Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. liepos 9 d. skundžiama nutartimi Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymą tenkino. Nutartyje nurodoma, kad byloje nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog V. Š. būtų sumokėjęs jam paskirtą piniginę sankciją, taip pat nenustačius pagrindų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakytų pripažinti piniginę sankciją ir negalėtų būti vykdomas Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas Lietuvos Respublikoje, todėl paskirta piniginė sankcija (past. – 380 Eur) pripažintina ir ji vykdytina pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Pirmosios instancijos teismo nutartimi V. Š. buvo įpareigotas 380 Eur dydžio piniginę sankciją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, priimdamas nutartį neįsigilino ir nevertino faktinių įrodymų bei įvykio aplinkybių neatitikimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad jis niekaip negalėjo padaryti jam inkriminuojamo pažeidimo, nes V. Š. nevairuoja transporto priemonių, neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, neturi ir neturėjo nuosavybės teise ar kitaip nevaldė jokių transporto priemonių. Pažeidimo užfiksavimo metu jo nebuvo Amsterdamo mieste, nes jis gyveno ir dirbo Sliedrecht mieste, t. y. apie 100 kilometrų atstumu nuo pažeidimo užfiksavimo vietos. Aplinkybė, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo Nyderlandų Karalystėje, negali būti jo kaltės įrodymu. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo kreiptis į Nyderlandų Karalystės kompetentingą instituciją su prašymu pateikti papildomą informaciją ir (ar) įrodymus. Manytina, kad šią bylą nagrinėjant tiek Nyderlandų Karalystėje, tiek Lietuvos Respublikoje, buvo pažeista jo žmogaus teisės, nes asmuo yra nekaltas, kol neįrodyta priešingai. Įrodinėjimo prievolė tenka kaltintojui, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą. Visos abejonės turi būti aiškinamos asmens naudai.

5. Skunde pabrėžiama, kad Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo turi būti atmestas ir vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 8 punktu, nes V. Š. nei gyvendamas Nyderlandų Karalystėje, nei grįžęs į Lietuvos Respubliką, negavo jokių pranešimų, šaukimų ar kitų dokumentų iš Nyderlandų Karalystės policijos, teismų ar kitų kompetentingų institucijų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo Nyderlandų Karalystėje metu (2019 m. rugpjūčio 12 d.) jis gyveno Lietuvos Respublikoje, į kurią grįžo 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Susipažinus su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu matyti, kad teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, konstatavo, jog BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, paskirtą kompetentingos institucijos Pol. A‘dam, DCIV Bureau Verkeer (TM) 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtu sprendimu, nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nenustatyta, kad pažeidimo padarymo dieną V. Š. nebūtų buvęs Nyderlandų Karalystėje, ar pažeidimas buvo užfiksuotas akivaizdžiai ne tam asmeniui, todėl piniginę sankciją pripažino ir nutarė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai nutarė pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą sprendimą V. Š. atžvilgiu.

8. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Minėto pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę sistemą, jas įgyvendinant BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis normomis.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl paties padaryto teisės pažeidimo fakto nustatymo ir jo nekvestionuoja. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos – Pol. A‘dam, DCIV Bureau Verkeer (TM) 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtu sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d.) V. Š. buvo paskirta 389 Eur dydžio piniginė sankcija (past. – ją sudaro 380 Eur dydžio bauda bei 9 Eur administracinių išlaidų) už tai, jog jis, 2019 m. sausio 22 d., apie 16.21 val., Nyderlandų Karalystėje, pastatė automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje be aiškiai matomo galiojančio stovėjimą leidžiančio ženklo, t. y. šiais veiksmais buvo pažeistas Nyderlandų Karalystės Kelių eismo taisyklių (administracinių sprendimų vykdymo) įstatymo 2 straipsnis. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, kad V. Š. nubaustas už pažeidimus, kurie patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą, t. y. Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija pagrįstai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, prašydama pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje paskirtą piniginę sankciją.

11. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra jokių Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, jog pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad imperatyvi sąlyga be jokių abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimo procesą, nustatyta ir 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR.

13. Iš byloje esančio liudijimo turinio matyti, kad sprendimas, kuriuo V. Š. buvo paskirta piniginė sankcija, priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijime taip pat nurodoma, kad asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 7, 19, 31). Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija kartu su liudijimu bei prašymu pateikė ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą originalo kalba, kuriame nurodomas adresatas „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11), tačiau tai, apygardos teismo vertinimu, negali būti laikoma tinkamu informavimu apie asmeniui įteiktą sprendimą jo atžvilgiu paskirti piniginę sankciją, kurią jis Nyderlandų Karalystės įstatymų nustatyta tvarka galėjo skųsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui kartu su liudijimu nebuvo pateikta jokių duomenų ar dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog V. Š. buvo tinkamai informuotas apie kompetentingos institucijos – Pol. A‘dam, DCIV Bureau Verkeer (TM) 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją ar jam šis sprendimas iš tiesų buvo tinkamai įteiktas.

14. Iš aptartų duomenų bei paties V. Š. paaiškinimų akivaizdu, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškiai ir be abejonių nustatyta, jog V. Š. buvo tinkamai informuotas apie tai, kad jis Nyderlandų Karalystėje padarė šioje byloje aptariamą teisės pažeidimą ir, kad dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių realių priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar iš tiesų V. Š. buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas ir asmuo jį būtų gavęs, nebuvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“ siekiant gauti papildomus duomenis, taip pat nesikreipta į Nyderlandų Karalystės kompetentingas institucijas siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų sprendimas buvo išsiųstas ir pasiekė adresatą.

15. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, jog sprendimas V. Š. buvo įteiktas tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog asmuo žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą dėl teisės pažeidimo Nyderlandų Karalystėje ir jam kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą piniginę sankciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08). Nustačius šias ginčytinas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo konsultuotis su sprendimus priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, ir įsitikinti, jog V. Š. buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą skirti piniginę sankciją ir galimybę jį ginčyti Nyderlandų Karalystės įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos rašytinėje medžiagoje esantys duomenys negali būti laikomi kaip neginčijamai įrodantys tinkamą V. Š. informavimo faktą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų visų pagrindų egzistavimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas, t. y. klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos Centraal Justitieel Incassobureau Ministerie van Justitie en Veiligheid prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.