- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2-11008-512/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08617-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D., A. G.
Procesinio dokumento kategorija: 34.1.; 34.3.; 34.5.; 117.1.
NUTARTIS
2012 m. spalio 18 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjai A. G., suinteresuotam asmeniui D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., A. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 1994 m. po jos vyro V. G. mirties ji priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad mirus vyrui dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo likusi su dviem mažais vaikais, gyveno labia sunkiai, niekas nepatarė kreiptis į notarą.
Suinteresuoti asmenys su prašymu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad po V. G. mirties pareiškėja nuo 1994 m. priėmė visą jo turtą.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą.
Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Taigi teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų (pažymas iš Registrų tarnybos, UAB „Jūros būstas“, AB „Klaipėdos energija“ ir kt.), pagrindžiančių tai, kad jis priėmė ir valdė turtą – butą, esantį Poilsio g. 37-93, Klaipėdoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17, 42, 576-578 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a.k(duomenys neskelbtini) po vyro V. G., a.k(duomenys neskelbtini) mirties priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą.
Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.