką V. padarė L.“ B. atsakė, kad įspyrė. Vaikai A. V. vardu nevadino, o įvardino „tas“, „anas, kuris mušasi“. Mokytoja sakė, kad vaikai tik A. V. taip vadina, daugiau mokykloje nieko taip nevadina. A. V. pavardė į apklausos protokolą įrašyta tuo pagrindu, kad buvo žinoma, jog vaikai jį vadina „tas“, arba „anas, nuris mušasi“. O. B. žinojo, kad „tas“, „anas“ yra A. V.. O. B. pasakė, kad nematė, jog buvo mušamas D.

Liudytoja V. V. parodė, kad sūnus A. V. gyvena su ja. Anksčiau mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo staliaus specialybę, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini) maisto pramonės specialybę. A. turėjo traumą, kai 6-7 klasėje buvo sumuštas, sutrenkta galva. Ir iki sumušimo ir dabar kartais svaigsta galva, tas pats ir su atmintimi, ji buvo anksčiau ir dabar bloga. Sūnus labai uždaro būdo, sunku su juo artimai bendrauti, nėra agresyvus. Niekas juo nesiskundė, tik R. O. atėjusi sakė, kad A. sumušė jos vaiką, šaukė ant A., bet jis tylėjo, nieko nesakė. Sūnus bendrauja su mažesniais, jaunesniais už save, su bendraamžiais nebendrauja. Kalbėjo apie įvykį su juo, sakė, kad nemušė vaikų. Jis tą savaitę buvo atleistas, namie buvo. Visą laiką miegodavo iki 10, 11 valandos. Nežino, kodėl vaikai sako, kad juos A. primušė, gal dėl to, kad jį pravardžiuoja ūkininku, kreivadančiu.

Liudytojas V. B., teismo medicinos tarnybos ekspertas, parodė, kad buvo apklaustas dėl L. P., tačiau jo paties nematė. Tyrėja apklausos metu turėjo bylą, naudodamasis bylos medžiaga sprendė, kad L. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Duomenų apie smūgio stiprumą neturėjo, tačiau bet koks smūgis sukelia skausmą. Taisyklėse nurodoma, kad ekspertas fizinio skausmo sukėlimą nustato pagal bylos medžiagą. Spyrimas į sėdmenis yra mechaninio pobūdžio veiksmas ir toks veiksmas sukelia fizinį skausmą. Vaikas pajusti fizinį skausmą galėjo ir ne iš karto, o vėliau. Ausies pasukimas taip pat yra mechaninis veiksmas ir skausmas sukeliamas.

Teismo medicinos ekspertė S. B. paaiškino, kad buvo iš Kėdainių atvažiavęs berniukas su tėčiu. Išoriškai sužalojimų nebuvo matyti, jam buvo plyšęs ausies būgnelis. Išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais. Pats berniukas pasakojo, kad jam delnu trenkė per ausį vyresnis berniukas, kuris nesimoko mokykloje. Gali būti, kad susižalojo medžio šaka, išvada dėl to nesikeistų, tačiau susižalojus šaka būtų likę išorinių sužalojimų, nubrozdinimų, o tokių nebuvo, todėl labiau tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo sudavimo delnu. Delnu galima padaryti tokį sužalojimą, nes sudavus susidaro vakuumas ir nuo įtempimo plyšta būgnelis. Plyšus būgneliui gali ir nebūti kraujavimo, gali tekėti tik serozinis sekretas. Gali būti, kad kraujavimas atsirado vėliau. 3 mm perforacija (plyšimas) nedidelis, gausiai nekraujuoja. Tiksliau apie sužalojimą galėtų pasakyti LOR gydytojas. Gydytojos D. įrašas kelia abejonių, nes ji rašo, kad mato kraujuojančią žaizdą. Gydytoja nėra LOR specialistė, tikėtina, kad, būdama bendros praktikos gydytoja, ausies būgnelio nematė. Ji galėjo pamatyti kraują ir parašė apie žaizdą. Šaka pataikyti į ausies būgnelį ir nesužaloti ausies kaušelio neįmanoma.. LOR gydytojas F. P. matė būgnelio plyšimą, o apie žaizdą neužsimena.

