Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų: Kęstučio Dargužio, E. J. Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. U., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžio, kuriuo:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybėn. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla nutraukta. Skirta A. U. baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminas nustatytas per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), Viešiosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju, atlikdamas tarnybines pareigas, t.y. budėdamas operatyvinėje grupėje, 2010-01-31 apie 19.25 val. sužinojęs apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) rajono PK Operatyvaus valdymo skyrių paskambinęs asmuo pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena asmeniškai pažįstamas G. Č., vykdomą nusikalstamą veiką - neteisėtą prekybą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, tą pačią dieną 19.28 val., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p, 9 p. reikalavimus, įpareigojančius laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba bei nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 str. l d. 5 punkto reikalavimus, kur nurodyta laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, šią informaciją telefonu savo iniciatyva perdavė asmeniškai pažįstamam G. Č., apie kurio gyvenamojoje vietoje daromą nusikalstamą veiką buvo gautas pranešimas, taip sudarydamas sąlygas galimai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Daiktų apžiūros protokolais, kuriais apžiūrėti G. Č. pateikti jo mobilaus ryšio telefonai su SIM kortelėmis, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad adresų knygelėje įvestas asmuo „Al1", prie kurio nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir „Al2“ prie kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 46-86)

Išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.61-1-00055-10 dėl to, kad 2010-01-19 D. Č. gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančiame sandėliuke buvo rasta skysčio, primenančio naminę degtinę (1t.b.l.138-140). Dėl šio fakto 2010-03-02 (duomenys neskelbtini) rajono teismo baudžiamuoju įsakymu D. Č. pripažinta kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 201 str. 1 d., ir nuteista 10 MGL dydžio bauda (b.l.143).

Kad nuo 2008-10-01 iki 2010-03-23 A. U. dirbo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose patvirtina įsakymų kopijos, charakteristika, tarnybinių pažymėjimų kopijos, išrašai iš pareigūno bylos (1t.b.l.163,164, 170, 171-172, 175-183).

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog A. U. prisipažino, kad dirbdamas policijos operatyvinėje grupėje, 2010-01-31 sužinojęs apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) rajono PK Operatyvaus valdymo skyrių paskambinęs asmuo pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini), vykdomą neteisėtą prekybą alkoholiu, paskambino savo draugui G. Č., ir jam apie tai pasakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojas G. Č., užfiksuoti garso įrašai, protokolai su šių garso įrašų stenogramomis, bei kita teisminio nagrinėjimo metu ištirta medžiaga. Liudytoja E. P. patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu skambinusi į policiją ir pranešusi informaciją dėl vykdomos prekybos alkoholiu. Šis pranešimas užfiksuotas rašytiniuose įrodymuose bei garso įraše. Faktą, kad veikos padarymo metu A. U. buvo valstybės tarnautoju, dirbo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose, patvirtina įsakymų kopijos, charakteristika, tarnybinių pažymėjimų kopijos, išrašai iš pareigūno bylos, pareigybės aprašymas.

Atsižvelgiant į paminėtą pilnai įrodyta, kad A. U., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, Viešiosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju, budėdamas operatyvinėje grupėje, 2010-01-31 apie 19.25 val. sužinojęs apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) rajono PK paskambinęs asmuo pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena asmeniškai pažįstamas G. Č., vykdomą nusikalstamą veiką - neteisėtą prekybą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, tą pačią dieną 19.28 val., grubiai pažeisdamas norminių aktų reikalavimus, perdavė šią informaciją G. Č., taip sudarydamas sąlygas galimai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

A. U. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. Didelės žalos, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturtinio pobūdžio, požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis žymi padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-660/2007, 2K-190/2008). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. U., eidamas tyrėjo pareigas valstybės tarnyboje, privalėdamas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p, 9 p. laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba bei nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 str. l d. 5 p. reikalavimus laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, nesilaikė nurodytų įstatymų reikalavimų, pranešė tarnyboje gautą informaciją asmeniui, apie kurį ji buvo gauta, tokiu būdu sudarydamas sąlygas galimai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės. Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, valstybės tarnybos įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtumas valstybės įstaigų veikloje, tinkamas žmonių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei. Dėl paminėto, A. U. veiksmai, kuriais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas, taip padaryta didelė žala valstybei, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. U. veika pagal BK 228 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

A. U. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydamas veiką, suvokė jos pavojingumą visuomenei ir norėjo taip veikti.

A. U. veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

1-osios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. U. gynėjas pateikė S. U. prašymą perduoti jos atsakomybėn kaltinamąjį A. U. pagal laidavimą be užstato. Prašė šį prašymą tenkinti.

Vertindamas kaltinamojo A. U. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. U., tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme, pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir krimtosi dėl jų, paaiškindamas, kad dėl padarytos veikos gailisi. Be to, apysunkį baigtą nusikaltimą padarė pirmą kartą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato vadovo charakterizuojamas patenkinamai, ieškinys dėl valstybei padarytos neturtinės žalos nepareikštas.

Vertindamas laiduotojo, S. U., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. U. yra A. U. brolio žmona, kuri yra TŪB savininkė, kito bendrasavininkio charakterizuojama kaip kruopšti, atsakinga, pareiginga, komunikabili, patikima. S. U. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Iš jos parodymų apylinkės teismui buvo matyti, kad A. U. yra svarbi jos nuomonė, todėl ji turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad jis daugiau nenusikalstų. Dėl paminėto, apylinkės teismas sprendė, kad S. U. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į A. U. asmenybę, apylinkės teismas nusprendė, jog yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada dėl LR BK 40 str. taikymo A. U. nesutinka ir štai dėl ko.

Sutinkamai su LR BK 40 str., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina išvardintų sąlygų visuma.

Apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog A. U. pirmą kartą padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, bei prisipažino ir gailisi jį padaręs, turtinė žala nusikalstama veika nebuvo padaryta. Tačiau taikant BK 40 str. būtina nustatyti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas šią išvadą motyvavo tuo, kad A. U. nusikaltimą padarė pirmą kartą, Jonavos policijos komisariato vadovo apibūdinamas patenkinamai. Pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. U. turi pakankamai teisinių žinių ir sugeba jas taikyti, tačiau kartais trūksta stropumo ir atidumo, todėl ne visada laiku ir kokybiškai vykdo jam pavestas funkcijas; per aštuoniolika tarnybos metų (nuo 1992 m. spalio 29 d.) 10 kartų baustas tarnybinėmis nuobaudomis ir 22 kartus skatintas. Tačiau charakteristikoje nurodytos ir labai negatyvios A. U. savybės: kad pavestą darbą jis atlieka atmestinai, netinkamai įformina procesinius dokumentus, į nurodytus trūkumus reaguoja, tačiau išvadų nedaro, darbo vietoje, nepaisydamas drausminės nuobaudos, būna neblaivus (dėl to perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas), ne tarnybos metu nevengia asmeninių santykių ir bendravimo su teistais asmenimis, iš ko teisėjų kolegija sprendžia, jog padaryta veika nėra atsitiktinė, o bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog A. U., padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktoje charakteristikoje A. U. paskutiniu metu charakterizuojamas palankiai (t. 2, b. l. 153), neduoda pagrindo teisėjų kolegijai daryti kitokią išvadą, nes jo elgesys turi būti vertinamas per visą tarnybos laikotarpį.

Sutinkamai su LR BK 40 str. 1 ir 3 d., laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas laiduotojos S. U. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nurodė, kad ji yra A. U. brolio žmona, TŪB savininkė; kito bendrasavininkio apibūdinama kaip kruopšti, atsakinga, pareiginga, komunikabili, patikima; praeityje neteista, administracine tvarka nebausta; iš jos parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad A. U. yra svarbi jos nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad S. U. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausta S. U. patvirtino, jog su A. U. bendrauja telefonu, taip pat per internetinę Sklype programą, tačiau kokias pareigas ir funkcijas jis atlieka policijoje, nesigilino. Nustatyta, S. U. gyvena ne (duomenys neskelbtini) kaip A. U., o Šiauliuose, todėl neaišku, ar S. U. galės daryti teigiamą poveikį A. U., kuri turėtų būti akivaizdi, be to, korupcinio pobūdžio nusikaltimas padarytas valstybės tarnybai, taip diskredituojant valstybės tarnautojo vardą, todėl laiduotojos nuomonės svarba kaltinamajam nesusijusi su galimybe daryti teigiamą poveikį, todėl apylinkės teismo išvada, jog laiduotoja pripažinta S. U. gali daryti teigiamą įtaką A. U., nepagrįsta.

A. U. padarė apysunkį nusikaltimą būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio tyrėju. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymą policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais bei įstatymu patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu. Susipažinęs su įsakymu dėl jo priėmimo į policijos įstaigos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, stojęs į valstybės tarnybą policijos įstaigoje asmuo teisės aktų numatyta tvarka prisaikdinamas būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tai reiškia, kad toks asmuo išreiškia teisinį lojalumą demokratinės ir teisinės valstybės pamatiniams principams, įsipareigoja nedaryti jokių įstatymų pažeidimų, nekalbant apie nusikaltimus. Policijos įstaigos statutinio valstybės tarnautojui iškelti ne tik bendrieji reikalavimai būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau numatyti ir specialūs apribojimai priimant į tarnybą - toks asmuo turi nebūti praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus netgi nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo (2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6, 11, 12 straipsnių nuostatos). Esant tokiam teisiniam statutinio valstybės tarnautojo statuso reglamentavimui, asmenys, einantys pareigas policijos įstaigose, be jokio papildomo laiduotojo auklėjamojo poveikio, privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į paminėtą, nesant visų būtinų BK 40 str. numatytų sąlygų kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. U. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę A. U., teisėjų kolegija atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai – jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, į veikos pasekmes.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašo nubausti A. U. teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkeriems) metams. Paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio, terminą nustatant per 6 (šešis) mėnesius. Sutinkamai su LR BPK 320 str. 4 d., pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI -1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., BK 45 str. numatyta bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas panaikinta, tuo pačiu panaikinta minėta BK 228 str. 1 d. numatyta švelniausia alternatyvinė bausmė, kurios apeliaciniame skunde prašo prokuroras. BK 228 str. 1 d., redakcija galiojusi iki 2011-07-05, sankcijoje buvo numatytos alternatyvinės bausmės teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 228 str. 1 d., redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d., sankcijoje numatytos alternatyvinės bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 228 str. 1 d., redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d., sankcijoja griežtesnė, o BK 3 str. 3 d. nurodyta, jog Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl įvertinus L R Baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 123¹, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 228¹, 229, 230, 253¹, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297, 308¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 68¹, 68² straipsniais ir 44, 45 straipsniais pripažinimo netekus galios, 2011-06-21 Nr. XI-1472, 41 str. 2 d., jog iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos liesųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdomos tol, kol bus įvykdytos, A. U. atžvilgiu taikytina švelnesnė BK 228 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d., ir jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė - teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje. Dėl sunkios materialinės padėties, baudžiamojo poveikio priemonė A. U. netaikytina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 metų rugsėjo 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubausti teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje 2 (dviems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktinius įrodymus-kompaktines plokšteles (3 vnt.) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.