- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1N-19/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Kęstutis Jucys, Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- G. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria patenkintas kaltinamojo G. J. prašymas dėl kardomosios priemonės - užstato sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 181 str. 3 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigaliojusio 1995 m. sausio 1 d., redakcija), padarymu.
2005 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro nutarimu G. J. paskirta kardomoji priemonė – 100000 Lt užstatas.
Vilniaus apygardos teisme 2010 m. lapkričio 22 d. buvo gautas kaltinamojo G. J. prašymas dėl kardomosios priemonės – užstato sumažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamojo G. J. prašymą dėl užstato sumažinimo iki 30000 Lt patenkino ir 70000 Lt, kurie Ž. J. buvo sumokėti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą, grąžinti užstato davėjui Ž. J. .
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. J. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį papildyti nustatant, kad, remiantis gautu 2009 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro A.Kazakovo raštu Nr. 17.2.-15027 ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. G. J. ir jo sūnaus Ž. J. pareiškimais, pripažinti, kad 100000 Lt užstatas, sumokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą, priklauso kaltinamajam G. J. ir 70000 Lt turi būti grąžinti G. J. , pervedant į jo sąskaitą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad byloje yra pateikti jo ir jo sūnaus Ž. J. pareiškimai, patvirtinantys, kad 100000 Lt, kuriuos jo sūnus sumokėjo, kaip užstatą, jis sūnui Ž. J. grąžino, todėl skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta 70000 Lt suma turi būti grąžintas į jo (G. J. ) sąskaitą.
Teismo posėdyje kaltinamasis prašė jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. skundas atmetamas.
Užstatas – tai kardomoji priemonė, pasireiškianti nustatytos pinigų sumos įmokėjimu į depozitinę prokuratūros ar teismo sąskaitą. Piniginę įmoką gali įmokėti tiek pats įtariamasis, tiek jo šeimos nariai, giminaičiai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos BPK 133 str. 6 d. nustatyta, kad užstatas grąžinamas užstato davėjui, jeigu priimtas sprendimas nutraukti procesą, įsiteisėjo nuosprendis arba nuspręsta, kad taikyti užstatą, kaip kardomąją priemonę, netikslinga. Kaip matyti iš 2005 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro nutarimo, kuriuo G. J. paskirta kardomoji priemonė - 100000 Lt užstatas, užstato davėju yra įvardintas Ž. J. . Šis prokuroro nutarimas nėra įstatymo nustatyta tvarka pakeistas ar panaikintas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad užstatas grąžinamas užstato davėjui, nepriklausomai nuo to, ar užstato davėjas užstatą sumokėjo iš savo lėšų, ar kito asmens pinigais. Todėl, Vilniaus apygardos teismas, sumažinęs kaltinamajam G. J. paskirtą užstatą iki 30000 Lt, teisėtai ir pagrįstai nutarė dalį užstato – 70000 Lt grąžinti tam asmeniui, kuris yra užstato davėjas, t. y. kaltinamojo sūnui Ž. J. .
Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį.