Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-25 · Administracinė byla Nr. I-2389-789/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
I-2389-789/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00474-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, UAB „Specus“
Advokatai
Andrius Dobrovolskis, Dževaldas Jone
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2389-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-00474-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7, 15.2.3.1, 35.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui, atsakovės atstovei Rasai Pačkauskaitei, UAB „Specus“ Sistemos atstovui advokato padėjėjui Dževaldui Joneliūnui, Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos atstovei Reginai Bogdevič ir specialistei Dalytei Skeivelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, UAB „Specus“ Sistemos, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija), dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“ 2013-02-11 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), 15 254,15 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde nurodė, kad gavo pranešimą, kad 2012-09-13 Vilniuje, Statybininkų g. 5, gatvėje prie Simono Konarskio vidurinės mokyklos (toliau – ir Mokykla) ant transporto priemonės FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), užvirto medis (toliau – ir Įvykis). Įvertinusi iš policijos gautas nuotraukas, savo pačios turimas nuotraukas bei informaciją, gautą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, daro išvadą, kad medis ant Automobilio nuvirto dėl akivaizdžiai prastos jo būklės (buvo supuvęs). Pareiškėja, Įvykį pripažinusi draudžiamuoju, išmokėjo 15 254,15 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį.

Paaiškino, kad, vadovaujantis 2008-01-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Savivaldybė privalėjo prižiūrėti jos teritorijoje esančius medžius bei šią priežiūrą vykdyti pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, jų būklės stebėseną, priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau to nepadarė, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Atsakovė savo neveikimu pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl jai kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti dėl medžio nuvirtimo padarytą žalą. 2012-11-22 raštu pareiškėja kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau 2013-01-07 raštu atsakovė informavo, kad žala negali būti atlyginama, nes nėra neteisėtų jos veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė atsiliepime (b. l. 139–145) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. ir Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d. 16 p. reglamentavimas nenustato Savivaldybės pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu, nes priešingu atveju vien tik medžio augimas konkrečios savivaldybės teritorijoje būtų pagrindas atsirasti bendro pobūdžio savivaldybės pareigai prižiūrėti tokį medį bei liktų visiškai neįvertintos žemės sklypo valdytojų pareigos jų valdomam žemės sklypui.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 1 p. patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 p. medžiai mieste yra pertvarkomi, esant nustatytos formos leidimui. Su 2012-06-26 prašymu Nr. 12-159 Mokykla kreipėsi į Savivaldybę dėl medžio nupjovimo ir jai 2012-08-20 buvo išduotas leidimas Nr. 958/2012 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – ir Leidimas). Paaiškino, kad Leidimas buvo įdėtas į Mokyklos pašto dėžutę, esančią Savivaldybėje. Nors medžio iki Įvykio nebuvo spėta pašalinti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė jokių teisės norminių aktų nepažeidė ir savo pareigas vykdė tinkamai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nesant duomenų apie tikslią Automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo, nėra aišku ir dėl konkrečios Automobiliui padarytos žalos dydžio bei dėl atliktų darbų būtinumo. Paaiškino, kad iš 2011-01-14 veiklos nuomos pasiūlymo matyti, kad Automobilio remonto kaina (15 254,15 Lt) siekia pusę pradinės jo rinkos vertės, todėl prašomas žalos dydis yra neprotingai didelis. Iš byloje esančių duomenų daro išvadą, kad pareiškėjos reikalaujamas žalos dydis nepagrįstas, todėl negali būti laikomas įrodytu.

Pažymėjo, kad Želdynų įstatyme nustatyta savivaldybės pareiga organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą nelaikytina bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Atsakovė buvo išdavusi leidimą medžiui, buvusiam Statybininkų g. 5, Vilniuje, sutvarkyti, taigi tinkamai įvykdė įstatymuose nustatytas savo pareigas. Vadinasi, jos veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, negalimas priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo ir pareiškėjai atsiradusių nuostolių konstatavimas.

