Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2581-1078/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1-2581-1078/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00714-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
A. S.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2581-1078/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00714-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Š. Š.,kaltinamajai A. S., jos gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. pagal darbo sutartį dirbdama biuro administratore (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigus, (duomenys neskelbtini) nupirkus iš trijų užsienio bendrovių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3 automobilius ir sutarus su minėtomis užsienio įmonėmis, kad šios po automobilių pirkimo perves į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą PVM mokestį, 2017 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 23 d., būdama (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), iš darbe esančio kompiuterio elektroniniu paštu minėtoms užsienio bendrovėms už parduotus automobilius PVM mokestį nurodė pervesti į AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi ji, o ne (duomenys neskelbtini), dėl ko 2017 m. kovo 23 d. bendrovė (duomenys neskelbtini) į A. S. minėtą sąskaitą pervedė 1 064 Eur, 2017 m. balandžio 21 d. bendrovė (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur, 2017 m. gegužės 3 d. bendrovė (duomenys neskelbtini) – 1 178,32 Eur, kuriuos ji panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu A. S. apgaule įgijo savo naudai svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus, padarydama (duomenys neskelbtini) turtinę 3 242,32 Eur žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog 2017 m. pradžioje dirbo biuro administratore (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei įsigijus tris automobilius, jai buvo patikėta susigrąžinti PVM už tuos automobilius. Ji vokiečių bendrovėms, iš kurių buvo įgyti automobiliai, elektroniniu paštu nurodė savo sąskaitos numerį, į kurį vokiečių bendrovės ir pervedė PVM. Ji iš (duomenys neskelbtini) išėjo, nes nebegalėjo dirbti šioje bendrovėje, jai buvo labai gėda dėl to, ką padarė, jautė nuolatinę kaltę. 2017 m. birželio mėn. su ja susisiekė administracijos vadovė, tuomet ji (A. S.) suprato, kad tapo žinoma apie jos veiksmus, t. y. kad į jos sąskaitą buvo pervesti PVM. Ji susitiko su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, prisipažino, kad į savo sąskaitą susigrąžino PVM, susitarė, jog atlygins bendrovei padarytą žalą. Tuo metu ji atlygino tik dalį žalos, o vėliau sulaukė tyrėjos skambučio, suprato, kad pradėtas tyrimas dėl jos poelgio. Į (duomenys neskelbtini) ji dar buvo nuvykusi ir 2018 m. birželio ar liepos mėn., susitiko su vadovybe, visų atsiprašė. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, A. S. nurodė, jog tuo metu, kai padarė kaltinime nurodytą veiką, jos asmeniniame gyvenime buvo susiklosčiusi sunki situacija, turėjo finansinių sunkumų, todėl ir parašė savo asmeninę sąskaitą, vietoje (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kad būtų pervestos piniginės lėšos. Nurodė, kad ją visą tą laiką labai slėgė kaltė, kadangi suprato, jog pasisavino darbdavio lėšas, padarė nusikaltimą, tačiau pati (duomenys neskelbtini) apie savo poelgį nepasakojo, prieš išeidama iš darbo, kadangi jai buvo labai gėda. Nurodė, jog šiuo metu dirba jau kitoje darbovietėje, jos atlyginimas šiuo metu yra apie 1100 Eur į rankas.

Šalies argumentai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamosios gynėjo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu. Prašyme be kita ko nurodoma, jog kaltinamoji susitaikė su (duomenys neskelbtini), atlygino (duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinę žalą bei įsipareigojo atlyginti (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas dėl advokato išlaidų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) patvirtinimas dėl susitaikymo, kuriame nurodoma, jog su kaltinamąja A. S. susitaikė, pastaroji (duomenys neskelbtini) atsiprašė, dėl A. S. nusikalstamos veikos patirta turtinė ir neturtinė žala (duomenys neskelbtini) yra atlyginta, o 500 Eur advokato atstovavimo išlaidas A. S. įsipareigojo atlyginti lygiomis dalimis per trijų mėnesių laikotarpį, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 25 d. ir sumokant iki 2018 m. lapkričio 25 d. 166 Eur, iki 2018 m. gruodžio 25 d. 166 Eur, iki 2019 m. sausio 25 d. – 168 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas patvirtino, jog ši bendrovė su kaltinamąja susitaikė, reikalavimą dėl neturtinės žalos sumažino iki 1000 Eur, kaltinamoji šią sumą jau sumokėjo (duomenys neskelbtini).

