Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-06-27 · Administracinė byla Nr. eA-1777-520/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
eA-1777-520/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00793-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
Atsakovas
E. M.
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Administracinė byla Nr. eA-1777-520/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00793-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui E. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo E. M. (toliau – ir atsakovas) nesumokėtą vietinę rinkliavą – 148,65 Eur.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigta regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (46 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl buvo pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėja pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius ir 2011–2013 metus, o tai iš viso sudaro 148,65 Eur.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima priteistina suma už 2015 m. birželio 25 d. prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur. Pareiškėjos teigimu, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (36,30 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Atsakovas E. M. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovo E. M. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusį 148,65 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuota praktika.

Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė atsakovas, todėl sprendė, kad jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 148,65 Eur įsiskolinimo sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.), nes atsakovas nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo 36,30 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už prašymo surašymą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2 bei 8.2 punktais ir pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašomas priteisti dydis (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio, tačiau priimtas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjos teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjos atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą ir darė išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eAS-286-602/2015 ir Nr. eAS-287-602/2015) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 Eur.

III.

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu ir advokatų kontoros pasiūlytas įkainis (36,30 Eur) sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą, o toks mažas įkainis Apeliantui buvo pasiūlytas atsižvelgiant į skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas. Tai reiškia, kad pareiškėja elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013).

2. Vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Rekomendacijas yra įvertintas 178,50 Eur, nors teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje. Vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės, yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėja kreipdamasi į antstolį ir prašydama pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas skolininkui (atsakovui) kainuos 103,99 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjos išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, palyginti su išlaidomis, kurias pareiškėja patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Toks pirmosios instancijos teismo požiūris į advokatų teikiamas paslaugas (jų darbą įvertinant 14 Eur už administracinės bylos vedimą pirmosios instancijos teisme) diskredituoja teisininko profesiją.

3. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, kiekvienos bylos (skolininko) atveju faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjos atstovai, prieš pateikdami prašymą, tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę (siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu), po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs (jeigu skolininkas yra miręs, yra nustatinėjami galimi turto paveldėtojai), su pareiškėja yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama, ar skolininkas nėra įvykdęs savo prievolės, o iškelta administracinė byla yra toliau administruojama per teismų elektroninių paslaugų portalą, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

4. Pareiškėjos pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, o komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, todėl vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su skolų priteisimu teismuose. Pareiškėja atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai tik dėl atsakovo kaltės, nes būtent atsakovas nemoka vietinės rinkliavos, už kurios surinkimą yra atsakinga pareiškėja. Siekdamas sumažinti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris sąmoningai vengia prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo, nevykdo prievolių, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pažeidžia tas pareigas tinkamai vykdančių asmenų teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjos patirtos, tačiau jai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovo E. M. atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra svarbios proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso šalių išlaidų atlyginimą, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, kurioje, be kita ko, yra pateikti išaiškinimai dėl nustatant priteistinas išlaidas ir konkretų jų dydį aktualių principų taikymo. Kaip teisingai pažymi pareiškėja apeliaciniame skunde, vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nors pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, t. y. sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už prašymo surašymą, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, kad ji realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas (36,30 Eur) už prašymo surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą: į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjos teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjos atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (148,65 Eur) ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais. Pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, kad prašymo teisinė argumentacija yra universali, iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog priimtinas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami palyginimai, jog jos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėja patirtų vykdymo procese, ar jog už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą pagal Rekomendacijas gali būti priteista didesnė suma, negu pareiškėja šiuo atveju prašo už prašymo parengimą, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eAS-286-602/2015 ir Nr. eAS-287-602/2015) paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinius sprendimus, kuriais juridiniams asmenims už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteistos mažesnės atstovavimo išlaidų sumos negu jie prašė, t. y. jos buvo sumažintos. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jos veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovo 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas tik iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas, teisėtumo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė