Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui D. V.,

G. P., gimusio. Šiaulių m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, D. kaime, T. g., nevedusio, profesinio išsilavinimo, dirbančio G. P. ūkyje darbininku, teisto, teistumas išnykęs,

administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. Š. 2018 m. kovo 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 75-ANR_P-555-2018 G. P., kad jis 2018 m. kovo 1 d. apie 22.27 val., Pakruojo rajone, Draudelių kaime, Pašvitinio gatvėje, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė jam atimta, būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARFL-0103, patikros sertifikatas Nr. 0712818, palaida ± 1,7 %) nustatytas 1,16 promilės girtumas, pakartotinai po to, kai jam 2018-01-26 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Pareigūnas nurodė, kad tokiais savo veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas D. V. teismo posėdžio metu protokolą palaikė ir nurodė, kad G. P. teisė vairuoti buvo atimta sausio 26 dienos nutarimu. Nekyla abejonių, kad automobilį vairavo neblaivus. Yra tarnybinio automobilio registratoriaus įrašas, kuriame matyti, kad iš priekio važiuoja automobilis, kurio šviesos dega, po to greit išsijungia. G. P. sustojo, o patruliai privažiavo, šviesos jau buvo užgesintos, vairuotojo vietoje nebebuvo, o variklis paliktas įjungtas. G. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, protokolas surašytas teisingai. Nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnais, prašo pripažinti G. P. padarius minėtus pažeidimus ir priimti nutarimą sankcijos ribose.

G. P. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, paaiškino, kad prie A. namų Draudelių kaime sėdėjo automobilyje ir gėrė trise: jis, V. Z. ir A. T.. Jis sėdėjo priekyje, vairuotojo vietoje, gėrė alų. Nuėjo prie namo pasiskolinti sulčių, nes baigė alų ir liko degtinė. Neatsimena ar degė automobilio šviesos. Buvo vėlu, tamsu, snigo. Automobilio nevairavo, niekur nevažiavo. Ėjo pas A. D., pasibeldė, bet niekas neatidarė. Jį pačiupo pareigūnas ir nusivedė į automobilį. Primygtinai reikalavo, kad prisipažintų, jis pasakė, kad sėdėjo vairuotojo vietoje, bet nevairavo. Buvo šalta, todėl mašiną užkūrė pasišildyti. Atvažiuojančio policijos pareigūnų automobilio jis išvis nematė. S. Z. ten atvažiavo su mašina ir išėjo, buvo išėjęs prieš kokias 20 minučių. Su S. Z. susipyko ir jis išėjo. Policijos pareigūnai nei karto nepaklausė kas vairavo automobilį tik primygtinai reikalavo prisipažinti. Nesutinka, kad vairavo automobilį neblaivus.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Pakruojo policijoje Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Kovo 1 d. Draudelių kaime, apie 22.30 val. buvo gavę pranešimą, kad važinėja neblaivus automobilis, pastebėjo atvažiuojantį automobilį su šviesomis, nusprendė jį pasistabdyti, kol privažiavo, automobilis jau buvo sustojęs, matėsi kaip vairuotojas išlipo. Pamatę, kad vairuotojo nėra, nuvažiavo ten, kur jis nuėjo, įsuko į kiemą. Su vairuotoju bendravo kolega, kai kolega nuėjo į kiemą, vairuotojas bėgo aplink namą. Vairuojas sakė, kad nuėjo pas kaimynę sulčių atsigerti ar pasiskolinti. Sakė, kad stovėjo, bet automobilio variklis buvo užvestas, sakė, kad nevairavo, nors akivaizdžiai matėsi, kad automobilis judėjo, matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Apibūdinti vairuotojo negali, nes daugiau žiūrėjo į automobilį, ieškojo automobilio, ieškojo konkretaus automobilio, bet tai buvo ne tas automobilis. Ieškomo automobilio nerado, vėliau tas ieškomas automobilis buvo rastas kieme. Ji, pamačiusi, kad kolega vejasi vairuotoją, išlipo iš automobilio. G. P. sakė, kad nevairavo, stovėjo. Kitus automobilyje buvusius asmenis apklausė tik žodžiu, jie sakė, kad „ir vėl papuolė“. Tvirtina, kad matė važiuojantį automobilį, ne būtent tą automobilį, nes tamsoje akivaizdžiai nesimato koks automobilis, bet automobilis judėjo.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau G. P. yra surašęs protokolą. Dirba Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Buvo tamsus paros metas, įvažiavo į Draudelių kaimą, dirbo su patrule A. V.. Atvyko pagal gautą pranešimą, kad važinėja automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus, bet ne šitas automobilis. Įvažiavus į kaimą, iki minėto automobilio gal buvo likę kokie 300 m., pamatė atvažiuojantį automobilį, matė kaip automobilis važiuoja. Sustojo dešiniau ir matė kaip vairuotojas išlipo. Išlipus vairuotojui tuoj pat privažiavo, kažkokio atstumo, kad dingtų, ar sumaišyti, kad ne tas vairuotojas, negalėjo. Sustojus, šitas asmuo stovėjo prie namo durų. Norėjo paklausti gal matė „Volvo“ kurio ieškojo. Jam išlipus šis asmuo pradėjo greitu žingsniu eiti aplink namą, pradėjus eiti link jo, peršoko tvorą ir atsirado ant kelio. Jį pasivijus, prisiminė, kad jam yra rašęs protokolą. Paklausus kodėl vairuoja, jis nesutiko, atseit nieko nedaro, nevairuoja. Automobilyje buvo dar du asmenys, kurie žodžiu nurodė, kad važiuoja pasivažinėti, jie žodžiu patvirtino, kad važiavo. Buvo pasnigę ir puikiai matėsi vėžės. Asmuo sakė, kad nuėjo paprašyti sulčių. Jis matė, kad šviesos artėja, juda, matė, kaip sustoja ir vairuojas išlipa. Automobilis sustojo būtent prie to namo iš kurio išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas ir sustojo paklausti gal matė kad važiuoja tas automobilis „Volvo“, kurio ieško. Mėtėsi, kad tai važiavo, tai nevažiavo, galiausiai, kad visą vakarą stovinčiam automobilyje vartojo alkoholį. Iš keleivių, kadangi buvo neblaivūs, paaiškinimų neėmė. Automobilis ilgai stovėti negalėjo, nes atvažiuojant snigo, o vėžės gerai matėsi, jokių kitų vėžių nesimatė. Jis gerai matė, kad važiavo ir pasuko, o atstumas buvo nedidelis. Tarnybinis automobilis yra su skiriamaisiais ženklais, o plafonas labai ryškiai dega ir tai galėjo pamatyti.

Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad G. P. yra iš to paties kaimo. 2018 m. kovo 1 d. važiavo pas merginas. Jam paskambino G. ir paprašė pavežti. Turėjo vairuoti jo mašiną, pasiėmė iš jo kiemo. Sėdo į automobilį ir išvažiavo, buvo jo brolis V., gale A. ir G.. Gėrė alų, važiavo į Pašvitinį. Pašvitinyje užtruko kokias 10 min. Grįžtant užbaiginėjo gerti alų, bet dar turėjo degtinės. Grįžo į Draudelių kaimą, susipyko, sustojo netoli skelbimų lentos, jis išėjo, dėl ko su G. susipyko – neprisimena. Jis buvo blaivus, mašinoje liko sėdėti priekyje brolis, o kiti gale. Paliko automobilį degančiom trumposiomis šviesomis. Jo namai kitoje kaimo pusėje, ėjo kiemais. Jam niekas neskambino, jei būtų paskambinę, būtų atėjęs ir pasakęs kaip buvo. Automobilį prie D. sodybos pastatė jis.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. P. gyvena viename kaime. G. P. pasiūlė atsigerti alaus, dar buvo V. Z.. G. P. namuose gėrė alų ir sumastė, kad nori nuvažiuoti pas paneles. Paskambino S. Z., jis atėjęs nuvežė su G. P. mašina į Pašvitinį. Pašvitinyje buvo labai trumpai, gal 10 min. ir išvažiavo namo. Nuvažiavo į Draudelius, nuvažiavo prie krepšinio, pakalbėjo, kad turi dar degtinės, bet neturi sulčių. Nuvažiavo pas A. D., tada sukonfliktavo draugai ir S. Z. išėjo, o G. nuėjo sulčių. Į Draudelių kaimą grįžo kai buvo tamsu, atrodo snigo, automobilis priekiu stovėjo į Pakruojo pusę. Atrodo, kad automobiliui švietė pažibinčiai. Kai išėjo vairuotojas, G. persėdo į priekį, gale liko sėdėti jis vienas. Po kiek laiko privažiavo pareigūnai, jį ir V. išlaipino iš automobilio. Jis iš toli pamatė atvažiuojančias šviesas, o jų automobilis stovėjo, S. Z. jau buvo išėjęs, o G. tuo metu buvo nuėjęs prie namo. G. P. prie jo akių automobilio nevairavo. Pareigūnai jo paklausė kiek metų ir pradėjo klausinėti kodėl yra neblaivus neturintis 20 metų.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kai pradarė duris, kieme stovėjo pareigūnų automobilis, o G. P. sėdėjo jų automobilyje. Nežino ar kas beldėsi į duris, ar kas vaikščiojo aplink namą. Prabudusi pamatė policijos automobilio švyturėlius ir atsikėlusi pradarė duris. Pareigūnai jos paklausė ar pažįsta G. P., ji atsakė, kad pažįsta. Jei kas nors būtų pasibeldę, ji būtų priėjusi prie durų, šuniukas lojo, bet beldimo negirdėjo, nes miegojo.

