Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-309

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-05-11
Bylos Nr.
1A-309
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Regina Gaudutiene, Svajunas Knizleris
Nuteistasis
A. Ž.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Pranešejas T. Šeškauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-2005

Teiseja N. Matuzeviciene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. gegužes 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teiseju: Reginos Gaudutienes ir Svajuno Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankeviciui,gynejui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. Ž. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas, iš A. Ž. priteista 2608,80 Lt R. Š. gydymo išlaidu Valstybinei ligoniu kasai.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 24 d. apie 14 val. ,,(duomenys neskelbtini)“, virtuveje tycia dure peiliu R. Š. i krutine ir taip padare jam kiaurymine durtine – pjautine dešines krutines puses žaizda su diafragmos sužalojimu ir kraujo susikaupimu dešineje krutinpleves ertmeje, del ko R. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skundžiamu Šiauliu apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliantas prašo skiriant bausme atsižvelgti i tai, kad jis ši nusikaltima padare neturedamas jokiu piktu tikslu, jis isitikines, jog nukentejusysis pats puldamas atsitiktinai susižalojo peiliu, kuris tuo metu galejo buti jo, A. Ž. rankoje. Apelianto teigimu, šia aplinkybe gali paliudyti liudytoja S. M. , kuri teisme apklausta nebuvo. Nuteistasis A. Ž. taip pat prašo atsižvelgti i tai, kad nukentejusysis jam visiškai atleido ir praše jo nenuteisti. Nuteistasis prašo atsižvelgti, kad jo motina yra II grupes invalide, jos kalba sutrikusi, ji sunkiai gali vaikšcioti, o apeliantas yra vienintelis jos prižiuretojas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore prašo apeliacini skunda atmesti, o nuteistojo gyneja prašo apeliacini skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, kuriu pagrindu padare teisingas išvadas del R. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo fakto ir nuteistojo kaltes.

Kolegija bylos medžiagoje neižvelgia, kad nukentejusysis R. Š. butu sužalotas peiliu esant kitokioms aplinkybems, negu nustatyta nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde minimu aplinkybiu, jog nukentejusysis pats puldamas atsitiktinai susižalojo nuteistojo turimu peiliu, nuteistasis viso proceso metu nera nurodes. Jis viso proceso metu nuosekliai teige, kad del savo girtumo smugiavimo peiliu aplinkybiu neatsimenas. Tokiu aplinkybiu nenurode nei nukentejes R. Š. , nei skunde minima bei ikiteisminio tyrimo teisejo apklausta liudytoja S. M. . Šios liudytojos parodymai, su tuo sutinkant visiems pirmosios instancijos teismo proceso dalyviams, buvo pirmosios instancijos teismo ištirti BPK 276 str. tvarka juos perskaitant, nes liudytoja akivaizdžiai venge atvykti i teismo posedi. Ši liudytoja parode, kad nuteistasis ir nukentejusysis išgertuviu metu konfliktavo, nes nukentejusysis suemes už atlapu vare A. Ž. iš buto, konfliktuodami buto virtuveje susistumde, po ko A. Ž. išbego iš buto, o perdurtas A. Š. atejo i kambari su kraujuojanciu pilvu. Liudytojas R. N. parode, kad atbeges iš virtuves i kambari R. Š. pasake, kad ji perdure. Teises medicinos duomenys rodo, kad sužalojimas yra dešineje krutines lastos puseje, 8,5 cm. žemiau spenelio, jis galejo buti padarytas suduodant viena smugi aštriu durianciai-pjaunanciu irankiu ( 1 bylos tomas b. l. 64- 65). Teismo nustatyta konfliktine situacija tarp nuteistojo ir nukentejusiojo, kuno sužalojimo vieta ir teismo nustatytas sužalojimo padarymo mechanizmas, jokiu duomenu nebuvimas apie atsitiktini, neatsargu kuno sužalojima paneigia apelianto manyma del atsitiktinio ir neatsargaus kuno sužalojimo padarymo.

A. Ž. pagal 1961 m. BK 111 str. 1 d. paskirta bausme atitinka bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esancias bausmiu skyrimo taisykles. Teismas tinkamai atsižvelge i nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (padarytas sunkus nusikaltimas), tycios forma, viena atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir viena atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei nuteistojo asmenybe. Už sunku sveikatos sutrikdyma galima skirti tik laisves atemimo bausme. Kitos alternatyvios, švelnesnes bausmes rušies, kuria butu galima skirti už šia nusikalstama veika, istatymu leidejas nenumate. Apygardos teismo paskirtoji terminuoto laisves atemimo bausme ( dveji metai ir šeši menesiai) tik pusmeciu viršija 1961 m. BK 111 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisves atemimo bausmes minimuma. Todel nera pagrindo teigti, kad A. Ž. paskirta laisves atemimo bausme savo dydžiu ar rušimi yra aiškiai per griežta.

Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe del jo motinos sveikatos busenos nera aplinkybe, leidžianti švelninti bausme. Todel kolegija neižvelgia jokio istatyminio pagrindo ar aplinkybiu, kurios leistu dar labiau mažinti A. Ž. paskirta terminuoto laisves atemimo bausme.

A. Ž. atžvilgiu taip pat nera visu butinuju salygu, kad jam galima butu skirti švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Esant padarytam sunkiam nusikaltimui, BK normos nenumato galimybes pilnameciui asmeniui atideti paskirtos bausmes vykdyma ar taikyti atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikius su nukentejusiuoju.

Todel kolegija nuteistajam A. Ž. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmes nešvelnina.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisejai: Regina GaudutieneSvajunas Knizleris