Liudytoja O. D., (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytoja, parodė, kad apie įvykį atsimena tik iš ambulatorinės kortelės. 2009-06-02 rašė siuntimą D. O. konsultuoti, gydyti. Parašė, kad įsidūrė šaka į ausį todėl, kad taip jai mama ar vaikas pasakė. Neprisimena, kur matė žaizdą, giliai ausyje ar išorėje, ką matė, tą ir užrašė.

Liudytojas F. P., LOR gydytojas, parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį atėjo vaikas buvo su tėvu, sakė, kad iš ausies bėgo kraujas. Apžiūrėjus, kraujo nesimatė, bet buvo perforacija – ausies būgnelyje buvo skylė, perforacija buvo panaši į Baro traumą (vakuumuojant landą delnu). Uždegimas būti negalėjo, nes būtų pūliavimas. Apie įsidūrimą nebuvo kalbos, atsivertęs siuntimą, pamatė, kad galėjo būti trauma. Toks būgnelio plyšimas būdingas po sudavimo delnu. Parašė, kad buvo suduota, vadinasi vaikas taip sakė, jis pradėjo verkti ir pasakė, kad jam mokykloje buvo suduota delnu. Jei trauma būtų patirta nuo įsidūrimo šaka, turėtų būti nubrozdinimai ausyje, nudrėksta landa, įrašas kortelėje apie tai būtų padarytas apžiūrint, vadinasi jokių nubrozdinimų nebuvo. Nelabai įmanoma šaka pataikyti į būgnelį, abejoja, ar šaka galima pradurti ausies būgnelį, be to šaka turėjo įbrėžti ir būgninės ertmės galinę sieną, ko nesimatė. Negalėjo šaka praeiti pro landą nieko nekliudžiusi, nes perforacija buvo būgnelio krašte. Buvo švari ausies landa, tik būgnelio plyšimas matėsi. Manau, kad tai buvo Baro trauma – sudavus ranka susidaro vakuumas ir plyšta būgnelis. Sudavimas delnu negalėtų būti traktuojamas kaip sudavimas kietu buku daiktu, nes tokiu atveju turėtų būti pažeidimas. Galėjo kraujas pasirodyti po kelių dienų, tarkim vaikui sušilus, pakilus spaudimui. 2009-12-14 kortelėje jo įrašas, bet tai jau kitas epizodas, dėl susprogdinto maišelio, daryta audiograma, ausyje atsiranda cypimas dėl akustinės traumos.

Mažamečio nukentėjusiojo D. O. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. O. paaiškino, kad mokslo metų pabaigoje šeštadienį, gegužės 30 d., važiavo į Kėdainius ir pamatė, kad D. dešinė ausytė kruvina, kraujas buvo uždžiuvęs, matyt naktį kraujavo, ją išplovė, bet ji toliau kraujavo. Vaikas nieko nesakė, nesiskundė. Pirmadienį vežė į polikliniką (duomenys neskelbtini), nežino, kodėl gydytoja įrašė, kad sužalotas šaka, nes nei ji, nei sūnus to nesakė, daktarė pati sakė, kad įdurta ir yra blogai, D.taip pat nesakė, gydytojai, kad šaka įsidūrė. Gydytoja davė siuntimą į Kėdainius. Ten paaiškėjo, kad plyšęs ausies būgnelis, gydytojas pasakė, kad turėjo būti smūgis ir D.s gydytojui pasakė, kad mokykloje A. V. sudavė jam ranka į ausį. Sūnus nežino, kodėl jam taip padarė, sakė, kad vieną kartą buvo ausį užsukęs, o po kiek laiko koridoriuje trinktelėjo. Sakė, kad anksčiau bijojo sakyti, nes A. V. pagrasino, kad jei pasiskųs, gaus į kitą ausį ir dar labiau skaudės. Sūnus nelinkęs meluoti, jis nekerštauja. L. sakė, kad A. V. jam įspyrė, o ar D. ką darė, nematė, bet matė, kad D. verkė. R. P. sakė, kad pas juos buvo direktorius atvažiavęs, sakė, kad lieps mokytojai pareiškimą atsiimti. Vaistų sūnui nereikėjo, operuoti taip pat nereikėjo, nes pati ausis užgijo. Reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes vaikas buvo sumuštas kitų vaikų akivaizdoje, pažemintas, sukeltas skausmas, naktimis skauda ausį. Taip pat reiškia 175 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, tai yra kelionė į Kauną pas gydytojus, prašo priteisti 200 Lt už advokato pagalbą.

