- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 1-2185-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02279-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012 m. lapkričio 29 d., apie 14.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių seseriai A. M. į galvos sritį, 3 smūgius į dešinės pusės žandikaulį, 2 smūgius į lūpą, po dešimt minučių tęsė savo nusikalstamą veiką, kaire ranka suėmė A. M. kairįjį žastą ir dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į dešinės pusės petį, vieną smūgį į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 10 smūgių į dešinės pusės žastą, į kairės pusės žastą ne mažiau kaip 5 smūgius, į dešinės pusės šonkaulius sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo savo veiksmais nukentėjusiajai A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
D. R. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m lapkričio 29 d. apie 8.00 val. jis grįžo po naktinės pamainos namo adresu A. P. (duomenys neskelbtini), išgėręs ir nuėjo miegoti. Minėtu adresu gyvena jis ir mama, R. R.. Apie 13.30 val. jį pažadino jo sesuo, A. M.. Ji minėtu adresu negyvena, atvyko aplankyti mamos. A. M. pažadinusi jį, pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis neišsikelia iš minėto buto, kodėl mamos nepalieka gyventi vienos. Alkoholinius gėrimus vartoja retai, priklausomybės alkoholiniams gėrimams neturi. Sesuo A. bendravo su juo pakeltu tonu, šaukė necenzūrinius žodžius. Jį tai suerzino, nes buvo nepailsėjęs, A. jokie jo žodžiai nenuramino, ji nesiliovė, jis jautėsi provokuojamas. Nesusivaldė ir dešinės rankos delnu trenkė, galimai į įtarime nurodytas A. kūno vietas, trenkė ir dešinės rankos kumščiu, kiek smūgių sudavė A. nurodyti negali, nepamena, mano kad mažiau smūgių nei nurodyta įtarime. Kažkuriuo metu jam A. trenkė lėkšte per veidą, jam pradėjo bėgti kraujas. Jis nuėjo nusišluostyti kraujo į savo kambarį. Toliau savo veiksmų sekos nurodyti negali, tiksliai pasakyti ar tęsė savo nusikalstamą veiką ir mušė A., nepamena. Pamena, kad kažkuriuo metu jis išbėgo iš buto. Ar bute buvo sesers mažamečiai vaikai jis nežino, nematė. Muštynių metu jo mama bandė jį sulaikyti, jis ją pastūmė nuo savęs. Ar jai sukėlė fizinį skausmą jis nežino, bet dėl to labai gailisi. Tai buvo pirmas kartas kai su sese A. susimušė, dėl įvykio jis labai gailisi. Jokių priklausomybių neturi, niekur nesigydė (b. l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. apie 14.00 val. buvo pas mama (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu kartu su jos motina gyvena ir jos brolis D. R.. Kuomet atvyko pas motiną į svečius, brolis buvo namuose, blaivus. Po kurio laiko grįžo girtas. Motina padarė broliui pastabą, bet jis norėjo užsidaryti savo kambaryje, ji jam neleido, nes norėjo, kad brolis išgirstų ir jos pastabas, dėl nuolatinio girtuokliavimo. Brolis dėl to susinervino ir puolė ją mušti kumščiais į galvą, žandikaulį, pečius, šonus, nugarą. Po to kai ji išsikvietė policiją, brolis ją užpuolė antrą kartą. Dėl tokių brolio veiksmų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai ne pirmas kartas, kai kyla konfliktai su broliu ir jis puola muštis (b. l. 4).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad prie duotų ankstesnių parodymų nori patikslinti, kad 2012 m. lapkričio 29 d. apie 14.00 val. jos brolis, D. R., būdamas girtas, dešinės rankos kumščiu trenkė jai nemažiau 30 smūgių į galvos sritį, 3 smūgius į dešinės pusės žandikaulį, 2 smūgius į lūpą, ji traukėsi iš smūgių zonos, atsidūrė virtuvėje, stvėrė pirmą pasitaikiusį daiktą po ranka, tai buvo lėkštė ir su ja trenkė D. per galvą, kad liautųsi ją mušęs. D. po smūgio sustojo ir nuėjo į savo kambarį susitvarkyti, nes po smūgio D. veidas buvo apibrozdintas ir kraujavo nestipriai. Visa tai vyko jos motinos R. R. akivaizdoje. D. būnant savo kambaryje, ji paskambino į policiją. D. kiek apsitvarkęs veidą priėjo prie jos ir su kaire ranka suėmė jos kairįjį žastą ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės petį, sudavė nemažiau 15 smūgių, į dešinės pusės žastą sudavė nemažiau 10 smūgių, vieną smūgį sudavė į krūtinės ląstą, į kairės pusės žastą sudavė nemažiau 5 smūgių, dešinės pusės šonkaulius sudavė nemažiau l0 smūgių. Brolis ją mušė apie 10 minučių, kol ji nepabėgo iš buto ir antrą kartą iškvietė policiją. D. išėjus iš buto ji galėjo grįžti į butą. Grįžusi namo skambino trečią kartą į policiją ir po šio skambučio policiją atvyko po 15 minučių. Po šio įvyko, kitą dieną ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką senamiesčio filialą, ten ją gydytoja apžiūrėjo užfiksavo sužalojimus. 2012 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į TMI dėl sužalojimų mąsto nustatymo – jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Brolis taip stipriai ją sumušė pirmą kartą, anksčiau tik kumščiais grasindavo. Mamos D. nemuša, tačiau keletą kartų buvo pastūmęs anksčiau. 2012 m. lapkričio 29 d. mama D. bandė sulaikyti ir kelis kartus buvo įsitvėrusi D. į dešinės pusės alkūnę ir buvo šiek tiek tąsoma. Įvykio metu bute, kitame kambaryje, buvo jos vaikai: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini). R. esant kambario praviroms durims matė, kaip dėdė D. muša jo mamą. O I. buvo paguldytas miegoti, bet nuo triukšmo pabudo ir pradėjo verkti (b. l. 6).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. R. parodė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. apie 11.00 val. pas ją adresu (duomenys neskelbtini) , į svečius atvyko dukra, A. M., su vaikais: R. apie 3,5 m. ir I. 1,2 m. M.. Apie 14.00 val. grįžo namo jos sūnus D. R.. Jis būdamas neblaivus yra agresyvus. Jie su A. susiginčijo ir D. nesusivaldęs pradėjo ją mušti kumščiu. Smūgiavo jai į įvairias kūno vietas, smūgių buvo daug. A. buvo sumuštas veidas, lūpos, nosis, šonai. D. A. mušė daugiau su dešinės rankos kumščiu, lyg ir abiem rankom kumščiavo. Smūgiu buvo daug, nemažiau 20. Tiksliai nurodyti negali, nepamena. Ji bandė D. sustabdyti, kai jis mušė A., suplėšė D. megztinį. D. ją pastūmė. Skausmo ji nepajuto. Įvykio metu patyrė stresą, todėl visų įvykio detalių nepamena. Nurodo, kad A. kvietė kelis kartus policiją, kuri labai ilgai neatvažiavo. Kitame kambaryje buvo migdomi anūkai. R. matė, kaip D. muša A.. R. neverkė. Ijanas buvo vežimėlyje ir nuo triukšmo pabudo, pradėjo verkti. D. pirmą kartą užpuolė A.. Iki to momento jie tik žodinius konfliktus turėjo. Ji įvykio metu nenukentėjo, tačiau nori, kad D. iš jos buto išsikeltų. Ji pati tvarko dokumentus, kad D. iš minėto buto išregistruotų. Jai pabodo D. matyti girtą. Daugiau įvykio aplinkybių nurodyti negali (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2723/12(01) matyti, kad A. M. padarytos kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, dešinio peties srityje, žastuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. lapkričio 29 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14-15).
Iš byloje esančio 2013 m. balandžio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas skambučio garso įrašas iš kurio nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 29 d. 13:22:57 val. į BPC paskambino A. M., kuri pranešė apie prieš ją smurtaujantį brolį (b. l. 11-12).
Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad D. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 46).
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas skirdamas kaltinamajam D. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (neteistas (b. l. 25-26), nebaustas administracine tvarka (b. l. 32), Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į įskaitą neįrašytas (b. l. 22-24), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu prokurorės siūlomas bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
D. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku (garso įrašu), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2185-784/2013.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.