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini), biuro administratore. 2017 m. vasario – kovo mėnesiais, tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini) įsigijo iš vokiškų bendrovių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 3 automobilius „Opel“ (po vieną automobilį iš kiekvienos bendrovės). Jai buvo pavesta pasirūpinti, kad minėtos vokiškos įmonės grąžintų bendrovei PVM mokestį. Tuo metu ji pergyveno asmeninę krizę, dėl ko galvodama, kad darbe niekas apie tai nesužinos, elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) susirašinėdama su minėtomis vokiškomis įmonėmis, nurodė PVM mokestį už parduotus automobilius pervesti ne į bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o į savo asmeninę, AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip įmonė (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 23 d. pervedė 1 064 Eur PVM mokestį, įmonė (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 21 d. pervedė 1 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. pervedė 1 178,32 Eur PVM mokestį. Iš vokiečių bendrovių gautus pinigus ji išleido asmeniniams reikalams. Apie tai, kad ji minėtus pinigus paėmė sau, niekam nesakė. 2017 m. gegužės 5 d. savo noru ji buvo atleista iš darbo, nes surado kitą, geresnį (daugiau apmokamą) darbą. Maždaug po mėnesio, 2017 m. birželio mėnesį, jai paskambino buvusios darbovietės administracijos vadovė V. P. ir paprašė skubiai susitikti. Į susitikimą atėjo dar (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė G. L.. Susitikimo metu ji prisipažino, kad PVM mokesčius, grąžintus minėtų vokiškų įmonių, ji paėmė sau ir pažadėjo grąžinti. Susitikimas vyko labai trumpai, apie 5-10 min, todėl jos susitarė susitikti kitą kartą. Kitas susitikimas įvyko po kelių dienų. Šiame susitikime be V. P. ir G. L., dar dalyvavo R. J.. Pasisavintus pinigus – 3 242,32 Eur (duomenys neskelbtini) ji grąžino per 3 kartus. Ji pilnai atsiskaitė su (duomenys neskelbtini). Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Ji, darydama šiuos veiksmus, suvokė, kad elgiasi neteisėtai, tačiau tikėjosi, kad apie tai niekas nesužinos. Ji daugiau nieko negali paaiškinti, nes už savo elgesį reikia atsakyti. Pasisavintus pinigus ji grąžino atgal, prieš vadovus atsiprašė (2 t., b. l. 39, 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. J. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), direktorius plėtrai. Nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. jų bendrovėje biuro administratorės pareigas ėjo A. S.. 2017 m. kovo mėnesį buvo nuspręsta įmonės reikmėms įsigyti 3 naudotus automobilius „Opel Astra“, buvo rastos trys Vokietijos bendrovės, iš kurių nuspręsta nupirkti automobilius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis A. S. pavedė susisiekti su automobilių pardavėjais, susitarti dėl galutinių kainų, automobilių pristatymo sąlygų ir PVM grąžinimo. Iš šių bendrovių (duomenys neskelbtini) automobilius nusipirko, jie buvo atgabenti į Lietuvą ir įregistruoti. Po to A. S. Vokietijos pardavėjams išsiuntė minėtų registracijos liudijimų kopijas, po ko iš karto bendrovei turėjo būti grąžintas PVM mokestis. (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti jų bendrovei 1 064 Eur PVM mokestį, (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur PVM mokestį ir (duomenys neskelbtini) 1 178,32 Eur PVM mokestį. Viso jų bendrovei turėjo būti grąžinta 3 242,32 Eur PVM mokesčių. A. S. buvo pavesta susisiekti su minėtomis Vokietijos bendrovėmis ir susitarti dėl minėtų PVM mokesčių grąžinimo į jų bendrovės sąskaitą. Po kurio laiko jis A. S. paklausė, kada pervesti PVM mokesčiai. Pastaroji atsakė, kad negali susisiekti su pardavėjais, kad jie į laiškus ir į skambučius neatsako. 2017 m. gegužės 5 d. A. S. buvo atleista iš darbo savo noru. 