- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-800-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05849-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- BUAB „Inrent“, UAB „Dominari“
- Ieškovas
- MAXIMA LT
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 800 - 252- 2012
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05849-2012-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Inrent“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6906-589/2012 pagal ieškovo MAXIMA LT, UAB prevencinį ieškinį atsakovams BUAB „Inrent“, UAB „Dominari“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas MAXIMA LT, UAB prašė įpareigoti atsakovus BUAB “Inrent” ir UAB “Dominari” nenaudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančios įrangos, kurios sąrašas nurodytas 2011-12-09 taikos sutarties priede Nr. 1, esančios pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančio Šilagalio k., Panevėžio r., nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, minėtai įrangai daryti bet kokį fizinį poveikį, ją išmontuoti, išgabenti, laužyti bei visa apimtimi ją atlaisvinti nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų. Nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ir ieškovui siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę į įrangą, t. y. ją išmontuoti ir išgabenti iš pastato, o atsakovui UAB „Inrent“ sudarant kliūtis tokiems veiksmams atlikti, tarp šalių kilo ginčas dėl įrangos išmontavimo ir išgabenimo. Atsakovas UAB „Inrent“ neteisėtai be ieškovo sutikimo toliau valdo įrangą, leisdamas ja naudotis atsakovui UAB „Dominari“, kuriam yra išnuomavęs pastatą kartu su įranga.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams BUAB „Inrent“ ir UAB „Dominari“ naudoti ieškovui MAXIMA LT, UAB nuosavybės teise priklausančią įrangą, kurios sąrašas ir duomenys nurodyti 2011 m. gruodžio 9 d. taikos sutarties priede Nr. 1, esančią pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r., savo ar trečiųjų asmenų daiktų sandėliavimui (laikymui); įpareigoti atsakovus pilnai atlaisvinti minėtą įrangą nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams, nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, daryti minėtai įrangai bet kokį fizinį poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant, išmontuoti minėtą įrangą, ją laužyti, pjauti, išrinkti dalimis, išgabenti iš pastato, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r. Pavesti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą ieškovo pasirinktam teismo antstoliui. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams BUAB „Inrent“ ir UAB „Dominari“ naudoti ieškovui MAXIMA LT, UAB nuosavybės teise priklausančią įrangą, kurios sąrašas ir duomenys nurodyti 2011 m. gruodžio 9 d. taikos sutarties priede Nr. 1, esančią pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r., savo ar trečiųjų asmenų daiktų sandėliavimui (laikymui); įpareigojo atsakovus pilnai atlaisvinti minėtą įrangą nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams, nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, daryti minėtai įrangai bet kokį fizinį poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant, išmontuoti minėtą įrangą, ją laužyti, pjauti, išrinkti dalimis, išgabenti iš pastato, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-09-20 gautas atsakovo BUAB „Inrent“ prašymas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovą per dešimt dienų į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 970 980 Lt sumą galimų BUAB „Inrent“ nuostolių, susijusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją, o ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti vadovaujamasi proporcingumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Paprastai civilinės bylos tęsiasi apie vienerius metus, o per šį laikotarpį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas BUAB „Inrent“ gali patirti 970 980 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė BUAB „Inrent“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovą per dešimt dienų į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 970 980 Lt sumą galimų BUAB „Inrent“ nuostolių, susijusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją, o ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje civilinėje byloje. Teismo nuomone, vien aplinkybė, jog ginčo turtas (įranga), kuri palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžinta natūra, yra pas atsakovus, turint teisę valdyti ir naudotis ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai turėtų galimybę įrangą naudoti, kas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą, o būtent: atsakovas BUAB „Inrent“, neteisėtai naudodamas įrangą ir leisdamas ja neteisėtai naudoti atsakovui UAB „Dominari“ arba kitiems tretiesiems asmenims, o atsakovas UAB „Dominari“ – naudodamas įrangą, daro įrangai žalą, kuri pasireiškia savavališku įrangos demontavimu bei laikymu lauke be priežiūros, įrangos gadinimu bei intensyviu įrangos naudojimu. Tokiu būdu, teismo vertinimu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir neuždraudus atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas iš Juridinių asmenų registre esančių ieškovo MAXIMA LT, UAB laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitos nustatė, kad ieškovas 2011 m. gavo 217 930 000 Lt grynojo pelno, 2010 m. – 197 234 000 Lt grynojo pelno. Sprendė, kad šie ieškovo, vykdančio veiklą, duomenys leidžia manyti, jog atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma ieškovui nėra didelė, todėl jis bus finansiškai pajėgus atlyginti šią nuostolių sumą, jeigu būtų paduotas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Inrent“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog teismas klaidingai suvokia ieškinio dalyką. Šiuo atveju ieškovas prašo ne išsireikalauti jam priklausantį turtą iš neteisėto valdymo, o uždrausti naudotis juo. Jeigu ieškovas būtų teikęs ieškinį, kuriuo prašytų teismo išreikalauti jam priklausančią įrangą, tik tokiu atveju teismas galėtų konstatuoti, jog palankaus ieškovui sprendimo atveju turtas (įranga) būtų jam sugrąžintas natūra. Ieškovas dubliuoja tiek ieškinio, tiek laikinųjų apsaugos priemonių dalyką. Jei teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, gautųsi situacija, kad atsakovams būtų uždrausta naudotis ieškovui priklausančia įranga. Ta situacija tęstųsi neapibrėžtą laiką, nes niekas neįpareigotų ieškovo kelti kitą civilinę bylą dėl jam priklausančios įrangos išsireikalavimo. Tokiu būdu, ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, vilkinant procesą, nes jo galimas patenkinimas neišspręs šalių ginčo, o tik paralyžiuos abiejų atsakovų