Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

Dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui adv. A.Kaluinai, atsakovui A. K., jo atstovei adv. M. Jurgaitei- Kubilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovas A. A. K. byloje pareiškė priešieškinį (t. 4, b.l. 12-21), kuriuo prašė: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2005-09-01 ir kaip bendrąją jungtinę nuosavybę dalinti turtą, įgytą iki gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2005-09-01; atsakovui priteisti 2/3 dalis turto, priteisiant 35 000 Lt vertės 0,0541 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 55 000 Lt vertės, 89,36 kv.m ploto sodo pastatą, esantį tuo pačiu adresu; 33 786,39 Lt piniginių lėšų, esančių A. A. K. sąskaitoje AB bankas „Hansabankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. gamybos metų, 38 637,87 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nei 1/3 turto dalį; ieškovei priteisti 120 000 Lt vertės, dviejų kambarių, 52,02 kv.m ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Ieškovė pažeidė savo pareigą prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, visapusiškai rūpintis šeima. Šeima ieškovės gaunamo uždarbio nematė, iš esmės ieškovė rūpinosi tik savimi, savo darbo užmokestį naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, negamino, netvarkė buities. Kol vaikai gyveno kartu, maistą gamindavo dukra, padėdavo tvarkytis buityje, skalbdavo. Dukrai sukūrus šeimą ir išsikrausčius, skalbdavo ir gamino valgyti atsakovas. Atsakovui išėjus iš namų, ieškovė sūnui maisto negamina, iki šiol sūnui maistą (pusfabrikačius) perka atsakovas. Šeimoje dažnai kildavo konfliktai dėl tokio ieškovės požiūrio į šeimos ūkio tvarkymą, tokią buitį, į ieškovės dirbamų pinigų panaudojimą, pastoviai atsirandančias skolas, kurias prašydavo padengti atsakovą. Be to, pati ieškovė jau seniai (nuo 2002 metų) bendrauja su kitu vyru O. J. Apie tai buvo žinoma ir atsakovui, ir šalių vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę (2007-05-02 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne karta yra pabrėžęs, jog pakanka įrodyti bent vieną iš Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (2007-03-23 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; 2008-01-28. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Ieškovė, pateikusi ieškinį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (jo santuokinės neištikimybės), visiškai įvykdė Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą įrodyti santuokinės neištikimybės faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, taip pat ir tai, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Byloje esančių įrodymų visuma (taip pat ir liudytojų parodymai) patvirtina, kad atsakovas, dar iki faktinio santuokos iširimo, prieš ieškovę nuolat naudojo psichologini smurtą - ne kartą ieškovei sukėlė pagrįstų įtarimų dėl jo santuokinės ištikimybės (kurie vėliau pasitvirtino), žemino ją artimųjų ir pažįstamų asmenų akivaizdoje, nuolat grasino, jog rengiasi palikti šeimą ir išeiti gyventi pas kitą moterį, slapta susitikinėjo su kita moterimi ir, galiausiai, pradėjo su ja gyventi. Byloje yra medicininės pažymos, kurios patvirtina, jog atsakovo prieš ją naudotas tęstinis psichologinis smurtas sukėlė rimtas ieškovės fizinės bei psichinės sveikatos problemas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai galima konstatuoti, kad byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų duomenų (įrodymų), kurie patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo A. A. K. kaltės. Būtent tai ir turėjo konstatuoti bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, tačiau jis, klaidingai kvalifikuodamas ieškovės ir atsakovo elgesį, nepagrįstai nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė turėjo draugą (O. J.) ir ši aplinkybė taip pat vertintina kaip ieškovės santuokinių pareigų pažeidimas. Tačiau, teismas neatsižvelgė tiek į ieškovės, tiek ir į liudytojų pateiktus paaiškinimus, jog minėtas asmuo buvo tiesiog geras ieškovės pažįstamas ir jo su ieškove nesiejo jokie intymūs ryšiai, kurie prieštarautų santuokinės ištikimybės sampratai. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina faktas, jog nei atsakovas, nei liudytojai nepateikė nei vieno įrodymo, kad ieškovę ir minėtą asmenį būtų sieję kokie nors artimi ryšiai, išskyrus draugystę.

