- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-635/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00292-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- R. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo bankrutavusios UAB „Plusta“ bankroto administratoriaus įgaliotinis prašė priteisti iš atsakovo 23 700 Lt neteisėtai išmokėtų lėšų. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 6 d., o birželio 8 d. bankroto administratoriaus įgaliotinis atvyko į įmonę ir ėmė periminėti turtą bei dokumentus. Paaiškėjo, kad jau įsiteisėjus nutarčiai, atsakovas, būdamas įmonės vadovas, išsimokėjo 23 700 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl naujas bankroto administratoriaus įgaliotinis detaliau įvertino visus buhalterinius dokumentus ir nustatė, kad atsakovas nepagrįstai išsimokėjo ginčijamą sumą, kurią ieškovas prašo priteisti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie įmonės veiklos, pirko prekes, kurą. Įmonėje buvo susiklosčiusi tvarka, kai atsakovas naudodavo savo pinigus, o vėliau būdavo su juo atsiskaitoma. Tai buvo daroma ir tuo metu, kai buvo išmokėta 23 700 Lt suma. Kadangi apie bankroto bylos iškėlimą jam nebuvo žinoma, mano, kad 23 700 Lt buvo išmokėta teisėtai. Įmonė normaliai veikė iki pat tos dienos, kai atvyko bankroto administratoriaus įgaliotinis ir pareikalavo perduoti dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo R. P. 23 700 Lt neteisėtai išmokėtų lėšų BUAB „Plusta“ bei 743,21 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles. Draudimas bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais yra taikomas todėl, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Patvirtinus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumas į jų reikalavimų patenkinimą.
Atsakovas bankrutuojančios bendrovės direktorius ir akcininkas R. P., 2009 m. birželio 6 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla ieškovei UAB „Plusta“, išsimokėjo sau 23 700 Lt pagal Kasos išlaidų orderį Nr.9632. Jis, teismo nuomone, turėjo teisę kreiptis į bankroto administratorių ir reikalauti būti įtrauktas į kreditorių sąrašą. Paimant iš kasos lėšas ir išmokant jas atsakovui, buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Atsakovas privalo šias lėšas grąžinti bankrutavusiai įmonei, o jo reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais. Atsakovo motyvai, kad jis buvo paskolinęs įmonei savo lėšas, todėl turėjo teisę pasiimti jas atgal, nepagrįstas. Teismas nurodė, kad administratorius neginčijo lėšų skolinimo įmonei fakto, tačiau atsakovas susigrąžino 23 700 Lt, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas privalėjo grąžinti bankroto administratoriui visą turtą, tame tarpe ir kasoje buvusias lėšas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą, nes jis teikė teismui papildomus dokumentus bei turėjo domėtis bankroto proceso eiga. Be to, liudytoja T. A. patvirtino, jog atsakovas žinojo apie draudimą atlikti mokėjimus iškėlus bankroto bylą. Atsakovo pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės pažeidus CK ir ĮBĮ nuostatas.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad administratorius be leidimo pateikė ieškinį, nes jis veikia pagal pavedimo sutartį, be to, jam tokią teisę suteikia ĮBĮ 11 straipsnio nuostatos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti, kreiptis į LR generalinę prokuratūrą, priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį bei priteisti iš bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ 23 700 Lt už neteisėtai ir melagingai pateiktą ieškinį, 273 128,58 Lt neturtinei žalai ir patirtai žalai sveikatai, atlyginti atsakovui R. P., iš viso 296 828,28 Lt. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja sąmoningai ir tyčia suteikė teisę administratoriui piktnaudžiauti teise, pateikti neteisėtus ieškinius. Teisėja nemotyvuodama atmetė atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir tokiu būdu apribojo jo teisę būti išklausytam. Nors buvo pareikštas nušalinimas teisėjai, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Teisėja nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Plusta“ administratorius KB „Jonas ir sūnūs“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Tikrinant buhalterinius bankrutavusios įmonės dokumentus jokių paskolos sutarčių su atsakovu nerasta. Kasos išlaidų orderyje tiesiogiai nurodyta pinigų išdavimo paskirtis – atsiskaitymai. Piniginės lėšos buvo priteisto ne bankroto administratoriaus naudai, kaip skunde pateikia apeliantas, bet BUAB „Plusta“ naudai. Apeliantas nenurodė pagrindų, dėl kurių pirmos instancijos teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų nuostatoms. Skunde nurodomos aplinkybės dėl tyčinio bankroto bei bankroto bylos proceso eigos, dėl bankroto administratoriaus ir teisėjos nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės nėra susietos su šios civilinės bylos dalyku, todėl dėl jų ieškovas nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Atsakovas R. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, reikalauja priteisti iš bankroto administratoriaus 23 700 Lt už neteisėtai ir melagingai pateiktą ieškinį bei 273 128,58 Lt neturtinei ir sveikatai padarytai žalai atlyginti. Taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pastebi, kad CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Atsakovo reikalavimai priteisti iš bankroto administratoriaus 23 700 Lt už ieškinio padavimą, ar jo nurodomą 273 128,58 Lt sumą žalai atlyginti nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nes teismas nenustatė CPK 143 numatytų pagrindų priimti priešieškinį, todėl šie reikalavimai negali būti keliami ir atsakovo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako bei patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Plusta“ Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui 2009 m. birželio 8 d. pagal Kasos išlaidų orderį buvo išmokėta 23 700 Lt suma, nurodytas mokėjimo pagrindas – atsiskaitymai.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Atsakovas, išsimokėjęs iš įmonės kasos 23 700 Lt, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtai išmokėtas sumas priteisė iš atsakovo bankrutuojančiai įmonei. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad prašoma priteisti suma buvo priteista bankroto administratoriui, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad lėšos yra priteisiamos bankrutavusiai įmonei.
CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs atsakovas R. P., todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.