Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamatukai“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Pamatukai“ vadovui G. D., advokatui Andriui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamatukai“ ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamoji teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad automobilyje buvo ženklai draudžiantys rūkyti, tačiau jis vis tiek kelis kartus jame rūkė. Nurodė, kad automobilį priėmė tvarkingą, tačiau jis jo nebuvo apgadintas, nuomotojos atstovas nedavė pasirašyti jokių aktų, priimant automobilį apibraižymas buvo, niekas to nefiksavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausas G. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) meistru pardavėju; ieškovė iš UAB „Autovela“ nuomojasi automobilius, automobilis Renault Scenic, valst. Nr. LSM157 buvo išnuomotas ieškovei, jį atvyko paimti ieškovės darbuotojas J., automobilis jam buvo perduotas švarus tiek išorėje, tiek viduje, o jį J. grąžino visą subraižytą – subraižytas buvo kairės pusės šonas, galinis sparnas ir perbrauktas dešinės pusės abejos durelės ir sparnas, o salonas buvo nepanašus į saloną, viskas sutrypta, sulaistyta, prirūkyta, visiškai nesilaikyta tvarkos automobilio salone, nors jame buvo ženklai dėl draudimo automobilyje rūkyti, niekada neteko matyti nieko panašaus grąžinant automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl išskaitos iš darbo užmokesčio teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 196, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2024 m. spalio 2 d. (darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu) dirbo betonuotoju (el. b. apyrašo t. I, b. l. 12–14), ir 2020 m. birželio 12 d. susitarimą dėl kilnojamojo darbo Nr. 20/54 (el. b. apyrašo t. I, b. l. 15). Ieškovė ir UAB „Autovela“ sudarė 2024 m. birželio 5 d. automobilinio nuomos sutartį Nr. 2024/06/05 dėl automobilio Renault Scenic valst. Nr. LSM157 nuomos (el. b. apyrašo t. I, b. l. 28–29). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo (el. b. apyrašo t. I, b. l. 19). UAB „Autovela“ pateikė ieškovei 2024 m. rugsėjo 16 d. pretenziją dėl nuomoto automobilio Renault Scenic valst. Nr. LSM157 su reikalavimu atlyginti 1 367,30 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, b. l. 23–27). Ieškovė 2024 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą dėl žalos atlyginimo ir 2024 m. spalio 2 d. informavo atsakovą apie atleidimą iš darbo tą pačią dieną, ir kad kompensacija už nepanaudotas atostogas bus išmokėta atskaičiavus įmonei padarytą 1 867,30 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, b. l. 19–20). Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2024 m. spalio 7 d. prašymu dėl sumokėto darbo užmokesčio (el. b. apyrašo t. I, b. l. 33–34), kuri sprendimu jo prašymą tenkino iš dalies, nurodydama išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 183,65 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo nepriemoką, o prašymo dalį dėl likusios 683,65 Eur atsiskaitymo dalies atmetė, pripažinusi šią galutinio atsiskaitymo dalį žalos atlyginimu ieškovei (el. b. apyrašo t. I, b. l. 90–94). Teisme nagrinėjamas ginčas dėl teisės toje dalyje, kurioje Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, kad iš darbuotojo galėjo būti padaryta tik 50 proc. žalos atlyginimo išskaita (683,65 Eur), o ne 100 proc. (1 367,30 Eur) dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo. Likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

DK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.

DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2020 m. birželio 12 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę betonuotojo pareigose. 2020 m. birželio 12 d. susitarimo dėl kilnojamojo darbo Nr. 20/54 1.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vieta – nenuolatinė (skirtingi objektai). Ieškovė ir UAB „Autovela“ 2024 m. birželio 5 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2024/06/05, kuria ieškovė išnuomojo automobilį Renault Scenic valst. Nr. LSM157 ir perdavė jį valdyti atsakovui. Atsakovas patvirtino, kad jis pats atsiėmė automobilį iš nuomotojos UAB „Autovela“, jį naudojo, matė ženklus automobilyje apie draudimą jame rūkyti, tačiau tai keletą kartų darė, į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad pats atsakovas įmonės vadovui pripažino subraižęs automobilio išorę jį naudodamas. Teismo posėdyje liudytojas G. P. patvirtino, kad transporto priemonę nuomininko atstovas atsakovas atsiėmė tvarkingą tiek išorėje, tiek viduje. Byloje nėra duomenų, kad automobilis atsakovui būtų perduotas techniškai netvarkingas, su subraižytu kėbulu ar išteptu, prirūkytu salonu. Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad automobilį Renault Scenic valst. Nr. LSM157 nuomotojai UAB „Autovela“ grąžino pats atsakovas, grąžinus automobilį, nustatyti akivaizdūs jo apgadinimai, todėl nuomotoja UAB „Autovela“ pateikė ieškovei 2024 m. rugsėjo 16 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad automobilio kėbulas buvo subraižytas: kairės ir dešinės pusės durelės ir sparnai, automobilio salonas buvo išteptas, supurvintas, tvyrojo aštrus rūkalų kvapas (pridėtos nuotraukos). Aukščiau nurodytas į bylą ieškovės pateiktas garso įrašas patvirtina, kad pats atsakovas pripažino, jog tai jis naudodamasis automobiliu jį apgadino išorėje, o parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino automobilyje rūkęs, nors matė jame ženklą, draudžiantį tai daryti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš priimdamas automobilį iš nuomotojo UAB „Autovela“ būtų jį apžiūrėjęs, nustatęs kėbulo apgadinimus ar netvarką salone. Atsakovas buvo atsakingas už jam perduotą automobilį Renault Scenic valst. Nr. LSM157, pats jį grąžino nuomotojui UAB „Autovela“, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys naudojosi automobiliu, todėl teismas sprendžia, kad išimtinai tik dėl atsakovo kaltės buvo apgadintas automobilis. Dėl įmonės darbuotojo neteisėtų veiksmų nuomotoja UAB „Autovela“ patyrė žalos, turėjo atlikti automobilio kėbulo remonto darbus ir salono cheminį valymą. Byloje esanti 2024 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija ZF Nr. 00002401 patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė autocentras „ŽIBINTAS“ (toliau – UAB autocentras „ŽIBINTAS“) atliko automobilio detalių dažymą ir salono valymą už 1 367,30 Eur ir išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Autovela“ (el. b. t. I, l. 86). Ieškovė 2024 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 40600 patvirtinimu apmokėjo UAB autocentras „ŽIBINTAS“ PVM sąskaitą faktūrą UAB „Autovela“ (el. b. t. I, l. 47).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesilaikė draudimo negadinti darbdavės patikėto turto dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad rūko salone ir netinkamai naudojasi automobiliu, todėl gali sukelti žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Teismas byloje nenustatė ieškovės kaltės dėl nuomotojai UAB „Autovela“ padarytos žalos dėl automobilio apgadinimo. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies, nors ir yra dalinai pripažinęs, kad žala padaryta dėl jo kaltės. Byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas savo kaltais veiksmais ieškovei padarė 1 367,30 Eur žalą.

Vadovaujantis DK 150 straipsnio 1 dalimi, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymuose nustatytais atvejais. Tarp tokių atvejų yra nurodytas ir darbuotojo dėl jo kaltės darbdaviui padarytos žalos atlyginimas (DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, kuris gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos, gali būti išskaitoma tik suma, neviršijanti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kitos darbuotojo (galbūt) padarytos žalos atlyginimo dalies, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nepraleido nustatyto trijų mėnesių termino nurodymui žalą priimti. Ieškovės padarytos išskaitos dydis neviršijo atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (el. b. t. I, l. 100). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai išskaitė atsakovo padarytą žalą ieškovei, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta ieškovės padarytą 1 367,30 Eur išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio kaip atsakovo žalos atlyginimą ieškovei dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta ieškovės padarytą 1 367,30 Eur išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio kaip atsakovo žalos atlyginimą ieškovei dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje atsakovo prašymas dėl 1 367,30 Eur išskaitos buvo patenkintas iš dalies, netenka galios, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis (el. b. t. I, l. 6) ir 1 512,50 Eur išlaidos advokato pagalbai (el. b. t. I, l. 7, 36, 37, 110, 111, 126, 127). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 534,50 Eur (22 Eur + 1 512,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamatukai“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti teisėta ir pagrįsta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamatukai“ (įmonės kodas 302501753) padarytą 1 367,30 Eur išskaitą iš atsakovo J. S. (J. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio kaip atsakovo J. S. (J. S.) žalos atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamatukai“ dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamatukai“ (įmonės kodas 302501753) iš atsakovo J. S. (J. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 534,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-9558 darbo byloje Nr. APS-131-22772/2024 dalyje, kurioje atsakovo prašymas dėl 1 367,30 Eur išskaitos buvo patenkintas iš dalies, laikyti netekusiu galios, likusioje dalyje (dėl 500 Eur atsakovui išieškojimo iš ieškovės) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. DGKS-9558 darbo byloje Nr. APS-131-22772/2024 yra įsiteisėjęs.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.