Byloje pateikta pakankamai teisiškai reikšmingų įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu padarė ieškovei ženklią neturtinę žalą - dėl nuolat iš atsakovo pusės patiriamo psichologinio smurto žeminant ir niekinant ją, jo santuokinės neištikimybės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, pažeminimą, emocinę ir psichologinę depresiją, be to, šie veiksmai lėmė ženklų ieškovės fizinės sveikatos pablogėjimą - ieškovei pakilo kraujospūdis, sutriko miegas, kilo grėsmė pasikartoti insultui ir pan. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės patirtos žalos pasekmes jos psichinei bei fizinei sveikatai, žalą padariusio asmens kaltę, ieškovės pateiktas reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturinei žalai atlyginti yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms

Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2005-09-01, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005-09-01, kai jie nustojo gyventi kartu. Vadovaudamasis šia išvada ir atsakovo pateiktu prašymu, į dalintino turto balansą, be kita ko, teismas įtraukė 2005-09-01 atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ buvusias pinigines lėšas - 33 786,39 Lt, nors dalintino turto balanso sudarymo metu minėtoje atsakovo sąskaitoje lėšų, įgytų santuokos metu, buvo 87 181,83 Lt. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.67 straipsnio normas dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta 1 dalies išimtis, kuri nurodo, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu (2008-01-31 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik tada, kai santuokos nutraukimo byloje nėra keliamas ir nustatinėjamas vieno iš sutuoktinių (ar jų abiejų) kaltės dėl santuokos iširimo klausimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog net ir pripažinus, jog teismo sprendimas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (t.y. nustačius kiekvieno iš jų kaltę) yra pagrįstas, teismas neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į atsakovo prašymą taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį ir į dalintino turto balansą įtraukti tik 2005-09-01 (o ne dalintino turto balanso sudarymo dienai) atsakovo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. Tokį prašymą gali pateikti tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, o byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas nusprendė nesivadovauti ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu, o vadovautis atsakovo užsakymu atlikto nekilnojamojo turto vertinimų, atliktu bendrovės Ober-Haus. Kilus abejonių dėl ieškovės ir atsakovo pateiktuose turto vertinimuose nurodytų skirtingų turto verčių ir ieškovei nesutinkant su atsakovo pateiktu turto vertinimu, teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į VĮ Registrų centro nurodytas vidutines rinkos vertes. VĮ Registrų centro 2010-01-01 atlikto turto vertinimo duomenimis, 52,02 kv.m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 88 700 Lt; 0,0541 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 97 400 Lt (t.y. žemės sklypas – 13 600 Lt ir sodo pastatas - 83 800 Lt). Šis valstybės įmonės pateiktas turto vertinimas patvirtina esminę aplinkybę, jog žemės sklypo ir sodo pastato vertė yra didesnė, nei nurodyto buto. Be to, kaip matyti iš ankstesnių vertinimo laikotarpių (2008 m., 2009 m.), žemės sklypo ir sodo pastato vertė visada buvo didesnė, nei 52,02 kv.m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, šios aplinkybės turi esminę reikšmę nustatant dalintino turto vertę ir sprendžiant dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų. Apeliantės nuomone teismas turėjo sudaryti tokį dalintino turto balansą: 52,02 kv.m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) - 88 700 Lt vertės; 0,0541 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esantys SB (duomenys neskelbtini) - 97 400 Lt vertės; keleivinis automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 300 Lt vertės; atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ esančios pinigines lėšos - 87 181,83 Lt. Viso dalintino turto vertė - 273 581,83 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių tenka po 136 790,90 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširimui įrodymų vertinimo

Nustatyta, kad šalių šeimoje santuokinio gyvenimo problemos vyksta jau 20 metų ir šios aplinkybės ieškovė neginčija apeliaciniame skunde. Ieškovės paaiškinimą dėl aplinkybės, kad atsakovas jai nuolat grąsino, jog rengiasi palikti šeimą ir išeiti gyventi pas kitą moterį, paaiškinimą, kad jis slapta susitikinėjo su kita moterimi ir galiausiai pradėjo su ja gyventi, teismas vertino atsižvelgdamas į sutuoktinių gyvenimo aplinkybes iki 2005-09-01, į tai, jog ieškovė neneigė, jog turėjo draugą. Teismo įvertinimas pastarosios aplinkybės tuo, kad ir ieškovė pažeidė santuokines pareigas, turėdama draugą, nėra nepagrįstas. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovė kartu su turimu draugu O. vyko atostogauti į Vokietiją, jis vežė jų sūnų į Kauną, 2003 metais pati ieškovė supažindino atsakovą su savo draugu, 2005 metais jis pradėjo lankytis šalių sode. Esant tokiems atsakovo paaiškinimams apie sutuoktinės elgesį, ieškovės pareiga buvo paneigti šiuos duomenis. Tai, kad liudytoju apklaustas teisme šalių sūnus G. K. paaiškino, jog pažįsta O. J. , kuris yra mamos draugas, su kuriuo mama anksčiau susitikinėdavo, leido teismui daryti išvadą, kad ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes turėjo kitą vyrą, nenutraukusi santuokos su atsakovu. Nuolatinis susitikinėjimas su kitu vyru, pripažintinas netinkamu sutuoktinės elgesiu, todėl ir nesant pakankamų įrodymų dėl jos artimų ryšių su O. J., buvo pagrindo daryti išvadai, kad ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovės pateikti paaiškinimai, kad O. J. buvo tik jos pažįstamas, kad jos nesiejo su šiuo asmeniu jokie artimi ryšiai, atmestini, pripažinus priimtinais liudytojo G. K. parodymus apie tai, kad O. su mama yra artimi draugai ( b.l.85, t. IV), remiantis kito liudytojo – M. P. parodymais apie tai, jog jis matęs, kad ieškovė kelis kartus su O. buvo atvažiavusi į sodą.