Liudytojas V. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad G. P. kovo 1 d. pakvietė išgerti, jis nuėjo pas jį į namus, ten dar buvo A. T., gėrė alų. Buvo atsiradęs jo brolis S. Z., važiavo G. automobiliu, vairavo brolis bet kur ir ko važiavo, neprisimena. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, gale už jo sėdėjo A., o už vairuotojo G.. Po to, Draudelių kaime stovėjo prie A. namų. G. P. ir brolis kažkur išėjo. Atvyko policija, davė pūsti, kai policija atvyko, G. buvo nuėjęs sulčių, nes dar turėjo degtinės. Automobilį vairavo jo brolis S. Z., o G. P. sėdėjo automobilio gale. Policininkai klausė „kas vairavo“ jis atsakė, kad vairuotojas turi būt kažkur, kad vairuotojas blaivus, kur nuėjo brolis, jis nežino.

Iš tarnybinio policijos automobilio registratoriaus įrašo filmuotos vaizdo ir garso medžiagos (20 b. l.) matyti, kad 2018 m. kovo 1 d.: 22.24 val. privažiuojant sankryžą su šalutiniu keliu iš kairės, priekyje už sankryžos, kelių dešimčių metrų atstumu, kairėje kelio pusėje matosi stovintis automobilis su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Pravažiuojant šį tamsios spalvos lengvąjį automobilį, girdėti policijos pareigūno (vyro) balsas „Į vėl vairuotojo nėr“, policijos automobilis pravažiuoja šį automobilį, policininko balsas “ai čia yr, ne, ne čia, kuriam sakė, pas draugę“. Policijos automobilis sustoja, pavažiuoja kiek atgal, pasuka į kairę ir važiuoja į namo kiemą, girdėti moters balsas „įsėdo prie volvo“, vyro balsas tuoj paimsim, ką čia daro“. Automobiliui sustojus prie medinio namo, ant kurio sienos yra dekoratyvinis „voratinklis“, iš kairės automobilio pusės išlipa policijos pareigūnas ir, pasišviesdamas žibintuvėliu, nueina į namo kiemą bei pasuka į kairę už namo kampo; 22.39 val. girdėti pareigūno balsas „pūsi, nepūsi .... už tai, kad vairavai“, kito vyro balsas „kad nevairavau“, policininko – „susitiksim teisme“; 22.40 val. policininko balsas „yra nufilmuota, nevairavo taip, anaip, supratau aš tavo nevairavau“, policijos automobilis išvažiuoja iš kiemo ir sustoja prie stovinčio automobilio, abu policijos pareigūnai nueina prie stovinčio automobilio; toliau įrašuose iš stovinčio automobilio išlaipintiems asmenims nustatinėjamas girtumas, - vienam 1 promilė, kitam 0,79 promilės; 22.58 val. vyro balsas „pas A. sulčių“, moters balsas „ pas A. nebuvai...“; 22.59 val. policijos pareigūno (vyro) balsas „suprantam, kai pabūsi dvi paras areštinėje, man atrodo viską prisiminsi“.