Mažamečio (58 b.l.) nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą R. P. paaiškino, kad ji A. V. pretenzijų neturi. Apie incidentą sužinojo tik kai direktorius su A. V. atvažiavo ir pasakė, kad sumuštas D. O.. Anksčiau L. jai nieko nesakė, o po trijų savaičių pasakė, kad jam A. V. mokykloje įspyrė į koją. Sūnui žala nepadaryta, ieškinio nereiškia.

Mažametis nukentėjusysis D. O., gim. 2001-05-02, 2009-07-02 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (22 b.l.), parodė, kad 2009 m. gegužės pabaigoje, likus kelioms dienoms iki atostogų, po trečios pamokos, galėjo būti po 10 val., jis su L. P. išėjo į koridorių, prie direktoriaus durų stovėjo A. Grįžtant į klasę, iš nugaros pajuto stiprų smūgį delnu į dešinę ausį, suprato, kad sudavė suaugęs, ne vaikas. Atsisukęs pamatė, kad už nugaros stovi A., jis rankos buvo nenuleidęs, todėl suprato, kad trenkė dešinės rankos delnu, daugiau suaugu­siųjų koridoriuje nebuvo. Jis trenkė nieko nesakęs, o po to paėmė iš nugaros už kairės rankos, ties alkūne, pasakė, kad jeigu kam nors pasakys, dar gaus, po to paleido. Klasėje verkė, mokytojos nebuvo, buvo tik klasiokai. Mokytojai ir mamai nesakė, kas atsitiko, nes bijojo A. Po to labai skaudėjo ausį, zvimbė ausyje, o po kelių dienų, pradėjo bėgti kraujas. Praėjus savaitei po įvykio, mama nuvežė pas gydytoją, gydytojas paklausė, kas mušė ir jam tik tada pasakęs, kad A, tik tada ir mama sužinojo. Anksčiau A mušęs ne­buvo, tačiau erzindavo, kabinėdavosi prie kitų vaikų. Mokykloje apie šį įvykį daugiau niekas neklausinė­jo. Lukas ant rytojaus po to, kai A. sudavė delnu per ausį, pasakė, kad A. jam irgi įspyrė mokykloje į dešinės kojos blauzdą. Tą dieną, po to kai sumušė, A. atėjęs į klasę daugiau nebuvo. Dar tą pačią dieną, prieš trečią pamoką, ir prieš tai, kai sudavė A. į ausį, jis buvo užėjęs į klasę ir užsuko dešinę ausį, ausį skaudėjo. Tuo metu jis prie kitų vaikų nelindo ir daugiau į klasę užėjęs nebuvo. Apklausoje dalyvaujantis A. yra tas pats man sudavęs ir mano apklausoje minimas A.