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo priimta nauja administratorė G. K.. Jis jos vėl paprašė susisiekti su Vokietijos automobilių pardavėjais ir sužinoti, kada bus grąžinti PVM mokesčiai. Po kelių dienų G. K. jam pranešė, kad pardavėjai jau grąžino PVM mokesčius ir pateikė jam pardavėjų įrodymus (banko sąskaitos išrašus), kuriuose matyti, kad pinigų gavėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ne bendrovės sąskaita. Tada jis savo elektroninėje bankininkystėje nustatė, kad ši banko sąskaita priklauso A. S.. Susisiekus ir susitikus su A. S., pastaroji patvirtino, jog ji Vokietijos automobilių pardavėjams nurodė savo banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, t. y. ji prisipažino, kad pasisavino 3 242,32 Eur (2 t., b. l. 6-7).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodomos ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 3 d. pareiškime dėl nusikalstamos veiklos (t. 2, b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), vyriausioji buhalterė. Nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. jų bendrovėje biuro administratorės pareigas ėjo A. S.. 2017 m. kovo mėnesį iš trijų Vokietijos bendrovių (duomenys neskelbtini) įgijo tris automobilius, kuriuos įgijus (duomenys neskelbtini) iš pardavėjų turėjo susigrąžinti PVM. Dėl PVM susigrąžinimo buvo atsakinga A. S.. Ji A. S. klausė, kada bendrovės grąžins PVM mokestį. A. S. jai atsakinėjo, kad negali susisiekti su bendrovėmis (neatsiliepia telefonu, neatrašo el. paštu ir pan.). 2017 m. gegužės 5 d. A. S. buvo atleista iš darbo savo noru. Vėliau buvo priimta nauja administratorė G. K., kuri pranešė, kad Vokietijos PVM mokesčiai jau pervesti ir pateikė įrodymus apie pervestus pinigus bendrovei: (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 3 d. pervedė 1 178,32 Eur, (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 23 d. 1 064 Eur, (duomenys neskelbtini) pervedė 2017 m. balandžio 21 d. 1 000 Eur. (pavedimai yra byloje). Visų šių bendrovių pinigų pavedimuose nurodyta ta pati banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“). Tai ne bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaita, o A. S. priklausanti sąskaita. 2017 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji kartu su administracijos vadove V. P. susitiko su A. S., pastaroji prisipažino, kad minėtoms Vokietijos bendrovėms ji nurodė PVM mokesčius pervesti į jos nurodytą savo banko sąskaitą ir tuos pinigus gavo. Ji nepasakė, kodėl taip pasielgė. Ji tik verkė ir buvo labai susijaudinusi (2 t., b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) administracijos vadovė. Nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. jų bendrovėje dirbo biuro administratorė A. S.. 2017 m. vasarą, tikslios datos nepamena, kuomet A. S. nebedirbo (duomenys neskelbtini), R. J. jai papasakojo, kad jų buvusi darbuotoja – A. S. yra nesąžininga, kad ji apgavo bendrovę – už bendrovės tris nupirktus automobilius PVM mokestį pervedė į savo banko sąskaitą, taip pasisavino bendrovei priklausančius pinigus. Ją tokia informacija labai nustebino, dėl ko ji susisiekė su A. S., susitarė susitikti. Susitikimo metu A. S. prisipažino pasisavinusi bendrovės pinigus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė, sakė, kad suvokia blogai pasielgusi. A. S. pažadėjo pinigus grąžinti (2 t., b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini) biuro administratore. Maždaug po savaitės direktorius plėtrai R. J. jai paaiškino, kad buvusi administratorė A. S., vietoje kurios ji priimta, turėjo sutvarkyti reikalus dėl PVM mokesčio grąžinimo bendrovei dėl nupirktų trijų automobilių, tačiau A. S. buvo atleista iš darbo ir taip tas klausimas dėl PVM mokesčio grąžinimo liko nesutvarkytas. R. J. jai pavedė išsiaiškinti PVM susigrąžinimą. Jis nurodė jai tris Vokietijos bendroves – automobilių pardavėjas, kurios turėjo grąžinti jų bendrovei PVM mokesčius. Jai susisiekus su minėtomis bendrovėmis, buvo gauta informacija, kad Vokietijos bendrovės jau yra pervedusius PVM į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau pavedimai buvo padaryti į „Swedbank“, ji žino, kad jų bendrovė daugiausiai atlieka finansines operacijas „Luminor“ banke. Ji apie tai informavo bendrovės direktorių plėtrai ir vyr. finansininkę (2 t., b. l. 15).