Pažymėjo, kad situacija, kai, pučiant stipriam vėjui ar esant kitoms ekstremalioms gamtinėms situacijoms, lūžta nepažeisti medžiai, laikytina nenugalima jėga. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors Įvykis įvyko 2012-09-13, tačiau 2012-09-12 vakare kilo škvalas, kurio didžiausias vėjo greitis siekė 17 m/s (tokio stiprumo vėjas laikomas 7 balų stiprumo audra). Todėl dėl medžio virtimo gali būti kaltos oro sąlygos ir Įvykis turi būti pripažintas įvykęs dėl force majeure aplinkybės. Be to, pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Automobilis stovėjo tam skirtoje leistinoje vietoje. Automobilio valdytojas (vairuotojas), matydamas galimą kliūtį ir pavojų Automobilio saugumui, turėjo pasirūpinti, kad jis nebūtų laikomas po medžiu, kitaip pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str. 5 d. tai bus nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paaiškino, kad šios administracinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, pareiškėjos skundas teismui yra iš esmės analogiškas Savivaldybei teiktam prašymui atlyginti žalą. Pateiktų procesinių dokumentų turinys bei šios administracinės bylos aplinkybės patvirtina, jog jų rengimas iš pareiškėjos atstovo nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės, įrodymų rinkimo, todėl nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, mažinant advokato padėjėjo teiktos teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime (b. l. 155–156) nurodė, kad patvirtina pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, o kitos įvykio aplinkybės jai nėra žinomos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla atsiliepime (b. l. 105) nurodė, kad nėra atsakinga dėl Įvykio. Paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame stovėjo nuvirtęs medis, pagal panaudos sutartį priklauso Savivaldybei. Mokykla kiekvieną pavasarį šioje teritorijoje apkarpo medžių šakas ir apgeni jų viršūnes, tačiau dėl vėjo nuvirtęs medis neatrodė supuvęs ir jo keliamos grėsmės nebuvo galima numatyti. 2013-03-08 rašte (b. l. 177) atkreipė dėmesį į tai, kad Leidimo nėra gavusi ir dėl finansavimo trūkumo buvo nuspręsta džiūstančią tuopą apgenėti savo personalo jėgomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija (toliau – ir Seniūnija) atsiliepime (b. l. 178) nurodė, kad Mokyklos 2012-06-27 raštą Nr. A5-1514 dėl pagalbos nupjaunant medį persiuntė pagal kompetenciją Savivaldybei. Paaiškino, kad Seniūnija apie Leidimą informuota nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Specus“ Sistemos atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad blogą medžio būklę patvirtina Mokyklos 2012-06-26 prašymas Nr. 12-159 „Dėl medžių nupjovimo“, kuriame prašoma pagalbos nupjauti medį ir nurodoma, kad medis yra supuvęs ir kelia grėsmę vaikams.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti.

Teismo posėdyje UAB „Specus“ Sistemos atstovas paaiškino, kad skundas yra pagrįstas, nes Automobilis buvo pastatytas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, t. y. leistinoje automobiliams stovėti vietoje. Nurodė, kad galimos grėsmės Automobilio saugumui nebuvo galima numatyti, nes nebuvo įspėjamųjų ženklų, medis augo toli nuo gatvės, t. y. už Mokyklos teritorijos tvoros.

Teismo posėdyje Mokyklos atstovė nurodė, kad blogos būklės medis iki Įvykio stovėjo apie dvejus metus, tačiau Savivaldybės atstovai nebuvo atvykę jo apžiūrėti. Pagalbos nupjauti medį kreipėsi į Seniūniją, bet Leidimo nėra gavusi.

Specialistė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalytė Skeivelienė, nurodė, kad 2012-09-12 vakare, t. y. dieną prieš Įvykį, buvo užfiksuotas stiprus 17 m/s vėjas, tačiau toks vėjas nelaikomas audra ir sveiki medžiai dėl tokio vėjo nelūžta. Paaiškino, kad 2013-09-13 didžiausias vėjo greitis buvo 7 m/s ir toks vėjas laikomas vidutiniu. Pagal Boforto skalę medžiai pradeda lūžti vėjo greičiui viršijant 24 m/s.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), priteisimo.

Nustatyta, kad 2012-08-20 Savivaldybė pagal Mokyklos prašymą išdavė leidimą Nr. 958/2012 nupjauti Statybininkų g. 5 teritorijoje keliantį pavojų 66 cm skersmens sausą tuopos stuobrį (t. 1, b. l. 151).