Iš teismui pateiktų telefoninių G. P. pokalbių išklotinių 2018 m. kovo 1 d. iš jam priklausančio telefono Nr. 862237802 bendrauta su S. Z. tel. Nr. 862188754, viso 15 SMS žinučių nuo 12.09 val. iki 13.47 val.; G. P. bendravo su V. Z. tel. Nr. 862259501 vienas skambutis ir 5 SMS žinutės nuo 17.21 val. iki 19. 13 val.; G. P. nuo 21.44 iki 22.28 įvairiais numeriais skambino 7 kartus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, o 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

Teismas, įvertinęs filmuotą vaizdo medžiagą, nustatė, kad iš tarnybinio policijos automobilio registratoriaus įrašo filmuotos vaizdo ir garso medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 22.27 val., Pakruojo rajone, Draudelių kaime, Pašvitinio gatvėje neužfiksuotas joks važiuojantis automobilis. Už sankryžos kairėje kelio pusėje matosi tik stovintis lengvasis automobilis su įjungtais žibintais. Nematyti, kad iš šio automobilio kas nors išliptų, taip pat nematyti, kad būtų atidaromos ar uždaromos šio automobilio bet kurios durelės. Pravažiuojant šį automobilį policijos pareigūno ištarti žodžiai „Į vėl vairuotojo nėr“, tik patvirtina tai, kad policijos pareigūnai nematė iš automobilio išlipančio vairuotojo. Sustojus prie namo, iš automobilio išlipęs policijos pareigūnas gana ramiai nueina į namo kiemą, nesimato, kad jis ką nors vytusi ar skubėtų. G. P. nuo pat jo sulaikymo momento neigia vairavęs automobilį, sakosi ėjęs sulčių. Dviem automobilyje buvusiems asmenims yra nustatinėjamas neblaivumas, tačiau nesigirdi, kad policijos pareigūnai klaustų šių asmenų nei kas vairavo automobilį iš kurio jie išlaipinti, nei kur važiavo, o taip pat nesigirdi, kad G. P. būtų klausiama ar šio automobilio nevairavo koks kitas asmuo. Iš garso įrašo (tarpais nesuprantamo), susidaro nuomonė, kad policijos pareigūnai iškarto konstatavo, kad automobilį vairavo tiktai G. P. ir jokių kitų galimų aplinkybių net nebandė aiškintis. Kartu su G. P. buvę asmenys apie galimai įvykdyto nusižengimo aplinkybes neapklausti, kaip nurodo policijos pareigūnai – apklausė tik žodžiu, o raštiškų paaiškinimų nepaėmė, nes šie buvo neblaivūs, tačiau šiems asmenims buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis. Be to, neblaiviam A. T. įvykio vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas jaunesnis kaip dvidešimt metų, vartojo alkoholinius gėrimus. Filmuota medžiaga tik patvirtina, kad policijos pareigūnai Draudelių kaime važiuojančio automobilio nematė, taip pat nematė, kad iš stovinčio su įjungtais žibintais automobilio būtų išlipęs vairuotojas, todėl netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P. bei liudytojų: S. Z., V. Z. bei A. T. parodymais ir juos atmesti kaip nepagrįstus, jog G. P. automobilio nevairavo, teismas neturi pagrindo, nes G. P. parodymai nuoseklūs nuo pat jo sulaikymo momento, jie sutampa su paminėtų liudytojų parodymais, o filmuota vaizdo medžiaga paneigia pareigūnų parodymus. Teismui pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės įrodomosios reikšmės byloje neturi.

Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog G. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinių nusižengimų sudėties buvimo G. P. veikoje, administracinio nusižengimo teisena G. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio punktu, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuotų, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų, administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.