Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant J. K., Edgarui Moroz, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., 2014-05-08 apie 21.36 val., Vilniuje, Laisvės pr. 91, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologinės sąlygas, darydamas posūkį į dešinę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. K. savo kaltę dėl svetimo turto (šviesoforo) apgadinimo bei pasišalinimo iš įvykio vietos pripažino. Nurodė, kad 2014-05-08 vakare vairavo automobilį „Citroen C5“ ir važiavo Laisvės prospektu, Vilniuje, bei dėl savo neatidumo ir neatsargumo sukdamas sankryžoje į dešinę nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės bei atsitrenkė į šviesoforą, kurį apgadino kartu su savo automobiliu. Smūgis į šviesoforą buvo pakankamai stiprus, jis kažkiek laiko sėdėjo automobilio salone, po to išlipo. Prie jo priėjo žmonės, kurie teiravosi, ar reikia iškviesti medicininę pagalbą. Pamena, kad jam stovint įvykio vietoje priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris irgi teiravosi apie eismo įvykio aplinkybes. Kadangi tą dieną D. K. gėrė alkoholį – išgėrė apie 100 gr. „Žalios devynerios“, pokalbio metu šis asmuo, matyt, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą bei pasiūlė kiek paeiti į šoną ir nebepasilikti įvykio vietoje. D. K. suprato, jog turėjo pareigą likti vietoje, tačiau dėl nepaaiškinamos priežasties, gal dėl susitrenkimo, jis pasišalino bei nuėjo į gretą esančio daugiabučio namo kiemą.Pranešė teismui, kad įmonei patirtą turtinę žalą dėl šviesoforo apgadinimo atlygino visiškai. Prašo teismo esant galimybei netaikyti jo atžvilgiu nuobaudos rūšies – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimą. Nurodė, kad jo pajamos nėra didėlės, jis išlaiko du mažamečius vaikus, turi turtinio pobūdžio įsipareigojimus bankui. Jis už savo lėšas suremontavo apgadintą automobilį, už kurį nuolat moka lizingo įmokas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad 2014-05-08 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Laisvės prospekte, Vilniuje, kur automobilis atsitrenkė į prie sankryžos esantį šviesoforą bei jį apgadino, pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, vairuotojo vietoje nebuvo, automobilis buvo užrakintas. Netrukus privažiavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie pareigūnams pranešė, jog paties eismo įvykio nematė, tačiau vienas iš darbuotojų spėjo padaryti galimo pažeidėjo fotonuotrauką, kai šis dar nespėjo pasišalinti. Nuotraukoje buvo užfiksuotas vyras, kuris stovėjo prie automobilio „Citroen C5“ su atidarytomis durimis, šalia stovėjo dar vienas vyras. Dėl šio įvykio liudytojas surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą, vairuotojo nebuvo, stovėjo tik apgadintas automobilis „Citroen C5“ šalia irgi apgadinto šviesoforo. Automobilis buvo užrakintas. Liudytojas apžiūrėjo „Citroen C5“, aprašė transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją bei nubraižė eismo įvykio schemą. Nurodė, kad schemoje esantys duomenys yra teisingi.

Liudytojas I. V. paaiškino, kad jis kaip pėstysis ėjo Laisvės prospektu, Vilniuje, ties pastato Nr. 91, kai staiga išgirdo pašalinį garsą, atsisukęs pamatė, kad automobilis atsitrenkė į ties sankryžą esantį šviesoforą ir jį apgadino. Buvo ir kitų žmonių, kurie nusprendė, kad reikia kviesti policiją. I. V. pats iškvietė policijos pareigūnus. Jis nematė kokiomis aplinkybėmis iš apgadinto automobilio išlipo vairuotojas bei kaip jis pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytojas A. O. paaiškino, kad vakare apie 22.00 val. liudytojui paskambino Domantas ir paprašė jo atvažiuoti į Fabijoniškes. Nuvykus rado Domantą ir dar vieną ankščiau nematytą vyrą, kuris pranešė, jog padėjo Domantui. A. O. bandė aiškintis, kas šis vyras, tačiau atsakymo nesulaukė. Ant Daumanto kaktos matėsi guzas. Su minėtu vyriškiu dar kalbėjo apie pusvalandį, kol iš jo atgavo automobilio raktelius. Daumantas norėjo grįžti į įvykio vietą, tačiau nepažįstamas vyras atkalbinėjo, neleido. Bendraujant su Domantu buvo matyta, kad jis sutrikęs, pasimetęs, alkoholio kvapo nuo jo nepajautė. Pasak liudytojo, nuo tos vietos kur stovėjo su Domantu iki įvykio vietos buvo apie 500 metrų atstumas. Liudytojui nėra žinoma, kodėl Domantas klausė iki tol jam nepažįstamo vyro nurodymų negrįžti prie apgadinto automobilio.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad paties eismo įvykio nematė. Nurodė, kad jam paskambino draugas ir prašė jo pagalbos nueiti į įvykio vietą bei pasidomėti jo aplinkybėmis. Liudytojas nuėjęs pamatė prie sankryžos vyrą, kuris pasakė, kad Daumantą nuvedė į šoną, toliau nuo įvykio vietos, paaiškindamas tuo, kad Domantui taip bus geriau. Kodėl šis vyras taip sakė, V. B. nesuprato. Domantas šio asmens nepažinojo, kodėl jo klausė, nežino. Liudytojas pabrėžė, jog iš Domanto elgesio suprato, jog jis norėjo grįžti prie įvykio vietos. Iš teismui parodytos fotonuotraukos (b.l. 11), liudytojas patvirtino, kad joje užfiksuotas stovintis D. K. ir šalia aukščiau minėtas nematytas asmuo.