Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Linui Viliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 12 14 nutarimo, kuriuo paskirta 100 litų bauda, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010 11 23 surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 161 straipsnį už tai, kad 2010 11 11 apie 16 val. 26 min. buvo nustatyta, kad V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai įrengė ir eksploatavo technines eismo reguliavimo priemones bendroje naudojimo teritorijoje be savivaldybės administracijos leidimo, t. y. pastatė automatinius vartus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 07 16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.7 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 12 14 nutarimu V. K. pagal LR ATPK 161 straipsnį paskirta 100 Lt bauda.

V. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 12 14 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Administracinė komisija aiškiai nenurodė, kas yra eismo reguliavimo priemonė ir kokios konkrečios eismo reguliavimo priemonės įrengimas yra laikytinas pažeidimu, numatytu LR ATPK 161 straipsnyje. Administracinei komisijai buvo pateiktas susipažinti namo vartų paprastojo remonto techninis projektas, kuris patvirtino, kad buvo rekonstruoti jau esami vartai, o ne įrengti nauji vartai, tai reiškia, kad pati priemonė - vartai, kurią galima laikyti eismo reguliavimo priemone, buvo įrengti dar iki priimant sprendimą juos rekonstruoti. Vartų buvimo faktą patvirtina ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovo 2006 05 19 leidimas rekonstruoti vartus. Šiuo konkrečiu atveju vertinant susiklosčiusią situaciją Administracinė komisija konkrečiai neišanalizavo, koks įrenginys laikytinas eismo reguliavimo priemone, tai yra nekonstatavo, ar vartai, ar automatinis valdymas yra laikytini eismo reguliavimo priemonėmis. Vien tik automatinio valdymo įrengimas, nesant vartų, negalėtų būti laikomas eismo reguliavimo priemonėmis. Pabrėžė, kad mediniai vartai iki jų rekonstravimo jau buvo įrengti ir jų valdymui buvo naudojamos mechaninės priemonės – slanktys ir mechaninės spynos. Administracinė komisija neišanalizavo, ar mechaninės spynos pakeitimas elektronine yra laikomas eismo reguliavimo priemonės įrengimu, juo labiau, kad 2010 07 09 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarime, proceso Nr. 4-61-3-00791-2010-4, konstatuota, kad eismo reguliavimo priemonių sąrašas yra baigtinis, kuris numatytas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, į kurį automatinis vartų valdymas nėra įtrauktas. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju automatinis vartų valdymas nėra ir negali būti laikomas eismo reguliavimo priemone, ypač esant situacijai, kad vartai jau buvo įrengti ir eksploatuojami dešimtmečiais (tikslų vartų įrengimo laiką sunku nurodyti, nes namas yra itin senas ir vartai eksploatuojami jau labai senai). Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinę bylą, tinkamai neišanalizavo visų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, kas sudarė prielaidą paskirti administracinę nuobaudą faktiškai nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties jo veiksmuose dėl dviejų priežasčių: 1) pagal galiojančių teisės aktų nuostatas automatinis vartų valdymas atskirai nuo vartų nelaikytinas eismo reguliavimo priemone; 2) nutarime nurodytos pareiškėjos J. S. ir G. S. dar iki konstatuojamo įvykio 2010 11 11 turėjo patekimo į kiemą nuotolinio valdymo galimybę, tai yra jau 2010 11 02 pareiškėjų J. S. ir G. S. mobilaus ryšio telefonai buvo įvesti suteikiant teisę valdyti patekimą į kiemą (b. l. 1-2).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas patvirtino, kad vartai toje vietoje visuomet buvo, šiuo atveju jie buvo tik atnaujinti, įdėtas elektroninis valdymas. Visi namo gyventojai nusprendė įrengti ir eksploatuoti atnaujintus vartus. Prieš tai buvę vartai neturėjo elektroninės uždarymo sistemos, tačiau turėjo mechaninę rakinamą spyną. Spyna būdavo rakinama ne visuomet.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamente. V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad jis savavališkai įrengė ir eksploatavo vartus bendro naudojimo teritorijoje. Paaiškino, kad savivaldybėje buvo gautas (duomenys neskelbtini) namo keturių gyventojų skundas kuriame nurodyta, kad V. K. pastatė naujus vartus, todėl ji ir kiti kaimynai negali įvažiuoti ir išvažiuoti į namus, tam, kad patekti į kiemą privalo skambinti V. K. ir laukti kol bus atidaryti vartai. Patikrinimo metu V. K. jam pateikė tik vieną lapą, vartų keitimo projektas suderintas su savivaldybe pateiktas nebuvo, todėl pagrįstai konstatavo, kad vartai įrengti savavališkai.

Skundas tenkintinas.

Tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 07 16 sprendimu Nr. 1-582, nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose. Pagal šių taisyklių 7.7 p. draudžiama savavališkai įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai.

ATPK 161 str. numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2 000 Lt.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinė atsakomybė galima tik nustačius visus keturis būtinus teisės pažeidimo sudėties elementus, kurie organiškai tarp savęs susiję: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. ATPK 257 str. numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

V. K. nubaustas už tai, kad savavališkai įrengė ir eksploatavo technines eismo reguliavimo priemones bendroje naudojimo teritorijoje be savivaldybės administracijos leidimo, t. y. pastatė automatinius vartus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Byloje pateikta medžiaga tvirtina priešingai. Iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų 2010 10 27 susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu gyventojai nusprendė rekonstruoti vartus į kiemą pagal projektą Nr. 06-04, parengtą A. S. įmonės ir suderintą su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir įrengti automatinį vartų valdymą (b. l. 11). Namo vartų paprastojo remonto techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vartai, kaip tai nustato Senamiesčio reglamento 4 dalis, bus restauruojami, sutręšusias medines dalis pakeičiant naujomis, visas metalines dalis ir gerai išlikusias medines dalis išsaugant ir sutvarkant, taip pat bus įrengtas automatinis vartų ir vartelių valdymas. Projektas suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, taip pat su Vilniaus miesto savivaldybe. Minėtų dokumentų duomenys patvirtina, kad vartai (duomenys neskelbtini) stovi nuo neatmenamų laikų ir dėl jų nusidėvėjimo buvo nuspręsta juos restauruoti bei mechaninį užraktą pakeisti modernesniu – automatizuotu. Vadinasi teigti, kad V. K. savavališkai įrengė vartus pagrindo nėra. V. K. neįrengė, bet restauravo senus vartus bei mechaninį užraktą pakeitė į automatinį, pagal nustatyta tvarką parengtą ir suderintą projektą. Taip pat pažymėtina, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita (2 str. 17 d.). Kaip matyti vartai (varstoma, kilnojama tvoros dalis; didelės durys (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas)), į techninių eismo reguliavimo priemonių sąrašą neįeina. Todėl V. K. veiksmai negali būti vertinami kaip užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ATPK 161 str. nuostatas.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina išvada, kad V. K. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 161 str. nuostatas, todėl nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla nutraukiama.

Vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 12 14 nutarimą, kuriuo V. K. pagal LR ATPK 161 straipsnį paskirta 100 Lt bauda ir bylą nutraukti nesant veiksmuose ATP įvykio ar sudėties požymių..

Nutarimas per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.