Mažametis nukentėjusysis L. P., gim. 2001-04-05, 2009-07-02 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (54 b.l.), parodė, kad 2009 m. gegužės pabaigoje, prieš atostogas, po pirmos fizinio pamokos, M. B. erzino A. V., vi­saip jį pravardžiuodama. Tada A. užsivijo jį, klasėje gaudė aplink stalus, išbėgo į koridorių, jis pribėgęs įspyrė su batu į dešinę koją. Jis buvo piktas, bet nieko nesakė, kai spyrė neskaudėjo. Ar tą pačią pertrauką ar kitą, atėjo į klasę D., jis verkė. Rankomis buvo užsidengęs veidą. Kadangi A. buvo įspyręs jam (L.), tai suprato, kad ir jį primušė, nors to pats nematė. Todėl nuėjo pasakyti mokytojai V., kad D. verkia, taip pat pasakė, kad A. ir jam (L.) įspyrė, bet ji nieko ne­sakė Kai mokytoja atėjo į klasę, D. jau ne beverkė. Nei tada, nei ankščiau D. nesakė, kad jį primušė, ar kad jam skauda ausį. Pasakė mamai, kad jam A. įspyrė, bet mėlynės ant kojos nebuvo. Po kelių dienų, jau prasidėjus atostogoms, A. su mokyklos direktoriumi buvo atėjęs į namus. Namuose buvo ir mama, jie prašė, kad papasakotų, kaip buvo sumuštas D., jis (L.) jiems pasakė viską, ką matė. Kad A. daugiau ką nors muštų, nematė.

Iš protokolo-pareiškimo (3 b.l.) matyti, kad mažamečio D. O. mama R. O. (24 b.l.) kreipėsi dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje A. V. sudavė sūnui delnu per dešinę ausį, dėl to plyšo ausies būgnelis. Teismo medicinos specialisto išvada (27 b.l.) D. O. konstatuotas trauminis ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, paveikus dešinę ausį. Sužalojimas nesunkus, nes dėl trauminio dešinės ausies būgnelio plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. D. O. buvo sukeltas fizinis skausmas. Parodymu patikrinimo metu (užfiksuota ir fotolentelėse), nukentėjusysis D. O. parodė vietą (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, kur buvo sumuštas A. V. (37-41 b.l.). 2010-02-11 ekspertizės akte Nr.EKG 06/10(02) nurodyta, kad D. O. dešiniosios ausies būgnelio sužalojimas galėjo įvykti tiek nuo oro slėgio po smūgio į ausį, arba susprogdinus ties ausimi pripūstą oro maišelį, tiek jį pradūrus aštriu daiktu. Medicininiuose dokumentuose be būgnelio sužalojimo – trauminio plyšimo, kitų sužalojimų nenurodyta, todėl apie sužalojimo mechanizmą tiksliau galėtų pasakyti matę ir tyrę sužalojimą gydytojai O. D. ir F. P.. Ausies būgnelio sužalojimas, susikomplikavęs trauminiu sraigės nervo uždegimu, D. O. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (150-151 b.l.). 2010-03-24 teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad A. V. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga psichikos liga, sugebėjo ir sugeba suprasti bei valdyti savo veiksmus (156-157 b.l.).

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis gegužės mėnesio pabaigoje visą savaitę nėjo atlikti praktikos ir nurodomu laiku nebuvo mokykloje, todėl ir nenaudojo smurto prieš mažamečius nukentėjusiuosius nelaikytini patikimais, atmestini, vertintini siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. Taip pat nelaikytini patikimais liudytojo R. U., (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus, parodymai, jog jis „garantuotas 100 %, kad A. V. tuomet nebuvo mokykloje“, nes tokia „garantija“, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo išvykęs į kitą vietovę, ar buvo tokioje aplinkoje, iš kurios būtų negalima atvykti į mokyklą (tarkime, net jei ir nereikia atlikti praktikos), taip pat ir į tai, kad nurodytu laiku direktorius nuolat nebuvo greta kaltinamojo, negalima. Toks liudytojo teigimas paaiškintinas tuo, jog jis kaip mokyklos vadovas privalo užtikrinti ir yra atsakingas, kad vaikai mokykloje nebūtų mušami ir skriaudžiami, todėl bet kokiais būdais ir siekia pats išvengti atsakomybės už nepakankamą tvarką mokykloje. Tuo taip pat paaiškinamas ir jo darytas poveikis tyrėjai L. M. (A.), L. P. (tyrėjos L. M. – A. tarnybinis pranešimas apie direktoriaus daromą poveikį jai, liudytojams, įtariamajam, siūlymą nutraukti tyrimą (43 b.l.), R. O. pareiškimas apie tai, kad direktorius su A. V. atvykęs į L. P. namus, darė poveikį mažamečiui Lukui (45 b.l.). Paminėtinas ir R. U. pasakymas teisiamajame posėdyje „aš gavau raštą, kad mokykloje nebuvo užtikrintas saugumas, mus turėjo nubausti“. Nėra pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais mažamečių nukentėjusiųjų parodymais apie A. V. prieš juos pavartotą smurtą. Tų vaikų parodymai esminėse detalėse tokie pat duoti ir pirmųjų apklausų metu tyrėjai 2009-06- 04 ir 09 d., (18-20 b.l.), bei 2009-06-17, (52 b.l.). Nors A. V. ir teigia nurodytu laiku nebuvęs mokykloje ir smurto nevartojęs, tokį jo teiginį paneigia ne tik mažamečių nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų O. B., G. V. (pastaroji tvirtina ir tai, kad vaikai negalėtų A. V. apkalbėti) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Be to, ir liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu (66 b.l.) ir teisme parodė, kad, apsilankius jam P. namuose, „L. pasakė, kad A. V. mušė D., bet jis nematė kaip mušė“. Liudytoja G. V. parodymais „kažkurią dieną, paskutinę mokslo metų savaitę, datos neprisimena, į klasę po dviejų pamokų įbėgo L. ir pasakė, kad „tas“ mušasi, iš to ji suprato, kad kalba apie A. V., pasakė, kad A. V. lindo prie D. Ji išbėgo iš klasės, tačiau A. V. nebebuvo, o būtent tą dieną, prieš jai įeinant į klasę, ji tikrai A. V. matė mokyklos koridoriaus kampe prie gėlių vazono“. Būtent tą pačią vietą, kur buvo A. V., parodymų patikrinimo metu nurodė ir D. O. (40 b.l.). Liudytojos A. R. parodymais ji „matė A. V. prie pirmokų klasės durų, jam sakiusi, kad į klasę jis eiti negali, ten būti negali, tada jis atsitraukė. A. V. sakė, kad pirmokai jį pravardžiuoja“. Tyrėjos L. M. (A.) parodymais, O. B. ir mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, kad mokykloje vaikus sumušė A. V., jai jokių abejonių nekėlė. Ta aplinkybė, jog apie tai, kad mušė A. V., D. O. pasakė ne iš karto, o tik apsilankius pas gydytoją Kėdainiuose, paaiškintina tuo, jog A. V. mažamečiui pagrasino niekam nesiskųsti, nes bus vėl sumuštas. Iš liudytojų A. R., V. V., kaltinamojo (76 b.l.) parodymų matyti, kad mažesni vaikai A. V. pravardžiuodavo – ūkininku, kreivadančiu. L. P. (54 b.l.) parodymais nustatyta, kad tą dieną, kai A. V. jam įspyrė, o po antros pamokos mušė D. O., O. B. erzino A. V., vi­saip jį pravardžiuodama. Tokie duomenys leidžia spręsti, kad A. V. supyko ant vaikų, tačiau tai nėra joks pretekstas prieš mažamečius vartoti smurtą. Nusikaltimo padarymo data nustatyta remiantis pamokų tvarkaraščiu (67 b.l.), liudytojos G. V., mažamečio nukentėjusiojo L. P. parodymais. Pastarasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (54 b.l.), parodė, kad A. V. jam spyrė 2009 m. gegužės pabaigoje, prieš atostogas, po pirmos fizinio pamokos. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad su D., L. ir mokytojomis nesusipykęs, jokių konfliktų nebuvo, todėl ir ši aplinkybė leidžia teigti, kad pagrindo apkalbėti A. V. jiems nėra.

Liudytojo V. B., teismo medicinos tarnybos eksperto, parodymais nustatyta, kad, įspyrus mažamečiui L. P. į sėdmenis, nepriklausomai nuo smūgio stiprumo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Spyrimas į sėdmenis yra mechaninio pobūdžio veiksmas ir toks veiksmas sukelia fizinį skausmą. Vaikas pajusti fizinį skausmą galėjo ir ne iš karto, o vėliau. Ausies pasukimas taip pat yra mechaninis veiksmas ir skausmas sukeliamas.

Nagrinėjant bylą, kilo ginčas dėl to, kokiu būdu D. O. padarytas ausies sužalojimas. Liudytoja O. D., (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytoja, parodė, „kad apie įvykį atsimena tik iš ambulatorinės kortelės. 2009-06-02 rašė siuntimą D. O. konsultuoti, gydyti. Parašė, kad įsidūrė šaka į ausį todėl, kad taip jai mama ar vaikas pasakė. Neprisimena, kur matė žaizdą, giliai ausyje ar išorėje, ką matė, tą ir užrašė“. Mažamečio D. O. mama R. O. kategoriškai tvirtina, kad nei ji, nei sūnus apie įsidūrimą šaka gydytojai nesakė. Teismas remiasi ne O. D. (šeimos gydytojos), o liudytojo F. P., LOR gydytojo, parodymais, kur nurodoma „apžiūrėjus, kraujo nesimatė, bet buvo perforacija – ausies būgnelyje buvo skylė, perforacija buvo panaši į Baro traumą (vakuumuojant landą delnu). Uždegimas būti negalėjo, nes būtų pūliavimas. Apie įsidūrimą nebuvo kalbos, atsivertęs siuntimą, pamatė, kad galėjo būti trauma. Toks būgnelio plyšimas būdingas po sudavimo delnu. Parašė, kad buvo suduota, vadinasi vaikas taip sakė, jis pradėjo verkti ir pasakė, kad jam mokykloje buvo suduota delnu. Jei trauma būtų patirta nuo įsidūrimo šaka, turėtų būti nubrozdinimai ausyje, nudrėksta landa, įrašas kortelėje apie tai būtų padarytas apžiūrint, vadinasi jokių nubrozdinimų nebuvo. Nelabai įmanoma šaka pataikyti į būgnelį, abejoja, ar šaka galima pradurti ausies būgnelį, be to šaka turėjo įbrėžti ir būgninės ertmės galinę sieną, ko nesimatė. Negalėjo šaka praeiti pro landą nieko nekliudžiusi, nes perforacija buvo būgnelio krašte. Buvo švari ausies landa, tik būgnelio plyšimas matėsi. Manau, kad tai buvo Baro trauma – sudavus ranka susidaro vakuumas ir plyšta būgnelis. Sudavimas delnu negalėtų būti traktuojamas kaip sudavimas kietu buku daiktu, nes tokiu atveju turėtų būti pažeidimas. Galėjo kraujas pasirodyti po kelių dienų, tarkim vaikui sušilus, pakilus spaudimui“. Beje, ir D. O. yra sakęs, kad kraujas iš ausies pradėjo bėgti po kelių dienų nuo sužalojimo. D. O. ir jo mamos parodymus visiškai patvirtina LOR specialisto išvada, todėl prielaida, kad mažamečiui ausis sužalota įsidūrus šaka, atmestina. Darant šią išvadą reikšmingais laikytini ir teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimai, kad „susižalojus šaka būtų likę išorinių sužalojimų, nubrozdinimų, o tokių nebuvo, todėl labiau tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo sudavimo delnu. Tiksliau apie sužalojimą galėtų pasakyti LOR gydytojas. Gydytojos O. D. įrašas kelia abejonių, nes ji rašo, kad mato kraujuojančią žaizdą. Gydytoja nėra LOR specialistė, tikėtina, kad, būdama bendros praktikos gydytoja, ausies būgnelio nematė. Ji galėjo pamatyti kraują ir parašė apie žaizdą. Šaka pataikyti į ausies būgnelį ir nesužaloti ausies kaušelio neįmanoma. LOR gydytojas F. P. matė būgnelio plyšimą, o apie žaizdą neužsimena.

2010-02-11 ekspertizės akte Nr.EKG 06/10(02) nurodyta, kad „...ausies būgnelio sužalojimas, susikomplikavęs trauminiu sraigės nervo uždegimu, D. O. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą“ (150-151 b.l.). Ekspertai tokią išvadą davė įvertinę ir D. O. dar ir 2009 m. gruodžio mėnesį patirtą ausies traumą, kuri nesusijusi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl teismas vadovaujasi LOR gydytojo liudytojo F. P. parodymais ir 2009-08-20 teismo medicinos specialisto išvada (27 b.l.), jog D. O. konstatuotas trauminis ausies būgnelio plyšimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. V. 2009 m. gegužės 26 d., apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokykloje tyčia vieną kartą spyrė mažamečiui L. P., gim. 2001-04-05, į dešinės pusės sėdmenis, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą - veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Be to, jis tyčia užsuko mažamečiui D. O., gim. 2001-05-02, dešinę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir po valandos ranka vieną kartą sudavė mažamečiui D. O. į dešinę ausį, dėl to, plyšus dešinės ausies būgneliui, D. O. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 1p.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (87 b.l.). Jis 2005-07-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas 2009-05-11 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn. (85, 91-92 b.l.), šios bausmės atlikimo metu įvykdė tyčinius, baigtus, du nesunkius, vieną apysunkį nusikaltimą, seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) profesinio regimo centro, kur mokosi I kurse, charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su mama, kuri nedirba (96, 101 b.l.), Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės kabinėtų įskaitose neįrašytas (94 b.l.), nuo 2009-03-02 iki 2009-06-12 atliko gamybinę praktiką (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (100-102 b.l.). Skiriant bausmes, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 56 str. 1 d., manytina, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijose numatytą laisvės atėmimą, trukmę nustatant mažesnę už vidurkį. Bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Subendrinta bausmė BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1p. b) pap. tvarka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 05 11 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme nebendrintina, nes kaltinamasis laisvės apribojimo bausmę atliko dar iki nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje (iš pataisos inspekcijos apskaitos išrašytas kaip atlikęs bausmę 2009-12-02). Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno amžiaus, mokosi, taikytina BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, A. V. įpareigotinas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti mokslą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiojo D. O. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės R. O. ieškinys (12-16 b.l.) dėl 157,81 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Žala, susijusi su kelionių į gydymo ir ekspertinę įstaigas išlaidomis, padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl iš jo priteistina nurodyto dydžio žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.). Reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, seniūnijos išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad A. V. mokosi, gyvena su mama, šeima verčiasi sunkiai, į tai, kad nepadaryta didelė turtinė žala atlyginimo, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad mažametis nukentėjusysis D. O. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pažeminimą, buvo kaltinamojo išgąsdintas ir įbaugintas, prieš jį smurtas pavartotas du kartus. Iš kaltinamojo priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusi ieškinio dalis (dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.

Pašto išlaidos, taip pat nukentėjusiojo D. O. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės R. O. išlaidos (15 b.l.), apmokėtos už advokato pagalbą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo: valstybei 61,94 Lt, R. O. 200,00 Lt (BPK 103 str. 6p., 104 str. 2 d.,105 str. 1d.).

Teismo ekspertizių atlikimui pateikti D. O. ir A. V. medicininiai duomenys grąžintini juos pateikusioms medicinos įstaigoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (80-81 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui L. P. 2009-05-26), 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui D. O. 2009-05-26), ir skirti

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui L. P. 2009-05-26) laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui D. O. 2009-05-26) laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK138 str. 2 d. 1 p. (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui D. O. 2009-05-26) laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti mokslą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiojo D. O. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei R. O. 200 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 157,81 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusią ieškinio dalį (dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Išieškoti iš A. V. 61,94 Lt pašto išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismo ekspertizių atlikimui pateiktus D. O. ir A. V. medicininius duomenis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusioms medicinos įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą jį priėmusiam teismui.

Teisėjas Algimantas Brigadierius