veiklą. Teigia, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išdėstė argumentus dėl atsakovo nuostolių ir jų sąsajumo su galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau teismas dėl jų visiškai nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 263 str. reikalavimus. Be to, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė iš esmės yra analogiška ieškinio reikalavimams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gavosi, kad teismas dar iki bylos išsprendimo iš esmės ieškovo ieškinį patenkino. Esant tokiai padėčiai, itin svarbu aiškintis, kurios iš bylinėjimosi šalių ir kitų suinteresuotų asmenų interesai ir teisės labiau suvaržomos laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas BUAB „Inrent“ yra bankrutuojanti įmonė, skolos jos kreditoriams sudaro 56 877 891,69 Lt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą. Įvertinus ieškovo ir atsakovo interesų apimtis, akivaizdu, kad BUAB „Inrent“ kreditorių interesai yra didesni net 50 kartų. Apelianto teigimu, teismas laiko neabejotinai nustatytu faktu tai, kad atsakovai ieškovui priklausančiai įrangai daro žalą sudarydami kliūtis išmontuoti ir išgabenti ją iš atsakovo BUAB „Inrent“ pastato. Šis teiginys reiškia, kad teismas įsigilino į ieškinio turinį, tačiau visiškai nepaisė BUAB „Inrent“ atsiliepimo į ieškinį turinio. Tokiu būdu, teismas pažeidė šalių lygybės principą (CPK 6 str., 17 str.), suformavo išankstinę nuomonę dėl šalių ginčo baigties (CPK 185 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Inrent“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Dominari“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį. Nurodo, kad su visais BUAB „Inrent“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka.
Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Inrent“ atskirąjį skundą ieškovas MAXIMA LT, UAB prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atsakovas nepaneigė grėsmės galimo ieškovui palankaus sprendimo vykdymui, 2012-08-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo UAB „Dominari“ neva patiriamų nuostolių dėl negalėjimo naudotis išsinuomotų patalpų dalimi, kurią užima ieškovo įranga, kadangi nuo 2012-07-01 atsakovai ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovo įranga, atitinkamai – faktiškai naudotis patalpų plotu, kurį užima ši įranga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutarties, vadovaujasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu ir neperžengdamas atskirojo skundo ribų pasisako tik dėl jo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Priešingai nei teigia apeliantas BUAB „Inrent“, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės (jis neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės), o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį atsakovams, reikalaudamas įpareigoti atsakovus BUAB “Inrent” ir UAB “Dominari” nenaudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančios įrangos, kurios sąrašas nurodytas 2011-12-09 taikos sutarties priede Nr. 1, esančios pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančio Šilagalio k., Panevėžio r., nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, minėtai įrangai daryti bet kokį fizinį poveikį, ją išmontuoti, išgabenti, laužyti bei visa apimtimi ją atlaisvinti nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią minėtą įrangą savo ar trečiųjų asmenų daiktų sandėliavimui (laikymui), įpareigoti atsakovus pilnai atlaisvinti minėtą įrangą nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams, nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, daryti įrangai bet kokį fizinį poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant, išmontuoti įrangą, ją laužyti, pjauti, išrinkti dalimis, išgabenti iš pastato, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančio Šilagalio k., Panevėžio r. Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654-2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 str.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Taigi vien dėl to, kad ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonė yra analogiško turinio, atsižvelgiant į pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimus, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, prevencinio ieškinio pareiškimas netektų prasmės, nes galimai būtų atlikti veiksmai, kuriems išvengti skirtas prevencinis ieškinys. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas šalių ginčą jau išsprendė iš esmės.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes palikus galioti pirmosios instancijos teismo 2012-08-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų panaikinta galimybė atlikti įvairius mokėjimus kreditoriams ir sutrikdyta normali įmonės veikla. Tačiau apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai paveiks įmonės veiklą, kartu su skundu nepateikia teismui šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad tai sukeltų atsakovui neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovas turi procesines teises, leidžiančias išvengti jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių neigiamų pasekmių tokiais būdais, kurie nepaneigia kreditoriaus teisėtų interesų. O būtent: vadovaudamasis CPK 148 str. 2, 3 d., teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas; atsakovas taip pat turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą apie tai, kad BUAB „Inrent“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išdėstė argumentus dėl atsakovo nuostolių ir jų sąsajumo su galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau teismas dėl jų visiškai nepasisakė. Priešingai, teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė argumentus, kodėl atmeta prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, jog esant kitokiems įrodymams, nei kad konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas vėl gali kreiptis į teismą su prašymų dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės apelianto teiginiai, jog ieškovas dubliuoja tiek ieškinio, tiek laikinųjų apsaugos priemonių dalyką, todėl, apelianto manymu, jei teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, gautųsi situacija, kad atsakovams būtų uždrausta naudotis ieškovui priklausančia įranga. CPK numatyta ieškovo teisė, be kitų teisių, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 42 str.).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Akivaizdu, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovai turėtų galimybę įrangą naudoti, kas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą. Taigi šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad teismas tinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.