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad su vyru važiavo automobiliu ir stovėjo šalia sankryžos Laisvės pr., Vilniuje, kai staiga pamatė, kaip priekyje važiavęs automobilis „Citroen“ atsitrenkė į šviesoforą. Liudytoja pribėgo prie stovinčio „Citroen“ ir klausė jo vairuotojo, ar reikalinga medicininė pagalba. Liudytoja patvirtino, kad automobilį „Citroen“ vairavo D. K., jis buvo vienas salone. Iš pažiūros L. M. pasirodė, jog vairuotojas yra neblaivus, vairuotojas laikėsi už krūtinės. Matė, kaip prie vairuotojo priėjo nepažįstamas vyras, įvyko trumpas pokalbis tarp jų, po to abu nuėjo į šoną.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad vairuojant savo automobilį stovėjo prie sankryžos, kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Matė, kaip priešais važiavęs automobilis „Citron“ atsitrenkė į šviesoforą. Liudytojas nubėgo pasižiūrėti kaip laikosi vairuotojas, kuris automobilyje buvo vienas. Vairuotojas buvo sąmoningas. Netrukus priėjo dar vienas vyras su „Citroen“ vairuotoju jie pabendravo, po to nuėjo į šoną. Jų daugiau Ž. M. nestebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti D. K. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neneigė ir tvirtino, kad dėl savo neatidumo ir neatsargumo nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės bei atsitrenkęs į ties gatvių sankryžos esantį šviesoforą, jį apgadino, tokius jo parodymus patvirtino ir kiti duomenys, o būtent teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – L. M., Ž. M., D. M., A. S., I. V., A. O., V. B.. Liudytojai L. M., Ž. M. parodė, kad jie betarpiškai matė, kaip D. K. vairuojamas „Citroen“ atsitrenkė į šviesoforą ir jį apgadino. Pasak liudytojų, priėjus prie „Citroen“ salone vairuotojo vietoje sėdėjo D. K., kuris laikėsi už krūtinės, jis buvo sutrikęs. Liudytojų A. O. ir V. B. teigimu, netrukus prie įvykio vietos priėjo nepažįstamas vyras, kuris bendravo su D. K., po to jie nuėjo į šoną toliau nuo įvykio vietos. Liudytojai D. M. ir A. S. paaiškino, kad jiems atvykus pagal iškvietimą įvykio vietoje vairuotojo jau nebuvo. Buvo atvykę remontuoti apgadinto šviesoforo darbuotojai, kurie pareigūnams pateikė fotonuotrauką su užfiksuotu D. K. ties savo apgadintu „Citroen“, durelės tuo metu buvo atidarytos. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su D. K. nenustatyta, pats D. K. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas pažymi, kad pats D. K. nurodė, kad po eismo įvykio jis sąmonės praradęs nebuvo, suprato, jog elgėsi negerai pasitraukdamas iš įvykio vietos su kuriuo yra susijęs. Teismo vertinimu, D. K. suvokė, jog po eismo įvykio jis privalėjo būti vietoje, sulaukti iškviestos policijos, nes turėjo matyti ir suprasti, jog dėl jo neatsakingų veiksmų buvo apgadintas šviesoforas. Be to, iš tyrimo medžiagoje esančios fotonuotraukos (b.l. 11), matyti, jog šviesoforas apgadintas gana ženkliai – iškritę šviesoforo žibintai. Tai, jog D. K. nepažinojo įvykio vietoje buvusio vyro ir šiam asmeniui pasiūlius nuėjo (pasišalino) nuo įvykio vietos, su kuria susijęs, nepašalino jo atsakomybės ir pareigos vykdyti KET reikalavimų 232 punkto reikalavimą. Taip pat teismo vertinimu medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, jog aukščiau minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – šviesoforas. Medžiagos duomenimis (b.l. 21), UAB „Maniga“ atstovas I. K. 2014-06-03 raštu pažymėjo, jog bendrovė pretenzijų dėl apgadinto turto neturi, nes žala atlyginta.

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad D. K. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, žmonės nenukentėjo, jo metu tik nežymiai apgadintas šviesoforas, nukentėjusiajam (bendrovei) padaryta maža turtinė žala, kurį medžiagos duomenimis atlyginta. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. nėra piktybinis pažeidėjas, pirmesnis jo padarytas pažeidimas taip pat nėra šiurkštus (pėsčiojo nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams). Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, D. K. turi didelius finansinius įsipareigojimus bankui, išlaiko du mažamečius vaikus (10 mėnesių bei 3 metų amžiaus), kuriuos reikia vežti į ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigas, pažeidėjo šeimos pajamos nėra didelės, todėl jam būtina nuolat naudotis transporto priemone.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad D. K. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam gali būti paskirta nuo 3000 Lt dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, D. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti D. K., galutinę bausmę – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.