Pripažintina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas santuokos metu elgėsi netinkamai, buvo neištikimas, tačiau nustačius faktą, kad ir ieškovė turėjo draugą, dėl to tikėtina, kad ir ji buvo neištikima atsakovui, nėra pagrindo pripažinti vieną iš jų - atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovo neištikimybės pasekoje ji susirado draugą, t.y. kad atsakovas pirmiau pažeidė sutuoktinių ištikimybės principus, todėl teismo išvada, kad nėra galimybės pripažinti tik atsakovą esant kaltu dėl santuokos iširimo, padaryta tinkamai įvertinus pateiktus įrodymus byloje.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovės atsikirtimai dėl atsakovo reikalavimo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005-09-01 yra pagrįstas tuo, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl jis negali prašyti LR CK 3.67 straipsnio 2 dalies pagrindu, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, dėl to ieškovės argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo dalyje, kurioje padaryta išvada, jog sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2005-09-01, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo šios datos, atmestini.

Dėl santuokoje įgyto turto vertinimo

Nustatyta, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašė įvertinti dalintiną turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 88700 Lt, o žemės sklypą ir sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) - 97400 Lt, remiantis VĮ Registrų centro nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis ( b.l.115 ir 118-119, t. IV) . Ieškovės siūlomas turto vertinimas VĮ Registrų centre buvo atliktas pagal 2009-06-01, 2008-06-01 ir 2007-06-01 rinkos būklę, šiuos papildomai pateiktus įrodymus priėmė apeliacinės instancijos teismas, nes ieškovė juos papildomai teikė kartu su apeliaciniu skundu ( b. l. 115-123, t. IV), pirmosios instancijos teismui šie duomenys nebuvo pateikti. Teismo sprendime nurodyta, jog dalintino turto vertė yra atitinkamai buto – 120000 Lt, o žemės sklypo ir sodo pastato – 90000 Lt, t.y. teismas rėmėsi vėliausiai atliktu - 2010-01-19 turto vertinimu ( b. l. 5-10, t. IV). Pripažintina, kad teismui padarius išvadą, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes 2005-09-01, šalių dalintino turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta būtent šiai dienai. Nei vienai iš šalių nepateikus įrodymų apie turto rinkos vertę teisinių pasekmių atsiradimo dienai, teismas turėjo daryti išvadą apie šią vertę pagal duomenis, kuriuos pateikė šalys byloje. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų VĮ Registrų centro duomenų apie turto rinkos vertę, buto vertė 2007-06-01 dienai mažiau, nei du kartus didesnė, nei 2009-06-01 ( buto vertė buvo atitinkamai 138812 Lt ir 88700 Lt, o žemės sklypo vertė buvo 3 kartus didesnė 2007 m. birželio mėn. 1 dienai, nei 2009 m. gruodžio mėn. 1 d., atitinkamai 40992 Lt ir 13600 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo vertė krito daugiau, nei butų vertė, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad viso sutuoktinių turto rinkos vertė mažėjo proporcingai, ją lyginant su ankstesniais metais buvusia verte. Turto vertės nustatymas, atliktas UAB „Ober-Haus “, kuriuo buvo nustatyta žemės ir sodo pastato vertė mažesnė, nei buto ( b. l. 5-10, t. IV ) ir sudarė atitinkamai 90000 Lt ir 120000 Lt, negali būti pripažintas atmestinu įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad po 2005-09-01 nekilnojamojo turto rinkos kainos keitėsi, ir nesant įrodymų, kad vertinimo datai - 2010-01-19, šis turto vertintojas turto vertę nustatė neobjektyviai ir nekvalifikuotai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė turi atlyginti valstybei pašto išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus, jos sudaro 8,50 Lt, be to, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas 2010-07-20 teismo nutartimi, t.y. 1362 Lt. Ieškovės prašymas priteisti jai išlaidas, turėtas apmokėjimui už ekspertizę, atmestinas, kadangi teismas šį įrodymą byloje atmetė, t.y. išvadą apie turto vertę padarė remiantis atsakovo pateiktu įrodymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. K. 1370,70 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.