Iš byloje esančios darbo sutarties Nr. 2013/06-07 AS, įsakymų dėl A. S. priėmimo ir atleidimo iš darbo, taip pat darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalo matyti, kad A. S. nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini) biuro administratore (1 t., b. l. 27-30, 53-56).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių lėšų pervedimo nurodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 1 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 6 664 Eur, 2017 m. kovo 16 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 7 380 Eur, o į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2017 m. kovo 21 d. ir kovo 23 d. pervedė atitinkamai 5 750 Eur ir 1 000 Eur (1 t., b. l. 31-34).

Iš bankinių pavedimų išrašų matyti, jog į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 064 Eur, (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 21 d. pervedė 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. pervedė 1 178,32 Eur (1 t., b. l. 42-44, 58, 64, 129-132, 135).

Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, jog A. S. susirašinėdama su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovais dėl PVM susigrąžinimo nurodė jiems savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91, 101, 147, 167).

Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose išrašo matyti, kad A. S. priklauso AB „Swedbank“ esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17-18).

Iš byloje esančio A. S. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 5 d. matyti, jog į šią sąskaitą 2017 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 064 Eur, 2017 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Eur, o 2017 m. gegužės 4 d(duomenys neskelbtini) pervedė1 178,32 Eur (2 t., b. l. 23).

Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad A. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. pervedė 2 179 Eur, o 2018 m. birželio 4 d. – dar 1 100 Eur, iš viso 3 279 Eur (2 t., b. l. 16, 42-43, 49).

Iš byloje esančio Luminor Bank AB mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. S. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 2018 m. spalio 24 d. pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Neturtinės žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje“ (t. 2, b. l. 135).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymis – tai apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu dėl atitinkamų faktų ir /ar aplinkybių, kurios yra esminės apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perleidimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog A. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, be A. S. parodymų, jos kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, (duomenys neskelbtini) pranešimais apie padarytą nusikalstamą veiką, elektroninio susirašinėjimo duomenimis, bankų sąskaitų išrašais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji A. S. panaudojo apgaulę, pasireiškusią tuo, jog trims užsienio bendrovėms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vietoj (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, į kurią minėtos bendrovės turėjo pervesti pinigines lėšas (PVM grąžinimą), nurodė savo asmeninę sąskaitą, dėl ko, minėtos užsienio bendrovės buvo suklaidintos, ir pinigines lėšas, viso 3 242,32 Eur pervedė ne į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o į asmeninę kaltinamosios sąskaitą, ir tokiu būdu A. S. įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 3242 Eur.

Nurodyti A. S. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius (tiesioginę tyčią) nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl to ji pripažintina kalta padariusi šią nusikalstamą veiką.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu juridinio asmens (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, įgaliotas atstovas nurodė, kad minėta bendrovė su A. S. susitaikė, patvirtino, jog A. S. grąžino neteisėtai įgytas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, atlygino neturtinę žalą, kurią (duomenys neskelbtini) sumažino iki 1000 Eur, susitarė dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) pretenzijų kaltinamajai neturi. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas UAB „Baltexim“ generalinio direktoriaus R. M. pasirašytas 2018 m. lapkričio 6 d. „Patvirtinimas dėl susitaikymo su kaltinamąja A. S.“.

Kaltinamoji A. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su juridinio asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, atstovu susitaikė, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, įsipareigojo nustatytu grafiku atlyginti (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas, advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, žalą atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji anksčiau neteista (t. 2, b. l. 53), administracine tvarka bausta tik už mažareikšmį KET pažeidimą (t. 2, b. l. 43). Anksčiau A. S. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su juridinio asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ((duomenys neskelbtini)), atstovu, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 punktas). Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju A. S. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu tokia baudžiamoji poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajai skiriama 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 113-114). Teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra sumažintas iki 1000 Eur ir šią sumą kaltinamoji jau yra sumokėjusi. Taip pat iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) patvirtinimo dėl susitaikymo su kaltinamąja matyti, jog (duomenys neskelbtini) su kaltinamąją A. S. susitarė dėl 500 Eur išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti sumokėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys dalyje dėl 500 Eur advokato pagalbai apmokėti tenkintinas pilnai, kitoje dalyje – dėl neturtinės žalos priteisimo, civilinis procesas nutrauktinas.

Kaltinamajai A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su juridinio asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ((duomenys neskelbtini)), atstovu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Eur advokato išlaidoms apmokėti priteisimo iš kaltinamosios A. S. tenkinti, likusioje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo) civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Patvirtinti A. S. ir (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl 500 Eur advokato išlaidų atlyginimo tokiomis sąlygomis: A. S. įsipareigoja atlyginti 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti nustatytomis dalimis per trijų mėnesių laikotarpį, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 25 d. ir sumokant iki 2018 m. lapkričio 25 d. 166 Eur, iki 2018 m. gruodžio 25 d. 166 Eur, iki 2019 m. sausio 25 d. – 168 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant 10 MGL (t. y. 500 eurų) dydžio įmoką, kurią nuteistoji privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Išaiškinti A. S., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė