Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas A. R., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra S. R., su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo R. V. I. priteisti 10000Lt negrąžintos paskolos, 1583Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-05-31 iki 2008-07-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2004-11-10 paskolos raštu paskolino atsakovui 10000Lt pinigų sumą, kurią kartu su palūkanomis atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2005-05-31, tačiau iki šiol negrąžino. Ieškovo teigimu, vienu metu šalys tarėsi apie skolos grąžinimą žeme, tačiau ieškovas negavo nei žemės nei pinigų. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ieškovui turi būti priteistos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę dienos iki ieškinio teismui surašymo dienos, viso 1583Lt, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37str. 2d.).

Atsakovas R. V. I. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti iš A. R. visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad iš ieškovo pateikto skolos rašto nėra galimybės nustatyti kas pasiskolino pinigus, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas pasiskolino 10 000 Lt sumą iš ieškovo. Civilinio kodekso 6.159 straipsnis numato sutarties elementus, kurių nesilaikymas sukelia teisinius padarinius, sutarties negaliojimą arba įrodinėjimo priemonių ribojimą įrodinėjant sutarties formos faktą. Atsakovas būdamas sąžiningas pripažino paskolos gavimo aplinkybę, nes kitaip teismas nebūtų turėjęs pagrindo 2004-11-10 paskolos rašto neatitinkančio rašytinės sutarties formos pripažinti negaliojančiu. Paskolos raštas neatitina rašytinės sutarties formos, kadangi jame neaiškios paskolos sutarties šalys, neišreikšta suderina šalių valia, rašto abi šalys nepasirašė. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą AB ,,Hansabankas“ sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad 2007 metų gegužės mėnesį iš atsakovo sąskaitos buvo nuimtos sumos atitinkančios skolos sumą. Minėtas įrodymas patvirtina skolos ieškovui gražinimą, tačiau teismas pateikto įrodymo netyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas paneigdamas ieškovo reikalavimą rėmėsi liudytojo parodymais, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojas nematė pinigų perdavimo fakto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas matė kaip ieškovas mašinoje skaičiavo pinigus, kuriuos atsakovas ketino jam gražinti. Atsakovas pasitikėdamas ieškovo garbės žodžiu, kad skolos raštas bus sunaikintas, gražinęs skolą nepareikalavo jo gražinti, nes draugaudamas su ieškovo dukra buvo įsitikinęs jo padorumu bei sąžiningumu, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo tikrai buvo susiklostę tokie pasitikėjimo santykiai, kad skolos gražinimas nebuvo įformintas jokiu dokumentu. Tik gražinęs skolą atsakovas sužinojo, kad pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis nesąžininga veikla, pasinaudojant žmonių pasitikėjimu reikalaujama gražinti jau gražintas skolas. Tai patvirtina civilinės bylos Nr. 2-38-728/2009 (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas), Nr. 2-8846-545/2009 (Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme), Nr. 2-5589-130/2009 (Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme). Teismas netyrė, kodėl ieškovas ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos gražinimo, nes skolos gražinimo terminas suėjo 2005-05-31, o į teismą buvo kreiptasi tik 2008-01-13. Atsakovo nuomone ieškovas į teismą kreipėsi siekdamas pasipelnyti. Teismas nagrinėjęs bylą priėmė šališką sprendimą ieškovo naudai ir nepagrįstai nesirėmė atsakovo žodiniais paaiškinimais ir rašytinias įrodymais. Teismo išvadą, kad atsakovas skolos negražino paneigia byloje esantys įrodymai AB ,,Hansabankas“ pažyma bei liudytojo parodymai. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus pažeidė Civilinio proceso kodekso 176, 185, 265, 270 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos susijusios su įrodymų vertinimu (LAT CBS 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis Nr. 3K-3-462/2002, 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004), todėl yra pagrindas priimtą teismo sprendimą panaikinti.