- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 1-494-441/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2000-08-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 246¹ str. 1 d. pataisos darbais 1 m., išskaitant iš nuteistojo darbo užmokesčio 5% kiekvieną mėnesį į valstybės pajamas ir atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 m.; 2001-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 246¹ str. 3 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 5 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 43 str. 3 d. bausmę subendrinus su 2000-08-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 5 metams; 2004-02-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo neatliktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bausmės, paskirtos 2001-11-29 nuosprendžiu;2007-09-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. (2 veikos), 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2009-03-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo panaikintas;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2008-08-16 apie 20.20 val. vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Šiaulių miesto Vilniaus gatve nuo Serbentų gatvės Užmiesčio gatvės link, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių, patvirtintų 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 53, 59, 68, 162 ir 172 punktų reikalavimus, tai yra, būdamas neblaivus (nustatytos 2,78 promilės alkoholio), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ties Vilniaus gatvės 4-uoju namu Vilniaus gatvės važiuojamąja kelio dalimi ėjusią pėsčiąją B. O. K. bei gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo padaryti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis - nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
A. S. pilnai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2008-08-16 automobiliu „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus gatve nuo Serbentų gatvės Šiauliuose Kairių miestelio link pirmąją eismo juosta apie 60 km/h greičiu. Automobilį vairavo neblaivus. Prisimena, kad ta pačia eismo juosta priešais važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir jis, kad išvengtų susidūrimo, pasuko vairą kairėn, įvažiavo į antrą tos pačios krypties eismo juostą ir ten kliudė pėsčiąją, kuri ėjo neleistinoje vietoje. Po to jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė gatvės apšvietimo stulpą. Dėl įvykio gailisi.
Įrodymų tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi A. S. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
A. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo pilno prisipažinimo, įrodyta kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. O. K. parodė, kad 2008-08-16 apie 20.20 val. ties degaline, esančia prie išvažiavimo iš Šiaulių miesto Kairių link, ėjo per Vilniaus gatvę. Automobilių nebuvo nei iš kairės, nei iš dešinės pusės. Perėjus daugiau kaip pusę gatvės, atsisukusi į kairę, maždaug už 10 metrų pamatė į ją važiuojantį automobilį. Ji nespėjo pasitraukti ir automobilis ją partrenkė. Tuo metu buvo atsisukusi į automobilį, jis važiavo nuo Šiaulių miesto pusės antrąja eismo juosta. Kur tiksliai ją pertrenkė automobilis, ji nurodyti negali, bet tikrai priešingoje eismo juostoje, nei iš pradžių važiavo automobilis. Kodėl automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ji pasakyti negali. Dėl įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl patirtų sužalojimų ji beveik nevaikšto.
2008-08-16 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti ties Vilniaus gatvės Šiauliuose 4 namu.
2008-08-16 transporto priemonės apžiūros protokole aprašytas automobilis „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
2010-02-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-179 (09) nurodyta, kad atsižvelgiant į automobilio priekinės plokštumos sugadinimų pobūdį ir plane užfiksuotą objektų išsidėstymą gatvės kairiajame krašte, tikėtina, kad pėsčioji O. B. K. gatvės pločio atžvilgiu buvo partrenkta automobilio priekinės plokštumos vidurine dalimi (bamperio ir variklio dangčio priekinės briaunos vidurine dalimi) kairėje Vilniaus gatvės pusėje, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi, kairiau ašinės gatvės linijos, o kelio atžvilgiu - iki sustojusio automobilio. Tiksliau nustatyti negalima.
Jeigu šioje eismo situacijoje automobilio „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. išvažiavo į kairę gatvės pusę, priekyje jo važiuojančiam nenustatytam automobiliui stabdant, dėl ko atsitrenkė į stulpą bei kliudė pėsčiąją, tokiu atveju jo veiksmai - artėdamas link priekyje jo važiuojančio automobilio, nemažino greičio ir neapvažiavo jo iš dešinės pusės, o pasuko į kairę į priešingos krypties gatvės važiuojamąją dalį, atskirtą dviguba ištisine linija 1.3, kur partrenkė per gatvę ėjusią O. B. K. ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Jeigu šioje eismo situacijoje automobiliu „F. S.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. neapvažiavo jokio automobilio, tokiu atveju jo veiksmai - atsižvelgdamas į kelio sąlygas, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties gatvės važiuojamąją dalį, atskirtą dviguba ištisine linija 1.3, kur partrenkė per gatvę ėjusią O. B. K. ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1547/08(04) nurodyta, kad B. O. K. padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžis, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis. B. O. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžis, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 167 nurodyta, kad A. S. nustatytas sunkaus laipsnio girtumas (2,78 promilės).
Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.
Įtarime nurodyti eismo įvykio metu galioję Kelių eismo taisyklių punktai, kurie atitinka šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 14 ir 133 punktus.
Dėl A. S. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kaltinamojo veiksmai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga. Tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį. Šis nusikaltimas priskiriamas neatsargiems.
A. S. teistas, jam pareikštas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, įrašytas į VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės, į VšĮ Šiaulių PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitas, teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta, nedirba.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, nukentėjusiosios poziciją.
A. S. teistas, teismas neturi duomenų apie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą, teistumas neišnykęs ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis, laikomas recidyvistu, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau kaltinamojo elgesys turi būti ilgesnį laiką kontroliuojamas.
Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai, kurie užtikrintų tiek nuteistojo elgesio kontrolę, tiek atimtų galimybę ateityje padaryti panašią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusioji B. O. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa nurodė, kad už B. O. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 871, 00 Lt. Prieš tai buvo nurodžiusi 2065 Lt sumą ir jai buvo pripažinta civiliniu ieškovu.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę.
Turtinė žala šiuo atveju yra autoįvykyje nukentėjusio asmens patirti tiesioginiai materialiniai nuostoliai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., teismo įvertinamus pinigais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nurodo, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, būtina įvertinti ne tik patį sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimus. Pasekmės turi būti vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Eismo įvykio metu kilusios pasekmės yra susijusios su nukentėjusiajai padarytais dideliais sveikatos pakenkimais, sukėlusiais fizinį skausmą, apribojusiais jos galimybę judėti, sveikatos atsistatymo galimybėmis.
Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinę žalą įvertina pinigine išraiška.
Nukentėjusiosios pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini, kaip nesantys nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi. Dalį neturtinės žalos, 1700 Lt, atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinamasis sutinka su visais pareikštais ieškiniais, iš jo priteistina turtinė žala bei neatlygintoji neturinės žalos dalis.
AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį, todėl kaltinamajam pareikštas civilinis ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir nubausti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 p., 68 str., 70 str., 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tris metus ir 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekamų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-04-01 iki 2010-06-23 išbūtą laiką.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuo 2010-06-23 pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios B. O. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 300 (tris šimtus) Lt. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti B. O. K.i iš A. S. 200 (du šimtus) Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio netenkinti, AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus žalą.
Daiktinius įrodymus - automobilį „F. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktą saugoti UAB AUTOMAGIJA aikštelėje, esančioje išradėjų g. 16 Šiauliuose ir automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, esančius voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.