Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. kovo 15 d., apie 13.00 val., Plaušvarių k., Pagėgių sav., automobiliu Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai sumedžiotą bebrą. Tokiu būdu P. N. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 58.28 punkto, 58.36 punkto, 74.1 punkto reikalavimus ir savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - pripažinti P. N. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Skunde pažymima, kad, priešingai nei konstatavo teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. N. parodymai nėra nuoseklūs, tarpusavyje prieštarauja ir neatitinka kitų rašytinių paaiškinimų. Byloje yra du asmens patraukto administracinėn atsakomybėn P. N. paaiškinimai: vienas paaiškinimas įrašytas į administracinio teisės pažeidimo protokolą, kitas surašytas atskirai ant paprasto balto lapo. Šie du paaiškinimai iš esmės yra skirtingi ir juose nurodytos aplinkybės nesutampa, t. y. duotame paaiškinime surašant protokolą P. N. nurodo, kad rastą bebrą vežė namo, tuo tarpu kitame paaiškinime, kad vežė veterinarui. Byloje esančiuose kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį, rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad negyvą bebrą vežė veterinarui, tuo tarpu R. B. paaiškinime nurodo, kad bebrą pasiimti norėjo kartu buvęs medžiotojas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad, kaip tarnybiniame pranešime nurodė valstybės sienos apsaugos pareigūnas V. J., bebras buvo rastas paslėptas po daiktais. Institucijos nuomone, negyvo bebro slėpimo faktas įrodo tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. N., siekdamas išvengti griežtos administracinės atsakomybės, neteisėtai sumedžiotą bebrą slėpė, o parodymai dėl siekio nuvežti bebrą veterinarui turi būti vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Byloje esantys B. P., K. P., S. N. rašytiniai paaiškinimai teismo turėjo būti vertinti kaip šališki, kadangi juos su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sieja bendradarbių statusas, o su S. N. - giminystės ryšys, todėl jų paaiškinimai, duoti P. N. naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių santykių. Tiesiogiai pirmosios instancijos teismo apklausti šie asmenys nebuvo, parodymų nedavė. Tuo tarpu pareigūnų duoti paaiškinimai negali būti traktuojami kaip prielaidos ar spėliojimai, o turi būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Pažymėtina, kad Departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnas V. M. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas eina nuo 2008 m. spalio 14 d., kurio pagrindinė funkcija yra užtikrinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę gyvosios gamtos apsaugos srityje. Šioje srityje pareigūnas turi sukaupęs didelę patirtį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pareigūno kompetencija nustatant, kad bebras buvo užmuštas krante, o ne ištrauktas kartu su tinklu jau nugaišęs. Netikėti ar abejoti pareigūno duotais paaiškinimais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo, o P. N. argumentai, neigiant kaltę, priešingai - parodo jo tikslą bet kokias būdais išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismas nevertino P. N. parodymų patikimumo ar realumo: 1) ar įmanoma, kad vykdant stintų žvejybą į tinklą įsipainiotų bebras ir tai galėtų padaryti sužeidimus, nurodytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 16 d. rašte Nr. 62V5-(62.5)-118 „Dėl bebro gaišenos apžiūros“, dėl ko gyvūnas galėtų žūti; 2) ar ilgą laiką prabuvęs vandenyje užmuštas gyvūnas, ištraukus jį iš vandens, kraujuoja ir kodėl kūnas nebuvo sustingęs. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas P. N. vykdant savo darbines pareigas, kad B. P. įmonė užsiima versline žvejyba, todėl akivaizdu, kad tiek P. N., tiek B. P. ir kiti darbuotojai privalo žinoti, kokių veiksmų reikia imtis radus tinkluose gyvūnų, juo labiau, kad žvejų tarpe buvo medžiotojas, o atitinkamų veiksmų nesiėmimas tik įrodo, kad P. N. neteisėtai sumedžiojo ir siekė pasisavinti bebrą.

Institucijos skunde taip pat pažymima, kad dažniausiai asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn, neigia savo kaltę. Tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, turi ištirti ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas proceso teisės normas, byla nebuvo išnagrinėta pilnai, objektyviai ir visapusiškai, dėl to buvo neteisingai išspręsta. Institucija mano, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. N. pažeidė Medžioklės taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog P. N. nepadarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo. Institucija skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nepagrįstai nesivadovavo Institucijos atstovo V. M. parodymais ir paaiškinimais, nesiėmė priemonių visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, yra nepagrįsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

P. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalies pažeidimo. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 2014-04-14 Nr. D1-358, pažeidimo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad P. N. pažeidė minėtų Taisyklių 58.28 punktą, t. y. kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai; bei 74.1 punktą, kuriame numatyta, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. N. 2015 m. kovo 15 d. kartu su kitais bendradarbiais Nemuno upėje tinklais gaudė stintas. Žvejybos metu tinklais buvo sugautas bebras, kuris jau buvo nugaišęs. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad P. N. parodymai apie tai, kad bebras buvo sugautas jau negyvas, turi būti vertinama kaip gynybos pozicija, tačiau pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija. Šiuo atveju pačios Institucijos atstovas V. M. teisme nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad bebrą sumedžiojo P. N. ar kiti su juo buvę asmenys. P. N. parodymus, kad bebras pakliuvo į tinklus ir ištrauktas buvo jau negyvas, patvirtino kartu su P. N. buvę B. P., K. P., R. B., S. N. (b.l. 7-11). Institucijos skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neperžiūrėjo vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas padarytas pažeidimas, neapklausė pareigūnų, užfiksavusių padarytą pažeidimą, tačiau pažymėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad vaizdo įraše yra užfiksuota tai, kad P. N. vairuotame automobilyje Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas negyvas bebras, tačiau paties bebro pagavimo fakto, kokiu būdu ir kaip jis buvo sugautas, nei vaizdo įraše, nei administracinio teisės pažeidimo byloje nėra užfiksuota. Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams surinkti ir juos įvertinti, neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, neapklausė aplinkos apsaugos, valstybinės sienos apsaugos pareigūnų, kitų asmenų teikusių rašytinius paaiškinimus. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pats Institucijos atstovas V. M. teisme neišreiškė prašymo apklausti pažeidimą fiksavusius pareigūnus ar kitus asmenis, todėl teismas, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymus, vertino visą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama P. N. parodymais, be jokio pagrindo teigiama, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, kad paaiškinime, įrašytame į administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir kitame paaiškinime, surašytame ant paprasto balto lapo P. N. nurodomos aplinkybės skiriasi, t. y. duotame paaiškinime surašant protokolą P. N. nurodo, kad rastą bebrą vežė namo, tuo tarpu kitame paaiškinime, kad vežė veterinarui. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-3) matyti, kad šiame protokole P. N. nurodė, jog bebrą vežė namo, nes buvo sekmadienis, nežinojo, ką su juo daryti, kitą dieną būtų vežęs į veterinarijos tarnybą (b. l. 2), taigi šios aplinkybės visiškai atitinka kitame P. N. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad bebrą jis vežė į veterinariją (b. l. 7). Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole P. N. plačiau paaiškina visas aplinkybes ir nurodo daugiau, negu kad nurodė ant atskiro lapo parašytame paaiškinime, nereiškia, kad šie du paaiškinimai yra skirtingi. Iš abiejų paaiškinimų matyti, kad P. N. nurodo analogiškas aplinkybes, nėra jokių prieštaravimų tarp šių dviejų paaiškinimų, analogiškas aplinkybes P. N. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo abejoti P. N. parodymais, kuriuos, beje, patvirtina ir byloje esantys B. P., K. P., R. B., S. N. paaiškinimai (b. l. 7-11). Tai, kad visi šie asmenys dirba kartu su P. N., o S. N. yra P. N. brolis, nereiškia, kad šių asmenų parodymais negalima tikėti. Pažymėtina, kad šių asmenų parodymai negali būti atmesti vien todėl, kad tai P. N. aplinkos žmonės. B. P., K. P., R. B., S. N. paaiškinimai atitinka P. N. parodymus, šiuos parodymus patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, nėra jokių duomenų, kad B. P., K. P., R. B. ar S. N. duotų melagingus parodymus, jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad P. N. bebrą sumedžiojo neteisėtai, o vien tai, kad P. N. vairuojamame automobilyje buvo aptiktas negyvas bebras, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jis ir sumedžiojo šį bebrą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 16 d. pažymoje nurodyta, kad apžiūrėjus bebrą jam nustatytas kairės pusės kaukolės atviras skeveldrinis kaulų lūžis, galimai padarytas kietu sunkiu daiktu (b. l. 16), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tokius neteisėtus veiksmus atliko ir bebrą sužalojo P. N.. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad bebras buvo rastas paslėptas po daiktais, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vežamas bebras buvo slepiamas, apeliaciniame skunde keliamos tik prielaidos, kad bebras buvo slepiamas siekiant išvengti atsakomybės už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, kurios nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Įvertinus aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. N. nepadarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo.

Ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad P. N. veika pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.