2012-09-13 automobilis FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Nordea Finance Lithuania“, naudojamas lizingo gavėjo UAB „Specus“ Sistemos, apdraustas „If P&C Insurance AS“ filialo, buvo apgadintas, kai ant jo Statybininkų g. 5, Vilnius, prie Mokyklos užvirto medis (t. 1, b. l. 6 ir 111).

Nustatyta, kad „If P&C Insurance AS“ filialas išmokėjo: 2012-10-17 15 072,75 Lt Automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Krasta Auto Vilnius“ (t. 1, b. l. 38–39 ir 51); 2012-11-27 123,97 Lt UAB „Specus“ Sistemos už Automobilio transportavimą iš Įvykio vietos į remonto vietą (t. 1, b. l. 45 ir 52); 2012-12-07 57,43 Lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (t. 1, b. l. 48 ir 53).

2012-11-22 pareiškėja raštu Nr. RG-IF/TP/0009770 kreipėsi į Savivaldybę su prašymu atlyginti 15 072,75 Lt žalą (t. 1, b. l. 59–61). 2013-01-07 Savivaldybė raštu Nr. A51-1933(2.9.3.19-UK2) informavo, kad padaryta žala negali būti atlyginama, nes nėra neteisėtų jos veiksmų. Paaiškino, kad, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012-12-20 pažyma Nr. (8.42)-B8-2025 apie hidrometeorologines sąlygas, Įvykis įvyko dėl 2012-09-12 vakare kilusio škvalo, kurio metu vėjo greitis siekė 17 m/s, t. y. Įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos (t. 1, b. l. 62–63).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas Statybininkų g. 5, Vilnius, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pagal panaudos sutartį yra valdomas Savivaldybės. Minėtame žemės sklype yra mokyklos pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, o pagal panaudos sutartį valdomas Mokyklos (t. 1, b. l. 54–58).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pareiškėjai priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar medis, augęs Statybininkų g. 5, Vilnius, nuvirto ant transporto priemonės dėl atsakovės, kaip valdžios institucijos, darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Ginčo dėl Įvykio fakto nėra.

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Šiuo atveju Estijos Respublikos bendrovei „If P&C Insurance AS“, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi pareiškėja žalą kildina iš neteisėto savivaldybės valdžios institucijų neveikimo, tai nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Nors CK 6.271 str. įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią, be kita ko, asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, teisiniai santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009). CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01) 6 str. 2 d. aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo atitinkamos vietos savivaldos institucijos. Minėto įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus.

Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31) 6 str. 26 p. nustatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p.).

Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2010-11-23), kurio 10 str. 1 d. išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 str. 2 d. želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

LVAT 2012-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 konstatavo, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) ir nors kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir ji turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad medis, kuris virsdamas apgadino Automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl Savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) buvo atsakinga už medžių, augusių prie namo, esančio Statybininkų g. 5, Vilnius, priežiūros organizavimą. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjamoje byloje dėl vietos, kurioje augo medis, nėra. Aplinkybė, jog žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra Savivaldybės teritorijoje ir ji šį žemės sklypą valdo pagal panaudos sutartį.

Taisyklių 1 p. apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, stebėdama jų būklę, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje (Statybininkų g. 5, Vilnius) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (LVAT 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Mokyklos 2012-06-26 prašymas Nr. 12-159 „Dėl medžių nupjovimo“ Seniūnijos 2012-07-02 raštu Nr. A121-15044(2.1.19-S7) buvo persiųstas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentui (t. 1, b. l. 184–185). 2012-08-20 Savivaldybė pagal Mokyklos prašymą išdavė Leidimą nupjauti Statybininkų g. 5, Vilnius, teritorijoje augusį medį, kuris kėlė pavojų (t. 1, b. l. 151). Byloje esanti medžiaga, Mokyklos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad Automobilį 2012-09-13, t. y. praėjus daugiau nei trims savaitėms po Leidimo išdavimo, apgadino medis, kurį 2012-08-20 Savivaldybės Leidimu buvo leista nupjauti. Nors Leidime atsakovė nurodė, kad medis, kurį leidžiama nupjauti, kelia pavojų, tačiau po Leidimo išdavimo Savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) nesiėmė veiksmų, kad teritorija būtų paženklinta įspėjamaisiais ženklais, ir keliantis grėsmę medis būtų kuo greičiau pašalintas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi, vykdydami saugotinų medžių būklės stebėseną bei priežiūrą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti.

Atsakovė nurodo, kad medis nulūžo dėl stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, kuri buvo neišvengiama, nekontroliuojama, nepašalinama ir objektyviai negalėjo būti numatyta. CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Teismui pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013-02-25 pažyma Nr. (8.42.10)-B8-335 ir specialistės Dalytės Skeivelienės paaiškinimai apie hidrometeorologines sąlygas teismo posėdyje patvirtina, kad didžiausias vėjo greitis Įvykio dieną, t. y. 2013-09-13, siekė 7 m/s, o 2013-09-12 – 17 m/s (b. l. 154). Atsižvelgęs į specialistės paaiškinus, kad pagal Boforto skalę medžiai pradeda lūžti vėjo greičiui viršijant 24 m/s, o dieną iki Įvykio didžiausias vėjo greitis buvo mažesnis, teismas konstatuoja, kad vėjas buvo tik papildomas veiksnys, lėmęs medžio nuvirtimą. Tai, kad medis lūžo dėl pašalinės jėgos – vėjo, nepašalina atsakomybės, kadangi atsakovė neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus privalėjo atliti. Savivaldybė, prašant išduoti leidimą medžiui pašalinti Mokyklos teritorijoje, buvo informuota apie jo būklę. Ji išdavė Leidimą medį nupjauti ir turėjo galimybę tinkamai įvertinti jo būklę bei pašalinti keliamą pavojų. Taigi tarp Savivaldybės veikos ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Automobilis stovėjo tam skirtoje leistinoje vietoje. Automobilio valdytojas (vairuotojas), matydamas galimą kliūtį ir pavojų Automobilio saugumui, turėjo pasirūpinti, kad Automobilis nebūtų laikomas po medžiu, kitaip pagal CK 6.253 str. 5 d. tai bus nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. CK 6.253 str. 5 d. reglamentuota, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žala, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus dėl Automobilio valdytojo neatsargumo pastatant Automobilį netoliese pavojų keliančio medžio ir Automobilio pastatymo galimai draudžiamoje vietoje. Jau minėta, kad teritorija nebuvo pažymėta apie pavojų įspėjančiais ženklais (pavyzdžiui, aptverta) ir byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju UAB „Specus“ Sistemos valdomas Automobilis buvo pastatytas draudžiamoje stovėti vietoje. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentas dėl nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimo yra nepagrįstas.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodomos žalos dydis nepagrįstas įrodymais, nėra duomenų apie tikslią Automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra PVM sąskaita faktūra su atliktų darbų, panaudotų detalių ir medžiagų aprašymu (t. 1, b. l. 38–39), transporto priemonės FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų po 2012-09-13 draudžiamojo įvykio nuotraukos (t. 1, b. l. 65–71 ir 116–121), UAB „Specus“ Sistemos prašymas išmokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 40), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 111). Be to, pateiktos detalios remonto darbų sąmatos (t. 1, b. l. 32–35). Pareiškėja pateikė įrodymus, kad išmokėjo: 15 072,75 Lt Automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Krasta Auto Vilnius“ (t. 1, b. l. 51); 123,97 Lt UAB „Specus“ Sistemos už Automobilio transportavimą iš Įvykio vietos į remonto vietą (t. 1, b. l. 52); 57,43 Lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (t. 1, b. l. 53). Teismas daro išvadą, kad minėtos pareiškėjos turėtos išlaidos yra susijusios su Įvykiu, pagrįstos ir įrodytos. O atsakovė, teigdama, kad žala nepagrįsta, nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl pareiškėjai priteistina prašoma 15 254,15 Lt Lt dydžio žala.

Pareiškėja šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju skundas teisme priimtas 2013-02-13, todėl pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja kartu su skundu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 93) ir sąskaitą už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 77) bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (t. 1, b. l. 78), tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Kadangi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ skundą tenkinti.

Priteisti Estijos Respublikos bendrovei „If P&C Insurance AS“ iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 15 254,15 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt keturis litus 15 centų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2013-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė