Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš M. Š. nukentėjusiajam V. M. 575 Lt (penki šimtai septyniasdešimt penki litai) turtinei žalai ir 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 30 d. apie 20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, grasindamas peiliu nukentėjusiajam V. M., pridedant peilį šiam prie kaklo, taip pat pasinaudodamas V. M. girtumu ir negalėjimu vaikščioti, pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą – 100 Lt, dujų balioną su 20 litrų suskystintų dujų ir reduktoriumi, 225 Lt bendros vertės, dujinės viryklės groteles ir 4 degiklius, 50 Lt bendros vertės, krosnies viršutinę ketinę dalį, 200 Lt vertės, iš viso padarydamas V. M. 575 Lt turtinę žalą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl priteistos žalos ir jos dydžio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nuteistasis M. Š. nesutinka su nukentėjusiajam priteista žala ir jos dydžiu ir teigia, kad tokios žalos nukentėjusiajam nepadarė, bei, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl jo pablogėjusios sveikatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. 2011-01-31 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (25 b. l.), o 2011-05-03 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (29 b. l.), po ko 2011-05-03 pareiškė civilinį ieškinį dėl 575 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (28 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. M. ieškinį laikė pagrįstu ir jį visiškai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia byloje esantys duomenys.

Iš apelianto skundo turinio matyti, kad jis neginčija nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio, o skundu nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl jo pablogėjusios sveikatos.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam V. M. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. M., būdamas senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl nuteistojo M. Š. neteisėtų veiksmų patyrė tiek dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tiek nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, ligotas, o nuteistasis sugadindamas dujinę viryklę, pagrobdamas dujų balioną su reduktoriumi, išardydamas krosnį, paliko nukentėjusįjį žiemos metu be galimybės gamintis maistą ir šildyti būstą. Taigi ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl jo pablogėjusios sveikatos, nepaneigia, kad dėl nuteistojo M. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis.

Be to, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis M. Š. parodė, kad pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį (122 b. l.).

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu.

Nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams – savo dydžiu yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina per griežta.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į jo padarytos veikos sunkumą, tačiau neatsižvelgė į jo prisipažinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, iš to matyti, kad ši aplinkybė jau įvertinta pirmosios instancijos teismo kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.

Įvertinusi anksčiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad nusikaltimas padarytas neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių M. Š. atžvilgiu, o kad jo padaryta veika yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta M. Š. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.