- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- eI-3576-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01184-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- D. O.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui ir atsakovui D. O., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokato L. S., skundą atsakovui D. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo D. O. 175,16 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Remiantis šių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 60 punktą minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas. Vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka pateikiama ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-160 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 6.19 p. Atsakovas nėra sumokėję 175,16 Eur vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovui buvo siunčiamas įspėjimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio, tačiau į jį nebuvo reaguojama. Pareiškėjas, įvertinęs Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminų, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovo priteisti.
Atsakovas pateikė teismui Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen. išduotas pažymas (b. l. 3, 4), patvirtinančias, kad nuo 2009 m. liepos 24 d. jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuosavybės teise, tačiau jame jau daug metų niekas negyvena, iki 2012 m. vietinę rinkliavą mokėjo, nežinojo, kad galima kreiptis dėl lengvatos taikymo. Niekam bute negyvenant, atliekos nesusidaro, todėl su skundu jis nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktą per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškai buvo nustatyta ir Nuostatuose, patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317 (6 punktas). Tiek šiuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė vietinės rinkliavos mokėtojams taikyti lengvatas (šiuo metu galioja Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T1-255 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas), tačiau atsakovas į bylą nepateikė duomenų, jog jam tokia lengvata buvo ar yra taikoma, ar jis būtų kreipęsis į Plungės rajono savivaldybę dėl lengvatos suteikimo, nors teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje tokią galimybę jam išaiškino.
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovas D. O. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (butą) adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Taigi, pagal Nuostatų 6 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojais. Iš į bylą pateikto UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. balandžio 28 d. Pakartotinio mokėjimo pranešimo ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. birželio 9 d. pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. R-PL-17 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas D. O. nėra sumokėjęs pareiškėjui 175,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovas nurodė, jog jis nesutinka mokėti vietinę rinkliavą, nes jam nuosavybės teise priklausančiame objekte (bute) niekas negyvena ir atliekos jame nesusidaro.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., ir LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokiu būdu vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; LVAT 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). LVAT ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė aptariamą rinkliavą mokėti pagal faktinių komunalinių atliekų kiekį, negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš atsakovo prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį, todėl vertintina, kad prievolės apimtis tinkamai nustatyta pagal Nuostatuose įtvirtintas taisykles. Akcentuotina, kad vietinės rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovą dėl galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį, taip pat duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas apskaičiuodamas mokėtiną vietinės rinkliavos dydį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydį tinkamai skaičiavo pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį bei plotą. Atsakovo argumentai (dėl jo deklaruotos gyvenamosios vietos kitu adresu, nei yra jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas, ar atliekų nesusidarymo) minėtam teisniam vertinimui jokios įtakos neturi. Ginčo situacijoje nėra įrodymų, jog už 2012, 2013, 2014 ar 2015 metus atsakovo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lengvatos taikymo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl skunde nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 175,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovo D. O. už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo D. O. 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, už teismui pateiktų dokumentų parengimą, sumokėtas advokatų profesinei bendrijai SGKA Legal pagal 2015 m. gegužės 22 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. TP/2015/05/16.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta 2016 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11612, Specifikacija Nr. 11612, 2016 m. birželio 23 d. AB SEB banko Mokėjimo nurodymas patvirtina 36,30 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 14,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. O. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 175,16 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai, 16 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovo D. O. 14,00 Eur (keturiolika eurų) pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.