Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-526-265/2009

Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija

2.2.4.6.; 121.21;

2009 m. liepos 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Editai Linkutei, Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės J. S. atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. K., tretieji asmenys V. S. individuali įmonė, UADK „PZU Lietuva“, dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lenkijos Respublikos Lomžos rajono teismas 2005-03-18 A. K. pripažino kaltu dėl to, kad 2004-10-13, vairuodamas „Volkswagen Transporter“ markės automobilį, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugumo taisyklių, važiavo per dideliu greičiu ir atsitrenkė į žemės ūkio vilkiko priekabą, dėl to ieškovė J. S. patyrė kūno sužalojimus ir jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei septynias dienas. Byloje taip pat yra Tudor Lodgės sveikatos centro pažyma, kad J. S. nuo 2005 metų gruodžio mėnesio lankė psichologinės terapijos užsiėmimus dėl emocinių sunkumų, susijusių su nelaimingu atsitikimu, dėl kurio ji buvo nukentėjusioji ir dėl to patyrė rimtas fizines traumas, paveikusias jos sveikatą ir gyvenimo būdą. Iš VšĮ Klaipėdos ligonines išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S. gydėsi nuo 2004-10-19 iki 2005-01-14. Diagnozė: veido muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, kairės krūtinės ląstos pusės VII-VIII šonkaulių lūžiai, dešinio šlaunikaulio išnirimas, dešinės gūžduobės ir užpakalinio krašto lūžiai, dešinio blauzdikaulio proksimalinio galo intrasąnarinis lūžis, pilvo sumušimas. Ieškovė prašo priteisti 99 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nustatomas teisingas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens dideliais sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nėra jokių įrodymų apie J. S. sveikatos būklę nuo 2005 metų.

Ieškovė po autoįvykio 3 mėnesius buvo gydoma ligoninėje, byloje taip pat yra 2006-03-06 raštas, jog ji buvo apžiūrėta Londono Karalienės Marijos ir šv. Džordžo ligoninėje, jai taikyta fizioterapija, tačiau ji skundėsi nepaliaujamu klubo skausmu, 2006-12-12 raštu patvirtina, kad 2006-10-20 J. S. NHS Kingstono ligoninėje buvo atliktas pilnas klubo sąnario endoprotezavimas, 2007-05-10 dieną toje pačioje ligoninėje buvo paskirtas rentgenas, 2007-12-10, 2009-05-14 lankėsi pas ortopedą. Darytina išvada, kad J. S. nuo 2004-10-13 iki šiol gydosi po autoįvykio, jos sveikatai yra pakenkta, ji kenčia nuo fizinio skausmo, taip pat nerimauja dėl savo sveikatos ateityje, dėl sužalojimo pasekmių šalinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tiek ieškovės ieškinio, tiek apeliacinio skundo nurodymais, kad ji dėl sužalojimų, patirtų minėtos avarijos metu, negali sportuoti, gyventi aktyvaus gyvenimo, pasikeitė jos gyvenimo būdas, negali dirbti mėgstamo darbo, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ilgą laiką turės vaikščioti su ramentais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad atsakovo A. K. nusikalstama veika padaryta netyčia, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau atsakovas nesidomėjo ieškovės sveikata, nesirūpino ja, nelankė jos ligoninėje, taip pat nedalyvavo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Ieškovės nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 99 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, dėl to jis mažintinas iki 50 000 Lt. Toks neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo reikalavimus, atsižvelgta į žalą padariusio asmens galimybes. Nors ir nežinoma A. K. turtinė padėtis, tačiau jis yra jaunas ir darbingas asmuo, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamai pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.250 straipsnio pažeidimą, tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iš nusikaltimą ir neturtinę žalą padariusio asmens (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Atsakovas nėra atleistas nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis), nes nuo bylinėjimosi išlaidų byloje dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismai savo iniciatyva (ex officio) turi priteisti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas, tačiau jos turi būti keistinos pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) ir priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateikti įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas – už skelbimus laikraščiuose (b. l. 74, 118), bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 119–123).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): priteisto iš A. K. J. S. neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintinas iki 50 000 Lt, bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 135 Lt bei padidintinas iki 1 500 Lt priteistas iš A. K. žyminis mokestis valstybei. Taip pat iš atsakovo A. K. priteistinos ieškovei J. S. 900 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti:

1. Padidinti priteisto iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 50 000 Lt.

2. Padidinti priteistų iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. bylinėjimosi išlaidų dydį iki 135 Lt.

3. Padidinti priteisto iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei žyminio mokesčio dydį iki 1 500 Lt.

4. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.