- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-675-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00835-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. G.
Teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00835-2012-6
2012 m. spalio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1009-233/2012 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu V. G. nurodė, kad su atsakovu V. G. 2003-12-02 nutraukus santuoką liko nepadalintas bendroje dalinėje nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas – malūnas, du sandėliai ir kiemo rūsys. Kadangi atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir negali prižiūrėti savo turto dalies, prašė teismą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei 49,49 kv. m ploto malūną, 92,39 kv. m ploto sandėlį, 54,86 kv. m ploto sandėlį, 59 kub. m kiemo rūsį, o atsakovui priteisti 2 022 Lt kompensaciją pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-08-08 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui ieškinį, aiškiai suformuluojant ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėti tai patvirtinančius įrodymus, įtraukti į bylą asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, pateikti reikiamą procesinių dokumentų ir jų priedų skaičių. Nurodė, jog viešojo registro duomenimis, nuosavybės teisė į prašomus atidalinti pastatus nė vieno iš šalių vardu nėra užregistruota. Atsakovas V. G. viešajame registre nurodytas kaip 54,86 kv. m ploto sandėlio ir 49,49 kv. m ploto malūno naudotojas, o ne savininkas. Nėra pateikta duomenų apie 92,39 kv. m ploto sandėlio ir 59 kub. m kiemo rūsio nuosavybės teisių įregistravimą kurios nors šalies vardu. Be to, 54,86 kv. m ploto sandėliui ir 49,49 kv. m ploto malūnui yra įregistruota hipoteka bei nuo 2010-09-17 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra apribojusi disponavimo teisę minėtais pastatais..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-08 nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo, kad ieškinys atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus- ieškovė ir atsakovas yra nurodyto turto bendrasavininkai, ieškovė prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi pagrindinė dalis jai priklauso pagal teismo sprendimą, o atsakovas turtu nesinaudoja ir nesinaudos. Taip pat, prie ieškinio pridėti įrodymai. Teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti kieno vardu įregistruoti ginčo pastatai, kadangi turto registracija atlieka tik nuosavybės išviešinimo funkciją. Ieškinyje aiškiai nurodytas nuosavybės į ginčo pastatus atsiradimo pagrindas. Mano, kad teismas iš esmės išsprendė bylą, konsultavo atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo pastatus jo vardu, iš anksto vertino viešojo registro duomenis apie ginčo pastatams uždėtus apribojimus, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas ir sudarė prielaidą ateityje vertinti teisėjos veiksmus kaip šališkus. Pažymi, jog ieškinys yra ne dėl santuokos nutraukimo ir neprivalo nurodyti kreditorių. Be to, įkeitimo sutartis, kuria įregistruota hipoteka, seniai pasibaigusi, ir prokuratūros uždėtas laikinas nuosavybės teisų apribojimas, ieškovės žiniomis, pasibaigė 2011-12-14. Teigia, jog skundžiama nutartis suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Procesinių dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams normų paskirtis – užtikrinti, kad juose pateikiama informacija būtų aiški, išsami, prieinama ir suprantama dokumentą teikiantiems, byloje dalyvausiantiems asmenims ir teismui. Ieškinio trūkumų šalinimas skirtas tiems atvejams, kai ieškinyje pateikiama informacija (ieškinio dalykas, pagrindas ir kitos CPK 111, 135 straipsniuose nurodytos aplinkybės) šių reikalavimų neatitinka. Numatydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo ir tam skirtų terminų pratęsimo institutus, įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas įgyvendinti civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir sudarė galimybes įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Ieškovė V. G. teismui nurodė, kad nutraukus santuoką su atsakovu, liko nepadalintas bendrosios dalinės nuosavybės teise abiems šalims priklausantis turtas, kurį prašo atidalinti, turtą paliekant ieškovei, o atsakovui priteisinat piniginę kompensaciją (b. l. 2-5). Taigi, teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus. Dėl to ieškovės reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. Taigi, duomenys, gauti iš viešųjų registrų, vertintini kartu su visais byloje esančiais įrodymais bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 250-251 str.). Be to, jeigu bylos nagrinėjimo metu kyla pagrįstos abejonės, jog į bylą neįtrauktiems asmenims priimtinas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, teismas gali pasiūlyti šalims įtraukti į bylą tokius asmenis arba, jei liečiamas viešasis interesas, teismas savo iniciatyva gali tai padaryti (CPK 47 str.). Ieškovei pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį), teismo priimta skundžiama nutartis, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Dėl paminėtų motyvų, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.