Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-59-753/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-06
Bylos Nr.
T-59-753/2025
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00049-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
Ž. R.
Kategorijos
Byla Nr. T-59-753/2025
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00049-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 6 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10580 nutarta taikyti nuteistajam Ž. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ž. R. nuteistas 2017 m. vasario 22 d. Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1, 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį - galutinė bausmė 9 metai 1aisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pripažintas Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi - galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 6 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. R. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas 4 kartus. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje nuteistasis užsiėmė individualia veikla, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, šiuo metu dirba. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima (tėvais, broliu, seserimi, pusbroliu, sugyventine), bendrauja telefonu, yra lankomas ilgalaikių pasimatymų metu. Dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo grupėse, elgesio pataisos programose, užsiėmimuose, stebima nuteistojo motyvacija kelti savo profesinę kvalifikaciją (nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siekia įgyti Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesiją), dalyvavo ir baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Teismo nuomone, Ž. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. O vien tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Ž. R. gerai elgiasi nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos laikotarpiu, tačiau ne taip griežtai, kaip įkalinimo įstaigoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal „OASys“ metodiką 2024 m. lapkričio 5 d. Ž. R. nustatyta vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažymėtina, kad vidutinė rizika buvo nustatyta ir 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 9 d., 2024 m. gegužės 2 d. atliktuose vertinimuose. Be to nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais; nėra aktualių piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis požymių; motyvuotas įgyti pirmąją profesinę kvalifikaciją; išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; palankus požiūris intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, gebėjimas priimti teikiamas rekomendacijas), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Ž. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę antrą kartą, teistas ketvirtą kartą (Lietuvos Respublikoje kartą), ne kartą baustas administracine teisena (administracinės nuobaudos įvykdytos), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikalstamą veiką už kurią buvo nuteistas ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Dabartinė nusikalstama veika susijusi ir su smurto panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti (įbauginimu) bei šaunamojo ginklo demonstravimu, nuteistasis buvo plėšimo organizatorius. Visa tai kelia pagrįstų abejonių Ž. R. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau buvo minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Ž. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus pastebimi tam tikri impulsyvaus elgesio komponentai veikų vykdymo kontekste, kadangi asmuo vis kartoja tas pačias klaidas ir neįvertina ankstesnio savo patyrimo (šiuo metu asmuo teistas ketvirtą kartą). Dabartinis įvykdytas nusikaltimas susijęs su instrumentine agresija. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime, socialinio tyrimo išvadoje iš tikrųjų įvertinta nemažai svarbių nuteistojo Ž. R. elgesį bausmės atlikimo metu ir pastarojo asmenybę apibūdinančių veiksnių, kurių visuma rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Tačiau, tai nėra joks išskirtinis nuteistojo elgesys, kuris savaime leistų spręsti apie nuteistojo pasikeitimą, taip, kad jis jau pasitaisė ir tapo nepavojingu, nes ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Ž. R. neatliktos bausmės dalis (4 metai 16 dienų, lygtinio komisijos svarstymo metu), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Ž. R. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10580.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10580 taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Rasa Balsevičienė